Kai prezidentė Dalia Grybauskaitė atsisakė atleisti vidaus reikalų ministrą Raimundą Palaitį, pasipylė įvairios nuomonės, pareiškimai ir prognozės.
(papildyta 15:20) Politologas: rinkimai TS svarbiau negu geri santykiai su prezidente
,,Dabar iš esmės jau kyla politinė krizė, gresia valdančiosios koalicijos griūtis, net apie pirmalaikius rinkimus prabilta. Atrodo, įvyko tai, ko niekas turbūt nesitikėjo“, – portalui Balsas.lt sakė politologas Vytautas Dumbliauskas, komentuodamas prezidentės D. Grybauskaitės sprendimą neatleisti vidaus reklamų ministro R. Palaičio ir Tėvynės sąjungos (TS) vadovų reakciją į tokį sprendimą.
Kodėl TS mūru stojo už FNTT pareigūnus?
Anot jo, galima spręsti, kad kažkam labai norėjosi permainų FNT.
„Tai matyt buvo tam tikras bandymas perskirstyti galias. Matyt kažkas norėjo kažką pakeisti FNTT – ne tik vadovus, bet ir jos pavaldumą, reorganizuoti. Iš esmės tai vienintelė jėgos struktūra, likusi pavaldi vidaus reikalų ministrui. Todėl aš spėju, kad „Snoras“ galėjo būti buvo tik pretekstas, bet matyt nebuvo tikėtasi tokios reakcijos“, – svarstė prisiminęs konflikto pradžią V. Dumbliauskas.
Anot jo, „kažkas, kas tai planavo ir darė, už R. Palaičio stovėjo, negalvojo, kad Tėvynės sąjunga (TS) taip reaguos. O kodėl TS mūru stojo – irgi klaustukas“, – sakė jis.
TS įžeistų ambicijų nenurys?
Prognozuodamas, kokie galimi tolesni įvykių scenarijai – kokių veiksmų gali imtis į konfliktą įsivėlusios pusės ir kokios jos gali tikėtis naudos, politologas pabrėžė manąs, kad TS nusileisti neketina.
„Manau, kad TS pasiruošusi nenusileisti. Tai reiškia, kad toliau šis konfliktas dar gilės. Tada interpeliacija? Seimo darbas trikdomas. Naudos šiokios tokios gali turėt tik TS – mobilizuos elektoratą. Liberalcentristams, manau, nenaudinga, kadangi jeigu jie išeina iš koalicijos, netenka administracinių resursų rinkimams. Jie vietoj 4 ministerijų neturėtų nieko, o jų reitingai labai prasti. O tam, kad jie liktų koalicijoje, TS turi „nuryti“ savo pažeistas ambicijas. Bet atrodo, kad nenurys. I. Degutienė galėjo neprabilti apie pirmalaikius rinkimus šiandien. Iš viso galėjo susilaikyti nuo komentarų. J. Razma iš karto prabilo apie interpeliaciją. Tai TS vadinasi nenurys to“, – svarsto V. Dumbliauskas.
Jo teigimu, jeigu interpeliacija nepavyks, dauguma dirbs toliau. O šioje situacijoje nemažą vaidmenį suvaidino ir ambicijos.
„Aš manau, kad interpeliacijos paskelbimas R. Palaičiui TS vadovybei būtų pasiteisinimas – jeigu interpeliacija nepavyksta, nei nekalti nei A. Kubilius, nei I. Degutienė. Tada visi išeina iš (krizės – red. past.) su minimaliais nuostoliais, bent vardo prasme, ambicijų prasme. A. Kubilius partijos akyse išlieka tvirtas lyderis – galbūt taip? Jis dabar negali atsitraukti, nes tada bus pasmerktas. Ir taip jo pozicijos nėra stiprios.“
Rinkimai svarbiau, negu santykiai su prezidente
Politologas sakė manąs, kad visa TS vadovybė nusiteikusi nenusileisti ir jau buvo aptarusi galimus tolimesnius scenarijus.
„J. Razma iš karto prakalbo apie interpeliaciją, nors ką tik buvo paskelbta, kad prezidentė atsisakė patenkinti A. Kubiliaus teikimą. Matyt, jie jau anksčiau buvo aptarę, kaip kokiu atveju elgsis“, – sakė politologas.
„Aš manau, kad dabar balsai artėjančiuose rinkimuose TS bus svarbiau, negu geri santykiai su prezidente, nes jeigu jų pateks labai mažai į seimą, tai tie geri santykiai nereikalingi“.
Jis neatmeta, kad dabar jau gali būti ir kitų tikslų – nuo noro likus pusmečiui iki rinkimų trikdyti Seimo darbą iki noro perimti ar atiduoti valdžią.
