SAM atstovas: kai kurios priemonės gali būti griežtinamos, tačiau dar ne dabar

Naujų susirgimų skaičiams nekrintant, pasigirsta diskusijų dėl ribojimų. Kai kurie specialistai mano, kad jų reikėtų griežtesnių, tačiau Vyriausybė kol kas jų griežtinti neketina. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) sako nuolat peržiūrinti ribojimus ir teigia, kad epidemiologinei situacijai prastėjant kai kurie ribojimai gali būti griežtinami. Tačiau kol kas tokių siūlymų nėra.

SAM Visuomenės sveikatos departamento direktoriaus Audriaus Ščeponavičiaus vertinimu, epidemiologinė situacija Lietuvoje tebėra sudėtinga. Pastebima, kad didėja ir bendras sergamumas, ir ligoninių užimtumas.

„Tačiau matome ir tam tikrų pozityvių ženklų – pandemijos pagreitis stabilizavosi ir ėmė mažėti daugiau nei 10-yje savivaldybių (praėjusią savaitę tokių savivaldybių buvo tik trys), tarp jų tose savivaldybėse, kuriose sergamumas COVID-19 liga buvo didžiausias“, – tv3.lt komentuoja A. Ščeponavičius.

Kaip sako specialistas, situacija ligoninėse taip pat skiriasi pagal regionus. Vilniaus, Kauno ir Panevėžio regionuose padėtis išlieka įtempta, o Klaipėdos ir Šiaulių regionuose situacija stabilizuojasi, pacientų skaičius nebeauga taip sparčiai, kaip augo anksčiau.

„Pandemijai valdyti yra taikomas visas kompleksas priemonių, jos yra peržiūrimos kiekvieną savaitę, atsižvelgiant į besikeičiančią situaciją. Epidemiologinei situacijai toliau blogėjant kai kurios priemonės gali būti griežtinamos, tačiau šiuo metu tokių siūlymų nėra.

Ministerija primena, kad efektyviausia priemonė suvaldyti pandemiją ir apsaugoti visuomenės bei kiekvieno žmogaus sveikatą yra vakcinacija. Statistika rodo, kad dažniausiai į ligonines dėl COVID-19 pakliūva ir nuo šios ligos miršta būtent nevakcinuoti žmonės“, – rašoma A. Ščeponavičiaus komentare redakcijai.

Kaimyninė Latvija įveda karantiną, tačiau Lietuvoje apie tai dar anksti kalbėti, antradienį sakė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Parlamento vadovė tikisi, kad Seimas antradienį pritars mokamui darbuotojų testavimui, o tai bus viena iš priemonių, kuri padės stabilizuoti augančius koronaviruso skaičius. 

V. Čmilytė-Nielsen teigimu, kol kas anksti kalbėti, ar Lietuva turėtų sekti Latvijos pavyzdžiu ir įvesti karantiną: „Turime tas priemones, kurias šiandien svarstysime Seime ir pirmiausia turėtume išbandyti jas“.

Vėl ribos pirkėjų srautus?

Pirmadienį Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė teigė, kad penktadienį apie galimus ribojimus parduotuvėse buvo diskutuota posėdyje su ministerijų atstovais.

Pasak prekybininkų, svarstoma riboti pirkėjų srautus tose parduotuvėse, kuriose nereikalaujama galimybių paso. Tuo metu prekybininkai siūlo iš viso atsisakyti galimybių paso tikrinimo ir tik reguliuoti pirkėjų srautus visose parduotuvėse.

Tiesa, bent jau kol kas nei Vyriausybė, nei Sveikatos apsaugos ministerija oficialiai nėra registravusios tai numatančio nutarimo ar operacijų vadovo įsakymo. Vis dėlto yra ne kartą buvę, kad iš anksto neskelbus panašūs klausimai yra įtraukiami į Vyriausybės pasitarimų ar posėdžių darbotvarkes ir priimami gana skubiai.

REKLAMA

Anot R. Vainienės, šiuo metu siūloma, kad mažesnėse parduotuvėse, kuriose nereikia galimybių pasų būtų ribojami pirkėjų srautai.

„Žinoma, mūsų siūlymas buvo kitoks, tačiau į jį nebuvo atsižvelgta. Siūlėme netaikyti galimybių paso ribojimo parduotuvėse, bet riboti pirkėjų srautus visose parduotuvėse – ir didelėse, ir mažesnėse. Arba prekybininkai galėtų patys pasirinkti, kaip nori dirbti – taikydami galimybių paso ar kvadratinių metrų ribojimus.

