Pasakojama, kad vienas iš didžiausių Graikijos išminčių, filosofijos pradininkas Talis Miletietis kartą numatęs gerą orą ir gausų alyvų derlių supirko visus alyvuogių presus, o po to juos pardavė daug didesne kaina. Tai jis daręs ne tam, kad praturtėtų, o kad Mileto gyventojams pademonstruotų intelekto ir išminties galią.

Ar intelektualai turi ką pasakyti?

Sunku pasakyti, ką turėtų nuveikti mūsų intelektualai - privatizuoti Mažeikių naftą, pastatyti branduolinę jėgainę - kad jų balsas būtų išgirstas visuomenėje ir politikos sluoksniuose. Televizijos eroje šūkis „duonos ir žaidimų“ skamba kaip niekad garsiai, o kraštutiniu liberalizmu persiėmusioje mūsų valstybėje protas, išmintis, išsilavinimas laikomas šių dalykų savininko asmenine problema, o ne tautos turtu.

Tačiau šį kartą klausimą knieti pasukti kitu kampu - o kokiais gi rūpesčiais gyvena mūsų intelektualai, ar jie turi ką prasmingo, įdomaus paviešinti, paskelbti? Ar turime kritinę masę aktyvių, pilietiškų intelektualų, kurie argumentuotu ir kompetentingu diskusijos procesu suteiktų deramą foną įvykiams visuomenėje, politikos raidai?

Tokių matomų, savo mintis drąsiai reiškiančių intelektualų, be abejo, yra, tačiau juos, tiesą sakant, beveik būtų galima suskaičiuoti ant rankų ir kojų pirštų. Tai yra niekingas skaičius lyginant su tuo potencialu, kurio net ir dabartinėmis sąlygomis esama universitetuose, institutuose, muziejuose ir daugelyje kitų įstaigų.

REKLAMA

Birželio 3-iosios peticija

Praėjusią savaitę šventėme Sąjūdžio dvidešimtmetį, ir ta proga vis prisimename, jog Sąjūdį sukūrė būtent intelektualai, tautos šviesuomenės atstovai. Senieji sąjūdininkai ta proga vėl atsidūrė jupiterių šviesoje, ir šalis žvelgdama į jų lūpas vėl suteikė progą pasisakyti, ką jie mano apie dabartinę padėtį visuomenėje. Toks pareiškimas turėjo nuskambėti kaip patrankos šūvis, naujas impulsas mūsų tolesniam gyvenimui. Ir ką gi mes išgirdome? Buvo paskelbta 119 piliečių, tarp kurių daug senųjų sąjūdininkų, intelektualų, pasirašyta peticija, kurioje reikalaujama, kad Seimas kreiptųsi į Konstitucinį Teismą su paklausimu, ar Lisabonos sutarties ratifikavimas Seime nesurengus referendumo atitinka Lietuvos Konstituciją.

Kad ir ką kalbėtume, tokia peticija, paskelbta birželio 3 d., pranoksta jos tiesioginę paskirtį - formaliai išsiaiškinti tarsi esantį juridinį rebusą. Neabejotina, kad potekstė yra kita - mesti šešėlį Lietuvos integracijai į Europos Sąjungą. Dabar veikiančio Lietuvos Sąjūdžio garbės pirmininkas Vytautas Landsbergis ir Sąjūdžio tarybos pirmininkas Rytas Kupčinskas pareiškime, nepritariančiame minėtai peticijai, svarsto, kad referendumas dėl Lisabonos sutarties gali reikšti mėginimą atplėšti Lietuvą nuo Europos Sąjungos. Ne atsitiktinumas, kad peticiją iniciavo ir parašus po ja rinko euroskeptiškai nusiteikę politikai.

Žinoma, demokratinėje valstybėje niekas negali uždrausti kelti pačius įvairiausius klausimus. Tačiau vis dėlto įdomu, kodėl mūsų intelektualai Sąjūdžio 20-mečio proga nutarė suvirpinti būtent šią stygą? Kodėl būtent ši problema laikoma svarbiausia?

Demokratijos vingiai

Mažų mažiausia toks požiūris dvelkia naivumu: ko gero, tikima, kad paprastomis procedūrinėmis priemonėmis, blokavus Lisabonos sutartį, esą pažeidžiančią Lietuvos suverenumą, yra įmanoma sustiprinti Lietuvos valstybę, atkurti pilietiškumą ir gyventojų orumą. Tačiau tiesa yra ta, kad toks žingsnis nė kiek nesustiprintų Lietuvos ir niekuo nepasitarnautų jos žmonėms. Ironiška, kad kvestionuojant Lietuvos integraciją į ES nepastebima, jog ES institucijomis Lietuvos žmonės šiuo metu pasitiki gerokai labiau, nei Lietuvos institucijomis. Demokratijos standartai, tegul ir procedūriniai, Lietuvoje iš esmės palaikomi vien moralinio ES spaudimo dėka. Norisi paklausti: gal būtent tai ir nepatinka tautininkams, kurie skelbiasi 1920-1940 m. įtakingiausios valdžiusios Lietuvą partijos tradicijų tęsėjais: vargu, ar tai atsitiktinumas, kad būtent tautininkai vieninteliai skelbia minėtąją peticiją savo tinklalapyje.

