Lietuvos kelių direkcijos duomenimis, šiuo metu valstybinės reikšmės keliuose veikia 25 vidutinio greičio kontrolės ruožai. Per ateinančius metus tokių kelio ruožų atsiras daugiau nei trigubai – 81. Iki 2022 m. galo iš viso planuojama vidutinį greitį fiksuoti 131 kelio ruože.
Taip pat veikti pradės naujos kartos „išmanesni“ momentiniai greičio matuokliai.
„Jie be savo tiesioginių funkcijų – fiksuoti greitį – taip pat leis patikrinti techninės apžiūros galiojimą, civilinės atsakomybės draudimą, kelių naudotojo mokesčio sumokėjimą ir taip toliau“ – teigia Lietuvos kelių direkcijos atstovas Evaldas Tamariūnas.
Visoje Lietuvoje kol kas planuojama turėti 70 tokių momentinio greičio matuoklių. Skelbiama, kad naujų matuoklių pirkimui buvo išleista daugiau kaip 7 mln. eurų.
Pasitikrinti, kur jau yra arba bus įrengti tiek vidutinio, tiek momentinio greičio matuokliai galite čia.
Iš viso šiuo metu šalies keliuose naudojamos 29 stacionarios greičio matavimo sistemos, 5 daugiafunkcės pažeidimų kontrolės sistemos (DPKS), taip pat policijos pareigūnai dirba su 43 mobiliaisiais greičio matavimo prietaisais.
Visoje Lietuvoje veikia 37 trikojai greičio matuokliai „PoliScan FM1“, greitį fiksuojantys 300 metrų atstumu, apie 50 metrų atstumu padarantys ir automobilio nuotrauką. Lietuvos kelių policijos atstovės Daivos Žilinskės teigimu, kol kas nėra planuojama įsigyti daugiau tokio tipo greičio matavimo prietaisų.
Beveik pusė baudų praėjusiais metais liko nesumokėtos
Lietuvos kelių policijos pateiktais duomenimis, 2020 m. (iki gruodžio 28 d. įskaitytinai) vidutinio greičio matavimo sistemos užfiksavo 45 389 Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Stacionarūs ir mobilieji greičio matavimo prietaisai – 387 173 pažeidimų atvejus.
Trikojai greičio matuokliai per praėjusius metus užfiksavo 296 788 atvejus, kai buvo viršytas leistinas važiavimo greitis.
Kaip teigia D. Žilinskė, pernai baudų už greičio viršijimą iš viso buvo paskirta už daugiau nei 6,3 mln. eurų. Sumokėta buvo vos kiek daugiau nei pusė – 3,85 mln. eurų.
„Dalis eismo dalyvių žinodami, kad jų elgesys kelyje stebimas (kontroliuojamas), elgiasi atsakingiau. Tai priklauso nuo kiekvieno žmogaus mentaliteto, moralės ir dorovės principų, sąmoningumo ir supratimo. Turime įsisąmoninti, kad ne kažkas kitas yra atsakingas už tavo veiksmus, elgesį, saugumą kelyje, bet tu pats“, – tv3.lt aiškina D. Žilinskė.
