Vieniems šiemetė žiema su nesibaigiančiu šalčiu ir sniego pusnimis teikia malonumą, o kitiems – papildomo vargo. Ne vien vaikams ir darbingiems žmonėms, kuriems sunku pasiekti mokyklą ar darbovietę.
Vienkiemiuose, atokiau nuo pagrindinių kelių, gyvenantys garbaus amžiaus žmonės kartais pasijunta atskirti nuo pasaulio. Vienišiems, senyviems, ligotiems gyventojams išgyventi šį šaltą metą padeda Paramos šeimai centro socialinių darbuotojų padėjėjai.
Artimiausias žmogus – socialinė darbuotoja
Klaipėdos rajono Dovilų seniūnijoje, sodų bendrijoje „Dobilas“, gyvenančiai sunkiai pasiligojusiai 80-metei Vitalijai Voronavičienei seniai reikia pagalbos namuose, ir ši paslauga jai teikiama. Kulių kaime įsikūrusi socialinio darbuotojo padėjėja Zita Narkienė bet kokiu oru ją aplanko porą kartų per dieną. Šią gilią, šaltą žiemą nelengva nei paslaugų namuose gavėjai, nei jos pagalbininkei, kurią moteris laiko artimiausiu žmogumi.
„Per 5 metus, kai čia gyvenu, nebuvo tokių šalčių ir tiek sniego. Šaldavo, snigdavo ir anksčiau, bet tai trukdavo ne tiek ilgai, kaip dabar“, - liūdnai kalbėjo V. Voronavičienė. Sunkiai vaikštanti moteris viena neišgyventų. Socialinio darbuotojo padėjėja Z. Narkienė jai nukasanti sniegą kiemelyje, pakūrenanti krosnį, išskalbianti ir padžiaunanti drabužius, nuperkanti maisto produktų, vaistų, o prireikus ir pas daktarą savo automobiliu nuvežanti.
Senutė pasakojo, kad taupanti kiekvieną litą. Vasarą už savo santaupas nusipirkusi malkų – sumokėjusi 700 litų, bei akmens anglių, kurios kainavusios apie 500 litų. Ji guodėsi, kad jei nebūtų taip šalta, nereikėtų tiek daug kuro. Dabar ir rytą vakarą kūrenant krosnį, vis tiek šalta kambarėlyje. Jos namelis nepritaikytas žiemoti. Taigi dar įsijungianti elektrinį šildytuvą, bet nuogąstaujanti, kiek pinigų „pradegins“.
V. Voronavičienė prisipažino turinti kelis vaikus. Ir susigraudinusi pridūrė, jog palaidojo nuo vėžio mirusią dukrą. Vienas sūnus, gyvenantis Klaipėdoje, bedarbis, o reikia išlaikyti šeimą. Kitas, kretingališkis, irgi serga, kaip ir vyriausioji duktė. Klaipėdiškis sūnus retsykiais aplanko mamą, bet daug padėti neturintis galimybės. Ji prisipažino nenorinti su vaikais gyventi. „Kiek galėsiu, tiek čia gyvensiu“, - sakė senutė.
Sunkiausia – atokiuose kaimuose
Pasak Paramos šeimai centro direktorės pavaduotojos Laimos Burbės, daugiausia problemų – Judrėnų seniūnijoje, o kitose mažiau, nes paslaugas namuose gaunantys žmonės gyvena miesteliuose, gyvenvietėse. Ten ir keliai greičiau nuvalomi.
Judrėnų seniūnijoje, atokiame Girininkų vienkiemyje, gyvena S. B. Mickienė, ištikta insulto, su 86-erių metų vyru. Jeigu ne socialinio darbuotojo padėjėja Laimutė Veserienė, ši šeima, įkalinta ne tik sniego, šalčio, bet ir ligų, liktų be šilumos ir valgio. Jau 7 metus jais rūpinasi ši darbuotoja. Šią gilią, šaltą žiemą jai tenka bristi 5 kilometrus. Juk nespėja nuvalyti kaimo keliuką, ir vėl prisninga. L. Veserienei reikia iš apledijusio šulinio atnešti vandens, nes namuose užšalęs vandentiekis. Reikia ir sniegą nukasti, atnešti malkų.
Judrėnų miestelio pakraštyje gyvenančia, sunkios negalios varginama senute rūpinasi socialinio darbuotojo padėjėja Zita Nimyč. Pasak L. Burbės, ją tenka lankyti du kartus per dieną. „Ji vieniša – nei vaikų, nei kitų artimųjų. Vasarą dar išeinanti į kiemelį, o dabar...“ - kalbėjo L. Burbė. Z. Nimyč rytą vakarą iškūrena krosnį, nuperka vaistų, maisto produktų.
Norinčiųjų namuose gauti paslaugas padaugėjo
Paramos šeimai centro direktorės pavaduotoja L. Burbė apgailestavo, kad šią žiemą ypač sunku socialinių darbuotojų padėjėjams, nes atsirado papildomų rūpesčių. „Anksčiau užtekdavo aplankyti kartą per dieną, o nuo gruodžio vidurio – ir rytą, ir popietę. O keliai dažnai užpustyti, sunkiai išbrendami, neišvažiuojami.
L. Burbė sakė, jog pernai gruodį, stipriai atšalus orams, paslaugų namuose paprašė 5 nauji asmenys. Dauguma iš Priekulės seniūnijos. „Pernai visiems buvo paskirta, o šiemet, kai toks skylėtas biudžetas, nežinia, kaip bus, - kalbėjo ji. – Senyvi, pasiligoję, vieniši žmonės, sunkiai pajėgiantys pasirūpinti savimi, vis tiek nenori skirtis su savo namais, keisti gyvenimo būdą.“
L. Burbė apgailestavo, kad tenka pasirūpinti į užsienį išvykusių vaikų ligotais tėvais. „Kiekvienoje seniūnijoje jų yra, - akcentavo direktorės pavaduotoja. – Pasitaiko, kad net į tėvų laidotuves neatvyksta. Buvo atvejis, kai mirus sutuoktiniams, teigusiems, kad jie esą bevaikiai, atsirado dvi jų dukros. Perimti turtą.“
L. Burbė pasakojo, kad šiemet sumažinus pensijas, sumažinti ir mokesčiai už paslaugas namuose. „Bet ankstesniais metais jų tekdavo laukti eilėje 1-3 mėnesius, o šiais gali tekti nuo 6 mėnesių iki 1 metų“, - teigė ji.
Paramos šeimai centro 19 socialinių darbuotojų padėjėjų teikia paslaugas namuose 35 vienišiems žmonėms.
Iš viso Paramos šeimai centras teikia paslaugas 128 asmenims, o jame dirba 40 darbuotojų.
Virginija LAPIENĖ
