Užuot įsikūrę iš valstybės lengvatinėmis sąlygomis įsigytuose sklypuose, kai kurie nepriklausomybės šaukliai sugebėjo pasipelnyti iš savo privilegijos, rašo „Kauno diena“.
Kol vieni laukia žemės kainų šuolio, kiti jau žino, kokia yra jų parašų ant Kovo 11-osios Akto piniginė išraiška. Kone 400 tūkst.litų. Už tokią sumą vos gavęs sklypą jį iš karto pardavė ne vienas signataras, rašo dienraštis.
Kiti užsigeidė kadenciją baigusiems prezidentams skiriamų privilegijų – privačios rezidencijos. Dėl to neketinama keisti Lietuvos Nepriklausomos Valstybės Atkūrimo Akto signatarų statuso įstatymo. Seimo narys ir signataras Saulius Pečeliūnas surezgė kitokį planą – geram bičiuliui perleido dalį sklypo, žemę įkalbėjo parduoti kitus signatarus. Už tai kitais metais gaus dažais kvepiantį kotedžą.
Prieš trejus metus Vilniaus miesto savivaldybė patvirtino 76 ha teritorijos Naujojoje Vilniuje, Džiaugsmo gatvėje, detalųjį planą, kuriame buvo suprojektuoti žemės sklypai, skirti Kovo 11-osios Akto signatarams ir kitiems teisę į lengvatas turintiems asmenims. Kone prieš metus baigti tvarkyti formalumai ir šioje teritorijoje lengvatinėmis sąlygomis parduota 60 sklypų.
Tačiau šis kvartalas, pasak „Kauno dienos“, netaps signatarų rezervatu. Paaiškėjo, kad jame apsigyvens daugiausiai paprasti vilniečiai.
Kai kurie savo parašais Kovo 11-osios Aktą patvirtinę signatarai praėjusių metų pabaigoje tapo gerokai turtingesni. Į jų bankų sąskaitas pervestos šimtatūkstantinės sumos. Nieko nelaukę signatarai pardavė iš valstybės pusvelčiui gautą žemę.
Aiškėja, kad kai kurie buvę Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo deputatai bendrijos nario pažymėjimą turėjo vos kelis mėnesius – jie net neketino čia įsikurti. Tačiau iš anksto sukūrė verslo planą. Tai patvirtino sklypus iš signatarų Kazimiero Uokos, Algirdo Endriukaičio ir Sauliaus Pečeliūno nupirkusios nekilnojamojo turto vystymo bendrovės „Aganta“ vadovas Giedrius Gudžiūnas. „Sauliui sudariau labai geras sąlygas. Esame bičiuliai, bendraujame daugelį metų. Jis mane ir sudomino šiais sklypais“, - sakė jis „Kauno dienai“.
Apsukrusis parlamentaras, kaip ir kiti du jo kolegos, įsigijo sklypus, kuriuose detaliajame plane numatyta statyti kotedžus. Kituose sklypuose turėtų iškilti individualūs namai. „Nenoriu atskleisti visų detalių, tačiau Saulius daug padėjo derantis su kitais signatarais“, - atvirai kalbėjo nekilnojamojo turto vystymo bendrovės vadovas.
Seimo narys – ne toks atviras. Paklaustas apie įmonę, kuriai pardavė savo sklypą, politikas prarado atmintį. „Reikia žiūrėti dokumentus. Nieko neatsimenu“, - apimtas amnezijos priepuolio S. Pečeliūnas pamiršo net savo bičiulio pavardę.
Kiti signatarai buvo gerokai kalbesni. Kazimieras Uoka prisipažino neketinęs statyti namo Džiaugsmo gatvėje. „Kai pasiūlė, pardaviau, daugiau tais reikalais nesidomiu“, - sakė jis. K. Uokai dabar labiau rūpi kitas sklypas šalia Vilniaus: Pagiriuose kyla nuosavas K. Uokos namas. „Nesijaučiu turtingas, nes dalį pinigų investuosiu į savo būstą“, sakė jis. K. Uoka kas mėnesį gauna ir signataro rentą – 2042,5 Lt.
Net tuose sklypuose, kurių signatarai nepardavė, kol kas nevyksta statybos. Nekilnojamojo turto ekspertai teigia, kad Džiaugsmo gatvėje 15 – 20 arų sklypą tuojau pat galima parduoti už maždaug 400 tūkst. litų. Jei savininkas galėtų palaukti, per mėnesį ar keletą pavyktų parduoti ir už 450 ar net 500 tūkst. litų. Daugelis laukia kainų šuolio.
„Žemė neprapuls, tegul būna. Kol kas neketinu jos parduoti“, - sakė parlamentaras Egidijus Klumbys. „Turiu kitų rūpesčių“.
Kol kas žemės neketina parduoti ir po antrą sklypą lengvatinėmis sąlygomis gavę signatarai – europarlamentaras Arūnas Degutis ir rašytoja Vidmantė Jasukaitytė. Pastaroji jau graužė nagus, kad sklypą Tarandėje pardavė vos už 3 tūkst. JAV dolerių.
Ir A. Degutis, ir V. Jasukaitytė iš valstybės jau yra gavę 15 arų sklypus Tarandėje. Praėjusių metų rudenį jie pasinaudojo signatarams suteikta privilegija ir gavo po antrąjį sklypą. Tokį jų elgesį pasmerkė kai kurie kolegos bei Signatarų klubas, tačiau nei A. Degutis, nei V. Jasukaitytė formaliai įstatymų nepažeidė, rašo „Kauno diena“.
