Naujienų portalas tv3.lt primena, kad visai neseniai, spalio mėnesį, įvyko žiaurios paauglių merginų muštynės – šį kartą Alytuje: talžė viena kitą kumščiais, rovė plaukus, galynėjosi ant žemės, o kiti paaugliai peštynes kurstė, viską filmavo ir dabar vaizdus platina socialiniuose tinkluose.
Abi konflikte dalyvavusios merginos gyvena viename daugiabutyje. Įvykio liudininkė papasakojo, kad konfliktas tarp merginų, tikėtina, kilo dėl vaikino: čia vyko savotiška meilės trikampio atomazga.
„Prisigėrė, pradėjo ten tą bučiuoti, apsikabinėti. Nu ir vėliau sakė grįžo namo ir kitai pradėjo skambinėti, kaip ją myli ir taip toliau. Ir ten kaip meilės trikampis gavosi. Tiesiog jos ten tarpusavyje pradėjo, tai ten viena vieną sumuš, kita kitą“ – pasakojo liudininkė
Psichologas prakalbo apie paauglių muštynes
Psichologas, remdamasis savo patirtimi mokykloje ir privačioje praktikoje, teigė, kad paauglių muštynės nėra retas reiškinys, o tokį elgesį dažnai lemia emocijų valdymo sunkumai ir besiformuojanti tapatybė.
„Na, aš, kadangi dirbu ir mokykloje, ne tik privačioje praktikoje, tai pas mus pilna muštynių ir smurto – ir tarp mergaičių, ir tarp mergaičių bei vaikinų. Galbūt ne kiekvieną dieną, bet dažnai. Tai gana įprastas dalykas.
Tai, jeigu paprastai paaiškinčiau, paauglystė yra toks periodas, kai žmogui sunkiau valdyti savo emocijas. Atsiranda hormonai, kaip sakoma, daugiau energijos, taip pat vadinamoji neaiški tapatybė“, – komentavo psichologas.
Tapatybės paieškos paauglystėje
Anot pašnekovo, paauglystėje jaunuoliai ieško savo tapatybės, todėl tampa jautresni aplinkinių vertinimui ir kritikai.
„Tai toks raidos tarpsnis, kai žmogus klausia savęs: „Kas aš esu?“ Jau suprantu, kad esu ne vaikas, bet suaugęs dar irgi nesu. Žmogus bando matuotis tą drabužį, tą vaidmenį.
Tai lemia savotišką pažeidžiamumą, trapumą, nepasitikėjimą savimi, jautrumą savo asmeniui, ypač kai kritikuoja“, – aiškino jis.
Kalbėdamas apie merginų konfliktus dėl vaikinų, psichologas pabrėžė, kad tokiose situacijose romantiniai santykiai gali tapti savotišku savo patrauklumo ir vertės įrodymu.
„Šiuo atveju, ką jūs minėjote, tai yra grynai konkurencija. Konkurencija tarp merginų dažniausiai pasireiškia grožio srityje: pas ką nagai ilgesni ar dar kažkas.
Taip pat savotiškas trofėjus yra vaikinai. Vaikinai irgi yra įrodymas mano vertės, kad aš esu vertinga, esu patraukli“, – sakė jis.
E. Šidlauskas pridūrė, kad siekis bet kokia kaina įrodyti savo pranašumą gali paskatinti apkalbas, šmeižtą ir kitokias nesąžiningas konkuravimo formas, o psichologinis smurtas kartais perauga į fizinį.
„Kadangi prasideda nesąžininga konkurencija, kai labai norisi tą vaikiną nugalėti bet kokia kaina, galbūt ne tiek dėl jo paties, kiek dėl įrodymo, kad aš esu patrauklesnė už tave, aš tarsi stipresnė, vertingesnė, pereinama prie nesąžiningų konkuravimo būdų.
Gal tam vaikinui rašinėja, apie kitą meluoja, apšmeižia. Tai labai dažnai pasitaiko, ir kažkas tiesiog pratrūksta, neišlaiko. Galbūt psichologinis smurtas lėmė fizinį smurtą. Tai tiek, jeigu paprastai paaiškinčiau“, – dalijosi pašnekovas.
Psichologo teigimu, paauglių agresyvumui įtakos gali turėti ir sumažėjęs gyvas bendravimas bei empatija, o emocinis nestabilumas, maištas ir neužtikrintumas dar labiau apsunkina gebėjimą tinkamai reaguoti į konfliktus.
„Visų pirma, apskritai yra daug diskusijų ir straipsnių apie tai, kad šiuolaikiniai paaugliai yra mažiau empatiški. Tai reiškia, kad jie gali būti žiauresni. Iš tikrųjų tai lemia socialinių saitų susitraukimas, tas bendravimo sumažėjimas.
Virtualybė atima iš žmogaus gyvą buvimą, empatiškumą. Tai reiškia, atsiranda susvetimėjimas, atsiranda žiaurumas. Tai vienas momentas.
Antras momentas – paauglystėje yra paaštrėjusios emocijos, maištas, dirglumas, neužtikrintumas. Visa tai lemia agresyvesnį būvį“, – aiškino jis.
Vartotojiškas požiūris
E. Šidlauskas taip pat atkreipė dėmesį į šiuolaikinėje visuomenėje vyraujantį vartotojišką požiūrį, kuris, jo manymu, gali skatinti norą gauti tai, ko trokštama, neatsižvelgiant į kitus žmones.
„Ir paskui, bendrai sakyčiau, šiais laikais vyrauja vartotojiškas požiūris: „Aš noriu ir duok man čia.“ Tai virsta gana žiauria konkurencija.
Paauglių atžvilgiu susidaro savotiški sprogstamieji užtaisai. Deja, fizinio smurto tarp paauglių yra gana daug – ir tarp berniukų, ir tarp merginų“, – teigė jis.
Kalbėdamas apie pagalbą merginai, kuri patyrė smurtą ir kurios istorija išplito internete, psichologas rekomendavo suteikti emocinį palaikymą ir, jei ji sutinka, kreiptis į specialistą.
„Jeigu mergina sutinka, galima ją nukreipti pas specialistą – psichologą ar psichoterapeutą, kuris galėtų suteikti kvalifikuotą palaikymą ir pagalbą.
Bendrąja prasme palinkėčiau atsitapatinti nuo situacijos, tai yra nesieti savęs ir savo vertės su tuo, kas įvyko. Tai tiesiog nėra apie ją“, – patarė psichologas.
Anot jo, internete išplitęs vaizdo įrašas ir aplinkinių reakcijos neturėtų tapti nukentėjusios merginos savivertės matu, nes tokį turinį žmonės dažnai stebi dėl jo šokiruojančio pobūdžio.
„Tai yra socialinių tinklų, virtualios erdvės ir šių laikų realybė, kai žmones traukia visokie skandalai ir keistenybės. Jiems nesvarbu, kas ten vyksta. Tiesiog svarbu, kad kažkas būtų neįprasta, ne kasdieniška, laužytų taisykles, šokiruotų. Toks turinys visada susilaukia dėmesio.
Todėl nereikia sutapatinti to dėmesio su jos asmeniu. Tai tikrai nėra apie ją, nes, manau, ten niekas net vardo neatsimena“, – sakė E. Šidlauskas.
Psichologas pabrėžė, kad smurtinio turinio populiarumas atspindi ir platesnes visuomenės problemas, todėl svarbu ugdyti paauglių psichologinį raštingumą, sąmoningumą bei gebėjimą atpažinti savo emocijas.
„Tai tiesiog šių dienų kultūra, kurioje klesti smurtas ir necenzūrinis turinys, nes viskas atsibodę. Žmonės persisotinę informacijos, ieško kažkokių ekstra dalykų. Jiems smagu, jiems tiesiog juokinga, kad kažkas mušasi, nes tai neįprasta.
Ir čia ne apie ją. Kitas dalykas – bet kuriam paaugliui, bet kuriam žmogui verta pasakoti apie psichologinį raštingumą, sąmoningumą, mokyti pažinti savo emocijas. Tai mažins riziką, kad emocijos taps nekontroliuojamos, kaip šiuo atveju“, – atkreipė dėmesį jis.
