„Šiandien yra tokia situacija, kad jei norime per artimiausius 5–10 metų turėti daugiau karių, turėsime didinti moterų vaidmenį gynyboje arba, ką žinau, importuoti karius. Mūsų visuomenės pajėgumų išnaudojimas yra pirmas dalykas, kurį turime padaryti“, – spaudos konferencijoje Seime „Moterys visuotinėje gynyboje: našta ar sėkmės garantas?“ penktadienį kalbėjo D. Šakalienė.
A. Bilotaitė kalbėjo, kad ypač turint omenyje dabartinę geopolitinę situaciją, svarbu, jog moterys dalyvautų svarbiuose valstybės priimamuose sprendimuose.
„Akivaizdu, kad ten, kur yra priimami lemiami sprendimai, moterys vis dėlto lieka nuošalėje. Ne visada, bet taip atsitinka, nes galbūt taip yra paprasčiau, galbūt patogiau, galbūt mažiau naštos. Bet akivaizdu, kad valstybė dėl to pralaimi, nes eliminuojama pusė mūsų visuomenės, nes moterys sudaro pusę visuomenės narių. Ir taip yra ignoruojami moterų poreikiai ir akivaizdu, kad valstybė negali būti saugi“, – spaudos konferencijos metu kalbėjo A. Bilotaitė.
Buvusi vidaus reikalų ministrė atkreipė dėmesį, jog moterys renkasi spręsti problemas ne konfliktiniu būdu, turi daugiau empatijos ir daugiau mato visos visuomenės poreikius ir įnešą į sprendimų priėmimą kitokį požiūrį.
Visgi tiek Lietuvoje, tiek tarptautinėje politinėje arenoje, pasak Seimo narės, moterys vis dar susiduria su įvairiais sunkumais.
„iš 60 savivaldybių tik 6-iose mes turime moteris meres, Seime moterų yra tik trečdalis, Vyriausybėje turime, bet tas skaičius taip pat yra mažesnis nei anksčiau. Europos komisijos buvo ataskaita 2024 m., kuri parodė, kad pirmą kartą yra sumažėjęs moterų parlamentarių skaičius ir ką taip pat pažymėjo, kad kandidatuoti moterims nebuvo lengva.
Buvo sunkiau, jos susidūrė su priekabiavimu, bauginimu, mažesniu žiniasklaidos dėmesiu ir išaugusia dezinformacija prieš jas internete. Ir taip pat patvirtina, kad buvo fiksuoti keli stambūs su Kremliaus kišimusi susiję atvejai“, – pažymėjo A. Bilotaitė.
D. Šakalienė spaudos konferencijoje teigė, jog jei per artimiausius 5-10 metų Lietuvoje siekiama turėti daugiau karių, moterų vaidmuo gynyboje privalo augti.
„Iš tikrųjų Lietuvos vidurkis yra labai panašus, kaip NATO bendras vidurkis, apie 11 proc. aktyvių karių NATO šalyse sudaro moterys. Bet jų įsitraukimas į nekinetinius gynybos aspektus, pavyzdžiui, kibernetinė gynyba, logistika, strateginė komunikacija labai sparčiai auga“, – sakė krašto apsaugos ministrė.
D. Šakalienė taip pat pridūrė, jog džiugina ir tai, kad 2024 m. duomenimis, apie 40 proc. Lietuvos šaulių yra moterys.
Be to, kaip tvirtino ministrė, įvairūs tyrimai rodo, jog moterys, dalyvaudamos šalies gynyboje, leidžia didinti visuomenės pasitikėjimą ir identifikaciją su šalies gynyba.
„Švedija, kuri 2018 m. atkūrė šauktinių tarnybą abiem lytims, kaip rodo jų ginkluotojų pajėgų tyrimai, tai leido padidinti kariuomenės parengtį“, – pavyzdį pateikė krašto apsaugos ministrė.
„Jei moteris imasi šių pareigų, tai akivaizdu, kad poreikis yra, iš tiesų visuomenė turi mobilizuotis“, – pridėjo krašto apsaugos ministrė.
Pristatytas naujas nacionalinis veiksmų planas
Spaudos konferencijos metu taip pat atkreiptas dėmesys į Užsienio reikalų ministerijos parengtą atnaujintą nacionalinį veiksmų planą „Moterys, taika ir saugumas“, kuris yra parengtas įgyvendinant Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją dėl moterų taikos ir saugumo.
Kaip aiškino užsienio reikalų viceministrė G. Grigaitė-Daugirdė šiais metais parengtas planas apima 2025-2029 metų laikotarpį, o plano rengime dalyvavo 12 skirtingų institucijų.
„Buvo itin platus nevyriausybinio sektoriaus, akademikų įsitraukimas, kas leido atliepti įvairias dimensijas moterų dalyvavimo ir kokios galėtų būti tos konkretesnės, aiškesnės priemonės, leidžiančios kalbėtų apie konkretesnius rezultatus, kuriuos galėtume pasiekti“, – kalbėjo G. Grigaitė-Daugirdė.
Šio plano pagrindinis tikslas, pasak užsienio reikalų viceministrės, yra stiprinti visuomenės atsparumą, užtikrinant moterų dalyvavimą visuose sprendimų priėmimo ir įgyvendinimo lygmenyse ir sistemingai integruojant lyties aspektą nacionalinėje, regioninėje ir tarptautinėje politikoje.
„Tyrimai rodo, kad kai moterys dalyvauja taikos procesuose, tikimybė, jog taika truks ilgiau nei 15 metų, padidėja net 35 proc. Tai tikrai rodo, koks yra svarbus moterų vaidmuo“, – kalbėjo G. Grigaitė-Daugirdė.
Spaudos konferencijoje dalyvavo krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė, užsienio reikalų viceministrė Gabija Grigaitė-Daugirdė, Policijos generalinio komisaro pavaduotoja Oksana Plesko.
Kaip teigiama Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerijos internetiniame puslapyje, esminis Lietuvos gynybos principas – visuotinė gynyba, kuris reiškia, kad Lietuvos gynybai sutelkiami visi ištekliai ir panaudojamos visos – karinės ir nekarinės – priemonės:
- Lietuvą ginklu gina kariuomenė ir kitos ginkluotąsias pajėgas sudarančios institucijos;
- savarankiškas Lietuvos gynybos pastangas papildo kolektyvinė gynyba – nacionalinės ginkluotosios pajėgos gina Lietuvą kartu su NATO sąjungininkų pajėgomis;
- prie gynybos prisideda visos civilinės institucijos, teikdamos paramą ginkluotosioms pajėgoms ir užtikrindamos gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų vykdymą;
- piliečiai valstybę gina ginklu bei dalyvauja neginkluotame pilietiniame pasipriešinime.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
