„Vieta konkreti dar tikrai nėra išrinkta, tas procesas tvarkingai eina į priekį“, – trečiadienį žurnalistams sakė D. Šakalienė
„Tos vietos, kurios buvo įvertintos kariuomenės kaip galimos, kaip tinkamos, tas pradinis vertinimas atliktas“, – pridūrė ministrė.
Pasak D. Šakalienės, savivaldybės taip pat turėtų netrukus pristatyti savo poreikius bei lūkesčius, kokios pagalbos joms reikėtų iš Vyriausybės, jei jų teritorijoje būtų nuspręsta steigti poligoną.
„Manau, kad pakankamai greitai turėtume toliau pajudėti su tais procesais“, – sakė ministrė.
ELTA primena, kad antradienį prezidentas Gitanas Nausėda užsiminė, jog planuojant steigti naują brigados dydžio poligoną, šiuo metu svarstomos galimos dvi teritorijos Pietų ir Rytų Lietuvoje.
Dar kovo pradžioje Lietuvos kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras tikino, jog Lietuvoje reikės steigti dar vieną poligoną, kuris, pasak jo, galėtų atsirasti pietinėje šalies teritorijoje. D. Šakalienė savo ruožtu tuomet antrino kariuomenės vadui ir tikino, kad šį poreikį aptars su LSA.
Balandį su LSA atstovais susitikusi krašto apsaugos viceministrė Orijana Mašalė sutarė, jog asociacija pateiks siūlymus dėl galimų naudų savivaldybėms, kuriose galėtų iškilti nauji kariniai poligonai.
Šiuo metu Lietuvos kariuomenei priklauso 6 kariniai poligonai – Pabradės, Gaižiūnų, Kazlų Rūdos, Kairių, Rokų ir Pagudonės. Iš jų didžiausi – Pabradės Generolo Silvestro Žukausko ir Gaižiūnų poligonai. Taip pat šiuo metu vystomas Rūdninkų poligonas, kuris bus skirtas Vokietijos brigadai.
Praėjusios kadencijos Seimas priėmė įstatymo projektus dėl papildomų dviejų karinių poligonų Tauragės ir Šilalės rajonuose steigimo.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