E. Šidlauskas pridūrė, kad nors psichoedukacija jau vyksta, jos svarbos nereikėtų nuvertinti, o nukentėjusiai merginai šiuo metu labiausiai reikia artimųjų palaikymo ir priminimo, kad ši patirtis neapibrėžia jos ateities.
„Ta psichoedukacija vyksta, nemažai visko turime, bet, matyt, jos niekada nebus per daug.
Tai tiesiog reikia ją draugiškai palaikyti. Nežinau, kokia dabar jos būklė, bet tai nėra pasaulio pabaiga. Rytoj visi pamirš tą vaizdo įrašą, nes atsiras koks nors dar „durnesnis“ vaizdo įrašas, taip pasakyčiau“, – kalbėjo psichologas.
Vis dėlto jis pabrėžė, kad atsakomybė tenka ne tik tiesioginiams konflikto dalyviams, bet ir tiems, kurie filmuoja smurtą bei platina tokius įrašus, taip prisidėdami prie patyčių ir psichologinio smurto:
„Deja, tie, kurie filmavo, irgi prisidėjo prie patyčių, psichologinio smurto. Abejoms merginoms, manau, tikrai nepatiko būti filmuojamoms.
Žiūrovai pasinaudoja jų bejėgiškumu, sakykime taip, nes jos jau įsitraukusios į konfliktą. O jie dar pasidarė sau iš to pramogą ir vaizdo įrašą išplatino. Tai tikrai labai neatsakinga ir yra psichologinio smurto forma, kurią pasirinko tie žmonės, kurie filmavo“, – sakė E. Šidlauskas.
Galima empatijos stoka tarp paauglių
Pasak jo, tokį elgesį būtina vertinti rimtai, nes kitų žmonių kančios stebėjimas pramogai rodo empatijos stoką, todėl tėvai turėtų atkreipti dėmesį ne tik į smurtaujančių, bet ir į smurtą filmuojančių bei platinančių paauglių elgesį.
„Jie irgi užsiėmė patyčiomis. Jiems juokinga tų merginų drama. Gal ten tikrai rimta meilė ar kažkas panašaus, bet jiems tiesiog smagu stebėti kitų kančią.
Tai toks vartotojiškas, neempatiškas, netgi, sakyčiau, sadistiškas požiūris. Tikrai vertas dėmesio. Tėvams labai vertėtų susirūpinti tų vaikų, kurie filmavo, elgesiu ir pagalvoti, ką jie augina. Kas čia per sadistai, kurie mėgaujasi krauju, kaip žinote?“, – kalbėjo psichologas.
E. Šidlausko teigimu, žmonių susidomėjimas smurtu nėra naujas reiškinys – noras stebėti kitų kovas, siaubo filmus ar kriminalines istorijas egzistavo ir anksčiau, tačiau svarbu suprasti, kokį poveikį toks turinys daro jį stebintiems žmonėms.
„Kita vertus, čia nieko naujo. Žmogaus prigimties tamsioji pusė visada egzistavo. Žinome, kad buvo gladiatorių kovos, ir jų yra dabar. Pavyzdžiui, sporto kanalai, kuriuose žmonės vienas kitą daužo, yra populiarūs.
Žmoguje yra kažkoks kraujo troškimas. Dažnas mėgsta siaubo filmus, kažkas mėgsta stebėti kriminalus. Tokiu būdu žmogus atsipalaiduoja, tarsi pabėga nuo savo problemų“, – svarstė jis.
Galiausiai psichologas ragino tėvus domėtis, kodėl jų vaikai renkasi filmuoti ir platinti smurtinį turinį, užuot sustabdę tokį elgesį, nes tai gali signalizuoti apie rimtas empatijos ir emocijų suvokimo problemas.
„Stiprūs išgyvenimai tarsi permuša savas problemas. Galbūt tas poreikis kyla dėl to, nežinau.
Bet tėvams vertėtų pasigilinti, kas negerai su jų paaugliu, kad jis filmuoja tokį turinį, kikena, kai mušasi merginos, ir dar tą turinį platina.
Tai tikrai empatijos nulis. Tam jaunam žmogui, kuris taip elgiasi, kažkas tikrai negerai“, – apibendrino psichologas E. Šidlauskas.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