REKLAMA

Šalia neabejotinų pasiekimų Lietuva susiduria su problemomis. Gerokai sušlubavęs žmonių pasitikėjimas savo valstybe, nyksta pilietiškumo ir patriotizmo vertybės, vis labiau didėja socialinė atskirtis, nesiseka kovoti su korupcija, valstybė nusigręžia nuo kultūros, nepavyksta sėkmingai reformuoti švietimo sistemos. Tauta išsivaikšto – vis dar neatslūgsta emigracijos banga. Galų gale, vis dar neišspręsta pilietybės visiems lietuviams problema. Jeigu Lietuvos gyventojai nepasitiki savos valstybės institucijomis, intelektualų priedermė visų pirma būtų teikti pasiūlymus, kaip tokį pasitikėjimą atkurti. Tuo tarpu senieji sąjūdininkai mato vienintelę problemą – pristabdykime integraciją į ES, ir Lietuvos ateitis bus užtikrinta.


Rašyti komentarą...
d
dvigubas
2008-06-11 06:39:02
Pranešti apie netinkamą komentarą
Bet apie intelektualu pareiskima del LTV sis "demokratas" nei zodzio. Jam patinka, kad gniauziama kita nuomone. Tiesiog konformizmas-patogiau gyventi?
Atsakyti
0

i
inž
2008-06-11 09:12:14
Pranešti apie netinkamą komentarą
Nenoriu supriešinti, be V Valiušaitis čia geriau parašė apie Sąjūdį ir jo (ne)perspektyvas.

Bet Salius Spurga, nelabai išraiškingai kalbėjęs Mokslų akademijoj 20080603, čia teisingai kelia intelektualų vaidmenį. Visuomeninį, viešąjį. Ir kartu klysta, pagal Sąjūdžio žvaigždę A.Juozaitį (1993), kad Intelektualams NESKAUDA. Skauda INTELIGENTAMS: su aukštuoju MOKSLU ar be jo: valstiečiams, darbininkams, inžinieriams ir tt.

Aišku, kaip dieną: iš INTELEKTUALŲ nieko visuomeniško neišpešite. Jie kaip ir visa ŽMONIJA - savanaudžiai (self-interest). Už dyką jie nieko nedaro.

Ar L.Donskis darytų ką nors už dyką?
Arba S.Spurga.
Arba V.Rubavičius.
Arba A.Bumblauskas.
Arba V.Valentinavičius.
Arba J.Čičinskas.
Arba tas ekonomistų ketvertukas, su kuriais pietauja Lietuvos Respublikos Premjeras.

INTELIGENTAI tai darytų už dyką. Kiek tokių yra, AUTORIAU?
Ar jaučiate skirtumą.
Atsakyti
0

i
inž
2008-06-11 09:25:35
Pranešti apie netinkamą komentarą
Dabar dėl Lisabonos.

Toli neikime. Čia pat ELTA, Delfi. Ką jie šiandien rašo:
--------------
"Prieš 20 metų prasidėjęs Sąjūdžio judėjimas Lietuvoje parodė, kad žmonių laisvė slypi jų identitete, kurį dabar gniaužia Europos Sąjunga (ES). Tokias sąsajas tarp Lietuvos nepriklausomybės šauklių ir dabartinių problemų Europoje įžvelgė žinomas Jungtinių Valstijų dienraštis "The Wall Street Journal".

ELTA pateikia ištraukas iš šiame leidinyje paskelbto straipsnio.


"Sąjūdis buvo Lietuvos persitvarkymo judėjimas, suorganizuotas šios Baltijos šalių svarbiausių intelektualų praėjus vos kelioms dienoms po to, kai Ronaldas Reiganas (Ronald Reagan) viešai susitiko su sovietų dvasininkais ir disidentais Maskvoje. Tą gegužę sakydamas kalbą studentams Rusijos universitete R. Reiganas kalbėjo apie akimirką, "kai sukauptos ilgos tylos dvasinės energijos trokšta išsiveržti".

"Po kelių savaičių 100 tūkst. Sąjūdžio aktyvistų išėjo į gatves reikalauti didesnės laisvės. Po kelių mėnesių ketvirtis milijono protestavo prieš Molotovo-Ribentropo paktą, kuriuo slapta Baltijos šalys atiduotos stalinistiniam valdymui. Po metų du milijonai susijungė į gyvą 300 mylių grandinę. 1990-ųjų kovą Lietuva tapo pirmąja sovietine respublika, paskelbusia (ar patvirtinusia) savo nepriklausomybę".

"Apie Sąjūdžio metines pagalvojau po to, kai praeitą savaitę Niujorke sutikau buvusį sovietų disidentą Nataną Šaranskį, vėliau tapusį Izraelio politiku ir politikos teoretiku (...). Jis įsitikinęs, kad nors politika, kuri save išreiškia vien per identitetą, tampa tironiška, tačiau ir demokratija, ignoruojanti savo identitetą ar bandanti užgniaužti įvairius identitetus jos viduje, išduoda savo svarbiausius principus ir sukelia pavojų savo ilgalaikiam išlikimui".

"ES sąmoningai ryžosi slopinti savo 27 valstybių narių (tarp jų ir Lietuvos) identitetą bendrais įstatymais, bendromis taisyklėmis, bendra morale, bendru požiūriu į problemų sprendimą, bendru požiūriu į likusį pasaulį. Bandoma užgniaužti jos sudedamųjų dalių komponentus aukštesnio identiteto - Europos - vardan, kuri, atrodo, nėra joks identitetas"."
-----------------------------------------
O ką sako amerikiečių mokslininkai apie Lisabonos strategiją?
Geriau patylėsiu.
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (14)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų