Kodėl sutartį pasirašė frakcijos, o ne partijos?
Logiškos to priežastys – bent dvi. Pirma, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga kaip partija neatstovauja dalies frakcijos narių (LLRA-KŠS, Vėgėlės ir Jankūno) pozicijoms.
Antra, norima koaliciją atriboti nuo LLRA-KŠS pirmininko Waldemaro Tomaszewskio, siekiant valdyti suvaldomas reputacines rizikas, kurių netrūksta valdančiojoje daugumoje esant „Nemuno aušrai“.
Ar koalicija bus stabili?
Šimtu procentų – tikrai ne, ir tai diktuoja politinė logika, kai mažieji koalicijos partneriai ieško nišų vidiniams konfliktams, kad galėtų bent iš dalies atsiriboti nuo populiarumą dėsningai einant kadencijos metams prarandančios valdžios.
Sauliui Skverneliui ir Demokratų sąjungai „Vardan Lietuvos“ per pastaruosius aštuonis mėnesius tai puikiai sekėsi, bet tuo pačiu toks partijos elgesys tapo toli gražu ne paskutiniu faktoriumi, kodėl demokratai nesulaukė kvietimo į naująją koaliciją.
Paprastai tariant, „Vardan Lietuvos“ perspaudė su kritika saviems.
Žiūrint į būsimąją koaliciją, LVŽS elgesį prognozuoti sunku, nes ji nėra buvusi mažesniuoju daugumos partneriu, o „Nemuno aušros“ laikysena per aštuonis valdymo mėnesius kito nuo grasinimų išeiti iki paramos visiems svarbiausiems sprendimams ir pažadų tęsti darbą kartu be didesnės intrigos.
Prielaidų nestabilumui yra: tai LVŽS frakcijos margumas ir „aušriečių“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio nestabilumas. „Valstiečių“ frakcijos nariai Ignas Vėgėlė ir Rimas Jonas Jankūnas de facto jau pareiškė, kad nėra koalicijos dalis, nes Seime balsuos tik už tuos projektus, kuriuos norės.
Kalbant apie „aušriečių“ lyderį Remigijų Žemaitaitį, pastebėjau save vertinant jį panašiai kaip Donaldą Trumpą. Apie jo kryptį norisi spręsti ne tik iš dalykinių argumentų, bet elementariai stebint jo nuotaiką koalicinėse derybose, tarpusavio dinamiką santykiuose su būsimąja premjere Inga Ruginiene, kuri kol kas atrodo gera. Kodėl „Nemuno aušra“ – tokia svarbi?
Kaip minėjau, socialdemokratų sprendimas buriant koaliciją rinktis tarp Demokratų sąjungos ir „Nemuno aušros“ būtent pastarąją iš pradžių atrodė padiktuotas emocijų ir nenoro toliau dirbti su pagalius į ratus kaišančiais demokratais.
Tačiau matant, kiek nelengvos buvo derybos su LVŽS, atrodo, kad „Nemuno aušra“ pasirinkta ir su tikslu turėti planą B 71 balsui Seime nepaisant to, ar LVŽS sutiks jungtis į koaliciją, ar nesutiks.
Taip pat suprantamas socialdemokratų noras turint didžiausią frakciją Seime turėti ir iniciatyvos teisę formuoti daugumą – rudenį koalicijos sudėčiai lemiamą įtaką turėjo demokratai, atsisakę dirbti su LVŽS, šįkart norėta išvengti panašaus scenarijaus.
Mitingas ir mažumos Vyriausybė
Andriaus Tapino ir kitų surengtas protestas kelia socialdemokratams diskomfortą, bet nepadarė ir nepadarys esminės įtakos jiems priimant sprendimus. Socdemai supranta, kad didesnė dalis mitingo dalyvių už partiją nei balsavo, nei balsuos, ir protestą galės pateikti kaip dešiniųjų politinių jėgų bandymą reikšti nepasitenkinimą buvusių rinkimų rezultatais.