Šiuo metu esame desperacijoje dėl galimybių paso. Jis neveikia epidemiologinės įmonių situacijos, bet veikia finansinę įmonių padėtį, didina kaštus ir mažina apyvartas“, – komentavo prekybininkų atstovė.

Anot jos, galimybių pasas yra priemonė ne pandemijai valdyti, bet pajamoms mažinti.

„Dabar siūloma, kad vienam pirkėjui būtų skirta 30 kvadratinių metrų, tai kur kas daugiau nei buvo per karantiną. Tuo metu prekybos vietose buvo užtikrinami 10–15 kvadratinių metrų vienam pirkėjui“, – sakė R. Vainienė.

Šįkart prekybininkų atstovė jau nebesiryžo prognozuoti, kaip į pokyčius reaguos pirkėjai.

„Jeigu įvedus galimybių paso ribojimus galvojome, kad bus eilės ir dideli srautai didžiosiose parduotuvėse, tai dabar turime priešingą situaciją. Daugiau žmonių apsiperka mažesnėse parduotuvėse. Galimybių pasas prekybos srityje yra eksperimentas, kuris nepasitvirtino.

Todėl nepasiteisinusią priemonę reikėtų atšaukti. Tačiau dabar jau mėnesį galimybių pasas nepadeda riboti žmonių srautą parduotuvėse, bet jo niekas nepanaikina“, – komentavo R. Vainienė.

Anot jos, atrodo, kad galimybių pasas būtų pats savaime vertybė, kurią reikėtų saugoti.

„Juk tai turėtų būti įrankis pandemijai valdyti. Ir yra sričių kur jis veikia. Negirdėjau, kad viešojo maitinimo įstaigos skųstųsi sumažėjusiomis pajamomis. Tačiau prekybos srityje dėl galimybių paso reputacijos aukojamos lygios konkurencijos sąlygos, įmonių finansinė padėtis.

REKLAMA

Neveltui  kitos valstybės galimybių paso ribojimų parduotuvėse netaiko“, – pastebėjo R. Vainienė.

Stankūnas: nefarmacinės priemonės neperlaužia kreivės

Portalas tv3.lt primena, kad praėjusią savaitę pasigirdo specialistų diskusijų dėl ribojimų griežtinimo. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesorius, Nepriklausomų ekspertų patariamosios tarybos narys Mindaugas Stankūnas teigė, kad šiuo metu galiojantys ribojimai neperlaužia sergamumo kreivės. Apie tai jis parašė savo „Facebook“ paskyroje.

„Šiandien Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC) paskelbė, kad Lietuva pagal 14 d. naujų COVID-19 atvejų sk. tenkantį 100 000 gyventojų yra pirmoje vietoje, o pagal mirtingumą trečioje vietoje tarp Europos Sąjungos šalių“, – socialiniuose tinkluose rašo M. Stankūnas.

Pasak jo, dabar realiai turime dvi priemones problemai spręsti – vakcinacija ir nefarmacinių priemonių kompleksas. Profesorus parengė grafiką, kuriuo pasidalino su savo sekėjais.

„Čia X ašyje yra pilnai vakcinuotos populiacijos dalis proc. (pagal ECDC duomenis) Y ašyje – 14 d. naujų COVID-19 atvejų sk. tenkantis 100 000 gyv. Matome, kad kuo šalyje didesnis procentas yra vakcinuotų, tuo mažesnis sergamumas. Tarp šių dviejų rodiklių buvo gauta gana stipri ir statistiškai reikšminga neigiama koreliacija (Spearman‘o r=-0.600 p<0.001).

Taip pat tikriausiai pastebėjot, kad skiriasi burbuliukų dydžiai. Jis priklauso nuo ne farmacinių priemonių taikymo intensyvumo (Stringency Index). T.y., kuo burbuliukas yra didesnis tuo daugiau nefarmacinių priemonių taikoma. Matome, kad tas Lietuvos burbuliukas toli gražu nėra pats didžiausias ir siekia tik 30,09. Už mus mažesnes reikšmes turi, tik Estija, Danija, Švedija, Vengrija.

Pagal vakcinaciją su 59,7 proc. esame 16 vietoje. Matome, kad mažiausią sergamumo rodiklį daugiausia turi tos šalys, kuriose yra labai aukštas vakcinacijos lygis arba yra gana storas burbuliukas“, – aiškina M. Stankūnas.

M. Stankūnas pastebi, kad vakcinuotis gyventojai nenori, tačiau kartu nenori ir karantino bei pyksta, kad Lietuva pagal sergamumą COVID-19 yra ES „uodegoje“.

„Tai, kad yra labai rizikinga „numoti ranka“ į nefarmacinių priemonių taikymą kol nepasiektas reikiamas vakcinacijos procentas yra aiškiai pasakęs ir anksčiau mano minėtas Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras.

Tiksli citata: „Countries with COVID-19 vaccination coverage at or below the current EU average level in the total population and who are planning to relax non-pharmaceutical interventions (NPIs) have a high risk of experiencing a significant surge of cases, hospitalisations and mortality from now until the end of November 2021. In such a scenario, due to very high virus circulation, fully vaccinated vulnerable populations are also at risk of experiencing infection with a severe outcome.“

Kol kas matome, kad šiuo metu taikomos nefarmacinės priemonės nors ir sulėtina pandemijos greitį, tačiau nėra pakankamos „perlaužti kreivę“. Gal kas atsakytų, kad tai yra nevakcinuotų žmonių banga ar pandemija. Jie priėmė tokį sprendimą, tad… tačiau man labai neramu dėl pačios sveikatos sistemos perkrovimo visomis prasmėmis. Tad, gal tikrai kaip sakė premjerė, mums reikėtų „matyt visiems nurimti kelioms savaitėms“, – rašo M. Stankūnas.

Štaras siūlytų ribojimus susibūrimams

Kitas nepriklausomų ekspertų patariamosios tarybos narys Kęstutis Štaras sako pastarųjų dienų COVID-19 statistiką vertinantis blogai. Specialistas pastebi, kad dėl pakilusio susirgimų skaičiaus gali būti kalti ir susibūrimai, kurių paskutiniu metu padaugėjo.

„Žmonės nesilaiko atstumų, nesilaiko epidemiologinių reikalavimų, tikrai tai matau. Aišku, kada pasileido mokyklos, studentai, išėjo židininiai užkrėtimai – vaikai parneša iš mokyklinio ugdymo įstaigų ir užkrečia šeimas. Aišku, ta dalis, kuri nesivakcinavo, jų sergamumas yra didžiausias“, – apie šoktelėjusių sergamumo rodiklių priežastis su tv3.lt kalba K. Štaras.

Specialistui taip pat nerimą kelią ir ligoninių rodikliai. Kaip pastebi K. Štaras, išaugus COVID-19 pacientų skaičiui, pagalbos gauti sunkiau kitomis ligomis sergantiems gyventojams.

K. Štaras neatmeta galimybės, kad ekspertų taryba artimiausiu metu galėtų diskutuoti dėl priemonių, galinčių nuimti naštą nuo ligoninių.

„Buvo ta diskusija, nuomonės yra įvairios. Vieni mano, kad reikia griežtinti, įvesti papildomus ribojimus. Kadangi bendros nuomonės nebuvo, klausimas liko. Manau, kad artimiausiame posėdyje vėl svarstysime, žiūrėdami į epidemiologinę situaciją ir tendencijas“, – teigia K. Štaras.

Eksperto nuomone, protingiausia būtų įversti ribojimus susibūrimams.

„Susibūrimai, kurie yra leidžiami, tiek renginiai, juos reikėtų, manau, riboti“, – sako K. Štaras.

K. Štaro manymu, diskutuojant apie griežtesnius ribojimus, reikėtų žiūrėti į daugelį rodiklių. Vis dėlto svarbiausia – ligoninių užimtumas. Specialistas pastebi, kad persipildžius ligoninėms, gali padidėti mirtingumas, mat pagalbos gali negauti kitomis, ne tik COVID-19 sergantys pacientai. Sveikatos priežiūros sistema gali tiesiog neatlaikyti.

Žvirblienė: svarbiausia – ligoninių užimtumas

Kita nepriklausomų ekspertų patariamosios tarybos narė, profesorė Aurelija Žvirblienė sako, kad ekspertai Vyriausybei kol kas neketina siūlyti griežtinti pandemijos valdymo priemonių, nėra planuojama ir siūlyti uždaryti mokyklas.

