Šapoka: Lietuva ketina naudotis EIB kuriamu garantijų fondu

Euro grupei ketvirtadienį sutarus dėl papildomų finansinių priemonių kovoje su koronoviruso krizės pasekmėmis, Lietuva pirmiausiai ketina pasinaudoti Europos investicijų banko (EIB) iniciatyva kuriamu 25 mlrd. eurų vertės Europos garantijų fondu, teigia finansų ministras Vilius Šapoka.

„Didžiausią dėmesį šiuo metu skirstime EIB iniciatyvai. Tam, kad būtų aiškios visos sąlygos, jau esame pradėję technines konsultacijas. Manau, kad būsime pasiruošę pasinaudoti šia galimybe iš karto, kai bus susitarta dėl jos galutinių sąlygų, kurias turės patvirtinti EIB direktorių valdyba“, – BNS sakė V. Šapoka.

Jis pabrėžė, kad EIB iniciatyva kuriamo garantijų fondo potencialas yra žymiai didesnis ir siekia apie 200 mlrd. eurų.

„Lietuva galės pilnai pasinaudoti šia galimybe, nes tai yra ne tik tiesioginis finansavimo priėmimas įmonėms, bet ir verslo skatinimo institucijoms, tokioms, kaip „Invega“ ar Viešųjų investicijų plėtros agentūra. Nėra priežasčių, kodėl mes turėtume nepasinaudoti šia opcija“, – tvirtino V. Šapoka.

Pasak jo, Europos stabilumo mechanizmo (ESM) griežtesnių sąlygų kredito linijos aktyvavimas ir Europos Komisijos (EK) siūlymas dėl papildomo 100 mlrd. eurų finansavimo nacionalinėms laikino nedarbo schemoms yra susietas su paskolomis, tuo metu Lietuvos prioritetas šiuo metu yra skolintis rinkoje.

„Dėl pasinaudojimo šiomis priemonėmis svarstytume tik tuo atveju, jei matytume, kad Lietuvos obligacijoms ar kitoms skolinimosi priemonėms paklausa yra apribota. Kol kas tokių ženklų nematome“, – aiškino V. Šapoka.

Lietuva iš EIB, Šiaurės investicijų banko (ŠIB) ir Europos Tarybos vystymo banko (ETVB) jau yra užsitikrinusi 1,5 mlrd. eurų vertės paskolų. Dar iki 2 mlrd. eurų numatoma pasiskolinti vidaus rinkoje, tarptautinėse rinkose platinant euroobligacijas taip pat gali būti pasiskolinta iki 2 mlrd. eurų.

V. Šapokos teigimu, subalansuota skolinimosi politika turėtų užtikrinti, kad nepasikartos 2009 metais buvusi situacija, kai ekonominės krizės sąlygomis skolindamasi tik kapitalo rinkose Lietuva sutiko mokėti itin dideles palūkanas.

REKLAMA

„Pagal dabartinė situaciją ir prognozes tikrai nematytume rizikos, kad galėtume atsidurti situacijoje, kurią turėjo prieš dešimtmetį“, – sakė finansų ministras.

Seimas yra leidęs Vyriausybei koronaviruso krizės pasekmėms mažinti šiemet papildomai pasiskolinti iki 5 mlrd. eurų, tačiau ši suma gali būti ir didesnė. Pasak V. Šapokos, šiuo metu vis dar ieškoma atsakymo, kiek galėtų didėti Lietuvos skola, kad vėliau nekiltų problemų siekiant ją sumažinti iki tvaraus lygio.

„Labai daug dirbame kartu su Tarptautiniu valiutos fondu, kad galėtume įsivertinti, koks tas skolos lygis galėtų būti tvarus. Fondas šiuo metu neįžvelgia, kad pagal dabartines priemones ir prognozes Lietuvos skolos lygis galėtų tapti netvarus“, – teigė V. Šapoka.

„Bet kuriuo atveju, vidutiniu laikotarpiu turėtume grįžti iki saugaus lygio, kuris neviršytų 40 proc. BVP“, – pridūrė jis.

Pasak V. Šapokos, euro grupės posėdyje taip pat aptarti kiti žingsniai, siekiant skatinti ekonomiką ir investicijas COVID-19 protrūkiui nuslūgus. Nutarta dirbti ties platesnio pobūdžio ekonomikos atsigavimo planu, tam tikslui panaudojant esamus ir galimai naujus finansinius instrumentus.

„Atsirado aiškumas dėl ekonomikos gaivinimo strategijos, tame kontekste yra numatytas Ekonomikos gaivinimo fondo – Recovery Fund kūrimas. Dingo nuostatos, iš kurių galima būtų išskaityti skolos mutualizavimą (bendros euro zonos skolos), padaryta labai aiški sąsaja su būsima daugiamete finansine perspektyva“, – tvirtino V. Šapoka.

„Žinoma, šis klausimas kels daugiausiai diskusijų ateityje, kadangi ir Europos vadovų taryba dėl to turės nubrėžti gaires, bet akivaizdu, kad skolos mutualizavimas, kuris yra labiausiai kontroversinis klausimas, jo diskusijos yra nukeliamos“, – pridūrė jis.

Euro zonos bendros skolinimosi priemonės sukūrimą palaiko pietinės ES šalys, visų pirma Italija, Ispanija ir Prancūzija tačiau šiaurinės šalys, pirmiausia Vokietija ir Nyderlandai, nenori skolų suvienodinimo, kad mokesčių mokėtojams netektų mokėti už, jų nuomone, per didelį išlaidavimą pietuose.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų