Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos nario Algirdo Butkevičiaus ir kitų parlamentarų inicijuotomis pataisomis siūloma įteisinti tarpvalstybinį energetikos įmonių bendradarbiavimą, kai dėl audrų, liūčių, pūgų ar kitų ekstremalių reiškinių būtina skubiai atkurti energijos perdavimą, skirstymą ar tiekimą.
Svarstymo stadijoje už projektą balsavo 92 Seimo nariai, 3 – susilaikė ir vienas buvo prieš.
„Iš atminties dar neišblėso audros padariniai, kurių šalinimas užtruko labai ilgai. Žmonės po trijų savaičių su viršum buvo paskutiniai klientai prijungti atgal prie tinklo. (…) Šio projekto esmė gali atrodyti labai techninė, tačiau mes čia kalbame apie itin paprastą dalyką – kaip valstybė ir energetikos sistema turi veikti tada, kai vyksta didelė avarija, audra ar kita ekstremali situacija ir tūkstančiai lieka be elektros“, – ketvirtadienį plenarinėje salėje kalbėjo parlamentaras Audrius Radvilavičius.
„Tokiu metu žmogui visiškai nesvarbu, kokios viešųjų pirkimų procedūros vyksta, kokius dokumentus reikia suderinti ir kaip operatoriai tarpusavyje sprendžia atsiskaitymo klausimus. Žmogui svarbu tik viena – kada jo namuose bus elektra“, – teigė socialdemokratas.
Pasak jo, dabartinis teisinis reguliavimas ne visais atvejais leidžia pakankamai greitai pasitelkti kitų ES šalių energetikos įmonių pajėgumus.
„Būtent tai ir siekiame išspręsti. (…) Jei Lietuvą užklumpa didelio masto stichija ir mūsų pačių brigadų bei specialistų nebepakanka, turime turėti iš anksto nustatytą mechanizmą, kaip greitai pasitelkti kitų ES valstybių pagalbą“, – tikino A. Radvilavičius.
Aiškinamajame rašte nurodoma, kad šiuo metu galiojantis reguliavimas riboja Lietuvos energetikos infrastruktūros operatorių galimybes skubiai pasitelkti kitų ES šalių įmones.
Toks bendradarbiavimas ekstremalių situacijų metu traktuojamas kaip viešasis pirkimas, todėl būtinos procedūros gali trukdyti operatyviai gauti pagalbą.
„Galimybė pasitelkti kitų valstybių narių energetikos įmones ypač aktuali esant didelėms audroms, liūtims, pūgoms ar kitiems ekstremaliems reiškiniams, kadangi tinklų pažeidimai dažnai viršija vieno operatoriaus vidinius pajėgumus“, – rašoma projekto aiškinamajame rašte.
Projekto rengėjų teigimu, pakeitimai leistų Lietuvos energetikos bendrovėms nedelsiant pasitelkti kitų ES šalių įmonių darbuotojus, techniką, specializuotą įrangą ir kitus išteklius tinklų atkūrimo darbams. Analogiškos tarpvalstybinės pagalbos išimtys, anot jų, jau taikomos Latvijoje ir Estijoje.
Opozicija įsitikinusi, jog išlaidos bus perkeliamos ant vartotojų pečių
Pagal projektą, Lietuvos energetikos įmonės galingų stichijų atvejais galėtų bendradarbiauti su kitų ES valstybių narių energetikos bendrovėmis ir turėtų atlyginti pagrįstas jų patirtas pagalbos teikimo sąnaudas.
Mišrios Seimo narių grupės nario Igno Vėgėlės teigimu, tai nulems, jog už visas užsienio bendrovių patirtas išlaidas padedant Lietuvai sumokėti turės klientai.
„Užsienio įmonių išlaidos ir sąnaudos bus automatiškai pripažįstamos pagrįstomis reguliuojamos veiklos sąnaudomis. Skamba sudėtingai, bet pasakysiu paprastai – visi užsienio įmonių kaštai, kurie bus leidžiami pagal šį įstatymą, bus automatiškai užkraunami ant elektros vartotojų pečių. Tais milijonais eurų bus didinama elektros kaina“, – tribūnoje kalbėdamas tikino I. Vėgėlė.
Kritiką įstatymo projektui reiškė ir „aušriečių“ atstovai parlamente Aidas Gedvilas bei Artūras Skardžius. Anot jų, projektas turi būti tobulinamas ir nesvarstomas skubos tvarka.
ELTA primena, kad rugpjūčio 22 d. Lietuvą užklupusi audra smarkiai apgadino šalies elektros tinklą. Piko metu elektros tiekimas buvo sutrikęs daugiau kaip 268 tūkst. „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) klientų, o tinkle užfiksuota daugiau kaip 11 tūkst. pažeidimų.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
