Tyrimo pradėjimui prieštaravo tik „aušrietė“ Daiva Žebelienė, socialdemokratai Lilija Vaitiekūnienė ir Audrius Radvilavičius susilaikė.
Išvadų rengėjais paskirti komisijos pirmininkas, Mišrios grupės atstovas Viktoras Fiodorovas ir „valstietė“ Aušrinė Norkienė.
Ketvirtadienį Seimui pritarus valdančiųjų projektui lengvinančiam LRT vadovo atleidimo procedūrą, parlamento salėje netrūko chaoso.
Nors opozicija paprašė atlikti ekspertinį įstatymo poveikio vertinimą, posėdžiui pirmininkavęs Raimondas Šukys pirmiausia pateikė balsavimui buvusio kultūros ministro Šarūno Biručio siūlymą svarstyti įstatymą skubos tvarka. Po to opozicija nusprendė palikti plenarinių posėdžių salę ir tikino, kad į ją negrįš, kol nebus užsakytas ekspertinis vertinimas.
Opozicijai reikalaujant užsakyti ekspertinį poveikio vertinimą LRT įstatymo pataisoms, Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas tikina, kad ekspertinių išvadų svarstymas komitete neplanuojamas. Pasak jo, parlamentui nusprendus įstatymą priimti skubos tvarka, pagal Statutą poveikio vertinimas nėra numatomas.
Tiesa, politikų nesutarimai dėl įstatymo pataisų kilo dar posėdžio pradžioje, kai Seimo pirmininko pavaduotojas R. Šukys pranešė, jog klausimui skelbiama pusvalandžio pertrauka. Savo ruožtu tokia posėdžio vedimo tvarka pasipiktinęs liberalas Eugenijus Gentvilas pranešė kreipęsis į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją. Anot jo, R. Šukys pranešė apie klausimo pertrauką dar neprasidėjus vakariniam Seimo posėdžiui, mat nebuvo paskelbta registracija.
Kaip skelbta, trečiadienį valdančiųjų atstovai parengė ir įregistravo naują įstatymo projektą dėl supaprastintos LRT vadovo atleidimo tvarkos. Ketvirtadienį Seimas nutarė pataisas svarstyti skubos tvarka.
Skiriant ir atleidžiant LRT generalinį direktorių siūloma numatyti slaptą balsavimą. Be to, projekte numatoma, kad visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius galėtų būti atleistas iš pareigų išreiškus nepasitikėjimo dėl netinkamai vykdomų funkcijų arba tarybai nepatvirtinus metinės veiklos ataskaitos. Be to, už šį sprendimą turėtų balsuoti daugiau nei 1/2 tarybos narių, t. y., bent 7 iš 12.
Projektą kritikuojanti žurnalistų bendruomenė bei opozicija tikina, kad valdančiųjų siūlomas projektas mažai kuo tesiskiria nuo anksčiau „aušriečių“ ir jungtinės „valstiečių“ frakcijos atstovų teiktos iniciatyvos.
Ja siūlyta, kad visuomeninio transliuotojo taryba LRT vadovą galėtų atleisti slaptu balsavimu, ne mažiau kaip 1/2 visų tarybos narių balsais bei tokio sprendimo nereikalaujant argumentuoti viešuoju interesu.
Dėl inicijuotų pataisų žurnalistų bendruomenė organizavo protestą prie Seimo, iki šiol ragina pasirašyti peticiją prieš LRT politinį užvaldymą.
Šių pataisų priėmimas numatomas kitą ketvirtadienį, gruodžio 18 d.
Vadovaujantis LR Viešųjų ir privačių interesį derinimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalies 8 punktu prie valstybės tarnautojų yra priskiriami viešųjų įstaigų, kurių bent vienas iš steigėjų, dalininkų yra valstybė ar savivaldybė (savivaldybės), ir jų struktūrinių padalinių VADOVAI ir jų pavaduotojai.
Tai reiškia, kad L R T MONIKITA yra generalinis direktorius ir yra priskiriamas prie valstybės tarnautojų.
Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
Artimi asmenys – deklaruojančio asmens sutuoktinis, sugyventinis, partneris, kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka (toliau – partneris), taip pat jų ir deklaruojančio asmens tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai (įbroliai), seserys (įseserės), seneliai, vaikaičiai ir jų sutuoktiniai, sugyventiniai ar partneriai.
Interesų konfliktas – situacija, kai deklaruojantis asmuo, atlikdamas tarnybines pareigas ar vykdydamas tarnybinį pavedimą, turi priimti ar dalyvauti priimant sprendimą arba įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais.
