Seimas, iš naujo svarstęs Prezidento Valdo Adamkaus antrą kartą vetuotą Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, atmetė veto ir šį kartą. Seimas neparėmė Prezidento nuomonės, kad įstatyme numatomas teisinis reguliavimas kelia grėsmę valstybinių parkų ir draustinių, kaip ypač vertingų vietovių, išsaugojimui ir neatitinka viešojo intereso bei visuomenės poreikių.
Už įstatymą antradienį balsavo 93 Seimo nariai, prieš buvo 12, susilaikė 10 parlamentarų.
Pagrindinis - Kaimo reikalų komitetas, nepritardamas Prezidento veto, akcentavo, kad Seimo priimtame įstatyme išbraukus žodžius "valstybės išperkamą" įstatymas atitinka piliečių lūkesčius ir jų teises, suteikiant jiems galimybę atkurti nuosavybės teises lygiaverčiu sklypu saugomose teritorijose, jeigu jie gyvena tos saugomos teritorijos ribose, iki neteisėtos nacionalizacijos turėjo žemės sklypą toje saugomoje teritorijoje. Komiteto nuomone, Seimo priimtame įstatyme siūlomas teisinis reglamentavimas nesukels grėsmės vertingų vietovių išsaugojimui, nes yra labai ribotas pretendentų skaičius ir žemės plotas.
ELTA primena, kad Prezidentas vetavo įstatymą, kuriuo numatoma lygiavertį sklypą suteikti ir tokiu atveju, kai buvęs savininkas pageidauja savo žemę, mišką ar vandens telkinį persikelti į kitą valstybinio parko ar draustinio vietą.
"Deja, įstatymų leidėjo valia nekilnojamasis turtas - žemė - tapo kilnojamuoju turtu. Gražiausi gamtos kampeliai tapo neprieinami visuomenei. Turime mokytis iš klaidų ir stabdyti tokius žemės perkėlimus valstybės saugomose teritorijose. Privalome išsaugoti gamtą ateities kartoms ir užtikrinti visuomenės interesų apsaugą", - sakė valstybės vadovas.
V. Adamkus atkreipė dėmesį, kad pagal Konstituciją natūrali gamtinė aplinka, gyvūnija ir augalija, atskiri gamtos objektai - nacionalinės vertybės, kurių apsauga bei gamtos išteklių racionalaus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas - tai viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė.
Seimo priimtame įstatyme nustatyta, kad valstybiniuose parkuose ir draustiniuose žemė, miškas ar vandens telkiniai perduodami nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčiu plotu tik už toje pačioje teritorijoje turėtą nuosavybę ir tik tiems piliečiams, kurie iki 2001 metų rugpjūčio 17 dienos gyveno ir tebegyvena. Kartu numatoma galimybė lygiavertį sklypą suteikti ne tik tada, kai turėta nuosavybė yra valstybės išperkama, bet ir tada, kai buvęs savininkas gali atkurti nuosavybės teisę natūra, tačiau pageidauja savo žemę, mišką ar vandens telkinį persikelti į kitą valstybinio parko ar draustinio vietą.
Valstybės vadovas siūlo nustatyti, kad šiose teritorijose žemė, miškas ar vandens telkiniai gali būti perduodami nuosavybėn lygiaverčiu plotu tik už tame pačiame valstybiniame parke ar draustinyje turėtą valstybės išperkamą žemę, mišką ar vandens telkinį ir tik tiems piliečiams, kurie iki 2001 metų rugpjūčio 17 dienos gyveno ir ten tebegyvena.
Be to, pagal Konstituciją įstatymai turi saugoti visų savininkų nuosavybės teises, taigi ir valstybės, kaip visos visuomenės organizacijos, nuosavybės teisę.
Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad nustatydamas nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, mišką, vandens telkinius, esančius ypač vertingose vietovėse, sąlygas ir tvarką, įstatymų leidėjas negali nepaisyti iš Konstitucijos kylančio imperatyvo reguliuoti šiuos santykius taip, kad nebūtų pakenkta ypač vertingų vietovių apsaugai, nes ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikšmę turinti nacionalinė vertybė, jas būtina išsaugoti ateities kartoms, jų apsauga yra viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė.