I. Degutienė siūlo gelbėtis nuo chaoso priešlaikiniais rinkimais
Seimo pirmininkė Irena Degutienė nepraleido progos pasireklamuoti prieš žiniasklaidą, kalbėdama apie planus organizuoti priešlaikinius rinkimus į Seimą. Pasak jos, Seimo pavasario sesijoje darbo nenusimato, bus tik chaosas ir interpeliacijos ir dėl to yra būtina imtis priemonių.
Taip pat ji prezidentės sprendimą įvertino kaip papildomos politinės įtampos kėlimą. „Šis sprendimas sukelia abejonių, ar tikrai prezidentė tiki šia Vyriausybe.“
Seimo pirmininkė pasakė, kad iš opozicinių frakcijų girdi pasisakymų, kad visi nori stabilumo, sutelkto darbo Seime ir visi atrodo geranoriškai nusiteikę, tačiau, anot jos, realybė yra kitokia, todėl būtina organizuoti priešlaikinius rinkimus. „Tam, kad darbas Seime būtų darnus, nebematau perspektyvų“, – pabrėžė ji.
I. Degutienė atskleidė, kad pats R. Palaitis jos siūlymui pritaria, todėl tikisi, kad ir kitos frakcijos jam pritars. Pati Seimo pirmininkė prisipažino, kad mielai siūlymą dėl priešlaikinių rinkimų teiktų jau šiandien, tačiau iš pradžių turi jį pateikti savo partijai.
Taip pat jai pasirodė, kad šis siūlymas taptų puikiu pretekstu pakeisti Konstituciją, keičiant rinkimų datą. „Kiekvieną kartą po Seimo rinkimų, kurie įvyksta rudenį, Vyriausybė teikia biudžeto projektą. Po rinkimų ateina kita Vyriausybė, kuriai būna likęs mėnuo iki naujo įstatymo priėmimo ir naujųjų finansinių metų, todėl visada kyla didžiausi nesusipratimai“, – teigė ji.
Paklausta, ar gali nutraukti koalicijos sutartį, I. Degutienė patikino, kad tai yra tolimesnis veiksmas, ir jis neduotų jokių teigiamų rezultatų, tik sukeltų tolimesnį ginčą, kuris persikeltų į Seimą.
Seimo pirmininkė tikino, kad liberalcentristai galbūt dar spėtų ištaisyti klaidą, jei R. Palaitis atsistatydintų, o į vidaus reikalų ministro postą būtų pasiūlytas kitas žmogus, tada būtų galima dirbti toliau.
I. Degutienė neigė, kad tai yra dviejų koalicijoje esančių partijų priešrinkiminės peštynės, tai tik bandymas atstatyti teisingumą, kurio yra stipriai pasigedusi visuomenė.
A. Čaplikas: konservatoriai bijo energetikos egzamino
Savo ruožtu Algis Čaplikas apkaltino konservatorių partiją bandymu nukreipti dėmesį nuo pagrindinės temos – to, ką jie realiai nuveikė energetikos srityje.
„Ir ką jie padarė derybose dėl Lietuvos energetikos nepriklausomybės? Konservatoriai bijo energetikos egzamino. Apie tai liudija kai kurių politikų pasisakymai, kad iš konflikto galima išeiti tik surengus pirmalaikius rinkimus. Deja, gerbiamieji, pabėgimas iš egzamino nuo atsakomybės neatleidžia“, – piktinosi jis.
Liberalcentristų lyderis pasiūlė susikoncentruoti į tris pagrindinius darbus – „Sodros“ reformą, atominės elektrinės statybą ir suskystintų gamtinių dujų terminalą.
A. Čaplikas neslėpė savo skeptiškumo I. Degutienės siūlomiems priešlaikiniams rinkimams. „Tai yra bėgimas nuo atsakomybės. Pirmalaikiai rinkimai reiškia, kad sustoja visi garsiai minėti energetiniai projektai. <...> Jeigu pirmalaikiai rinkimai sukurtų Lietuvoje BVP nors per vieną procentą, mes galėtume juos daryti kas antrą mėnesį“, – ironizavo jis.
J. Razma: tikimybė surengti pirmalaikius rinkimus nėra didelė
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas Jurgis Razma žurnalistams sakė, kad yra optimistas ir tikisi, kad bus rasta išeitis iš šios įtemptos situacijos, tačiau pabrėžė, jog pirmalaikių rinkimų paskelbimo tikimybė nėra didelė.
„Kiekvienas Seimo narys keldamas ranką už tokį siūlymą galvos apie savo situaciją, apie neapibrėžtą galimybę vėl būti išrinktam, nėra taip lengva įsivaizduoti, kad toks sprendimas būtų priimtas“, – svarstė jis.