Jeigu socialdemokratai aklai paklūstų protestuotojų reikalavimams, jie beveik šimtu procentų turėtų formuoti mažumos Vyriausybę. Socdemams, į valdžią su didžiule frakcija grįžusiems po aštuonerių metų, tai politiškai neatrodo logiška.
52 narių frakcijos dydis leidžia socdemams copy-pastinti didžiąją dalį partijos programos į Vyriausybės programą ir valdyti du trečdalius ministerijų esant bet kuriam koalicijos variantui.
Taigi, šių resursų kontekste sudarinėdami koaliciją socialdemokratai neaukoja daug. Ką aukoja – tai reputaciją, tačiau šaltai skaičiuoja, kad, vėlgi, ne tarp savų rinkėjų.
Ruginienės galimybės – ant klaustuko
Ingai Ruginienei išsibandžius viešumu, pasitvirtino įtarimai, kad jai trūksta žinių ir savarankiškumo su socialine apsauga nesusijusiuose ne tik specifinių sričių, bet ir viešosios politikos klausimuose.
Tai rodo, kad partijos įtaka Ruginienei einant pareigas bus didelė, kad ji potencialiai gali būti lengviau įtikinama interesų grupių.
Kita vertus, žinių spragas Ruginienė galės greitai užlopyti, kai tapus premjere ją pasieks įvairiausio plauko informacija iš vyriausybinio aparato.
Ji, kaip ir bet kuris premjeras, susidurs su iššūkiu apdoroti didžiulį kiekį duomenų ir priiminėti po keliasdešimt sprendimų per dieną. Atrodo, kad ekspremjeras Gintautas Paluckas savybių tam turėjo, ar jų turi Ruginienė – parodys laikas.
Nepaisant visos pagrįstos kritikos Ruginienei, apmaudu, kad dėl jos savybių abejonės reiškiamos ir seksistinio pobūdžio komentarais.
Dar apmaudžiau, kai šie atskrieja iš pačios seksizmą einant pareigą patyrusios buvusios ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės su jos replikomis apie „objektą, o ne subjektą“ arba „dailų veidą“.
Atsargus prezidentas
Gitanas Nausėda neturi konstitucinių galių daryti įtakos koalicijos sudėčiai ir įsikišti į jos formavimą galėtų nebent naudodamasis savo autoritetu.
Tačiau to imdamasis prezidentas rizikuotų, kad į jo nuomonę nebus atsižvelgta, tokiu būdu visuomenės akyse jis pasirodytų kaip silpnas lyderis, o šalia to ir susigadintų santykius su socialdemokratais, kurių nenori bloginti.
Naudodamasis jam Konstitucijoje numatytomis galiomis, prezidentas gali atsisakyti skirti teikiamus ministrus, tokią ribą jau yra nubrėžęs dėl „Nemuno aušros“ partijos narių.
Dėl LLRA-KŠS teikiamų ministrų tokios pačios raudonos linijos jis nenubrėžė ir žada vertinti kandidatūras individualiai. Šalies vadovas teigė, kad ši partija yra įrodžiusi galinti būti patikima partnere ir ne visų LLRA-KŠS narių nuomonė sutampa su partijos lyderio Waldemaro Tomaszewskio pozicijomis.
Tokia prezidento pozicija kelia klausimų dėl nuoseklumo. „Aušriečiai“ ministrais atsisakyti skirti dėl kaltinimų antisemitizmu Remigijui Žemaitaičiui, tačiau kaltinimai W. Tomaszewskiui prorusiškumu šalies vadovo pasielgti taip pat LLRA-KŠS atžvilgiu neįtikino.
Tad ar ši koalicija tikrai sėdi ant parako statinės? Ne, bet jei norite dramatiškesnės metaforos – ant nestabilios taburetės: supasi, girgžda. Tačiau dar nelaikykime jos griūvančia.
Sprogimą gali išprovokuoti pačių lyderių ambicijos ar nuotaikų kaita, politinis ciklas, bet tai nenutiks rytoj.
–––––
Saulius Jakučionis yra naujienų agentūros BNS Lietuvos naujienų skyriaus žurnalistas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