Specialistų nuomone, šiuo metu veiksmingiausia priemonė – paskiepyti kuo daugiau gyventojų.

„Pagrindinis dalykas, kas kelia nerimą ekspertams – ligoninių užsipildymas. Čia tik paskiepijimas galėtų nuo mirčių, reanimacijų užsipildymo apsaugoti“, – tv3.lt komentuoja A. Žvirblienė.

Dar šios koronaviruso bangos pradžioje buvo kalbama, kad apie griežtesnius ribojimus būtų imta kalbėti tik pasiekus tam tikrą ligoninių lovų užimtumą. Buvo teigiama, kad pasiekus 300 užimtų lovų skaičių, galėtų grįžti kai kurie ribojimai.

„Skaičiai buvo jau daug kartų viršyti ir toliau didėja. Dabar konkrečių skaičių ekspertų grupėse tikrai nėra minima. Ligoninės baigia pasiekti savo galimybių ribas, čia yra problema. Jau matėme ne vieną pavyzdį, kada ligoninėse yra stabdomos paslaugos ir yra žmonių, kurie labai piktinasi, kad jos yra stabdomos.

Bet tiesiog nėra kitos išeities, čia nėra vien lovų klausimas, bet ir specialistų. Kol kas planų nėra, kažkokios ribos nėra nustatytos, bet natūralu, kad ligoninių užpildymas negali būti begalinis, tai sukelia didelių problemų sveikatos apsaugos sistemai“, – sako A. Žvirblienė.

Pasak profesorės, ekspertai kol kas nediskutuoja apie konkrečius ribojimus, galinčius sumažinti ligoninių užimtumą.

„Kaip žinia, pastangos dedamos, kad būtų galima vakcinacijos procentą padidinti ir ypač tarp rizikos grupių. Pagrindinė problema yra nepakankamas paskiepytų rizikos grupėms priklausančių žmonių kiekis. Tai yra, vyresnio amžiaus asmenų. Kodėl jie nesiskiepija, čia jau yra atskiras klausimas.

Kas juos sugeba atkalbėti nuo skiepijimo, prigasdinti, tie žmonės, kurie atkalbinėja, turėtų suprasti, kad tuo būdu jie visą visuomenę vėl stato į tokią situaciją, kada gali ir prireikti ribojimų. Jeigu ligoninės bus perpildytos, nori nenori gali prireikti ribojimų“, – teigia A. Žvirblienė.

COVID-19 statistika: 2235 nauji atvejai, 16 mirčių

Praėjusią parą nustatyti 2235 nauji COVID-19 atvejai, mirė 16 žmonių, antradienį pranešė Statistikos departamentas.

Visi mirusieji išskyrus vieną buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai.

Praėjusią parą 2551 žmogus paskiepytas pirmąja vakcinos doze. Iš viso per parą paskiepyti 6436 asmenys.

Ligoninėse šiuo metu gydomi 1699 COVID-19 sergantys žmonės – šešiomis dešimtimis mažiau nei prieš parą, 145 iš jų – reanimacijoje.

Šalyje praėjusią parą atlikta 11,3 tūkst. molekulinių (PGR) ir 11,5 tūkst. antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso.

14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų toliau kyla ir pasiekė 1155,7 atvejus. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis ūgtelėjo iki 12,5 procento.

Nuo COVID-19 ligos iki šiol iš viso Lietuvoje mirė 5489 žmonės.


Rašyti komentarą...
D
Darius
2021-10-19 13:16:10
Pranešti apie netinkamą komentarą
@X Skiepykis toliau pusproti(e)
Atsakyti
0

M
Medikė
2021-10-19 11:16:46
Pranešti apie netinkamą komentarą
Įdomiai skamba- dabar stebima nevakcinuotų sergamumo ir mirčių banga, o prieš tai, vadinasi, buvo vakcinuotų bangos. Žodžių žaismas ir tiek. Dar vienas būdas įvaryti baimės. Faktas, serga vakcinuoti ir dar kaip serga ir miršta, tik jiems kitas ligas, matyt, kaip mirties priežastis nurodo. Iš patirties- dar niekada nebuvo tiek insultų ir infarktų kiek jų yra dabar.
Atsakyti
-1

B
Ble
2021-10-19 11:26:55
Pranešti apie netinkamą komentarą
Vien tik melas,melas,melas....
Atsakyti
-1

SKAITYTI KOMENTARUS (6)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų