Klaipėdoje tais metais žudė ne tik Gaidjurginiai, bet ir kitos grupuotės. O nusikaltimus kartais darydavo ir policijos pareigūnai...
Gyveno lyg šachas
Nusišovus Alvydui Juodriui, jo našlė Judita kartu su savo dukterimis persikėlė gyventi pas Sigitą Gaidjurgį ir gyveno kartu iki pat jo arešto. Su S. Gaidjurgiu ji susilaukė dukters.
Gyvendamas su Judita, S. Gaidjurgis nemetė ir savo sugyventinės Rasos Ramanauskaitės, įsikūrusios sodyboje Kintuose. Abi savo moteris S. Gaidjurgis viskuo aprūpindavo, abi gyveno be rūpesčių.
Į savo pusę S. Gaidjurgis sugebėjo palenkti ir A. Juodrio sūnų iš pirmosios santuokos – Beną. Iki tol šis dažniau glausdavosi pas močiutę Palangoje, paskui persikraustė gyventi pas „patėvį“. S. Gaidjurgis įtraukė jį į savo gaują ir, ko gero, tikėjosi, jog ilgainiui vaikinas pakeis tėvą ir taps profesionaliu žudiku. Net savo asmens sargybiniui Renatui Šadeikiui S. Gaidjurgis sakė, kad, girdi, Beną reikia „sutepti“ – įvelti į žmogžudystę. Tokia proga atsirado labai greitai...
Sumuštas „posūnis“
Konkuruojančiai su Gaidjurginiais Storų grupuotei tuo metu vadovavo Lietuvos taekvondo rinktinės narys Airidas Karpavičius, pravarde Airis.
Kartą Storų grupuotei priklausantis Aleksandras Svekolnikovas apgavo narkotikų prekeivį Laisvį Ramanauską – neatidavė jam 1500 litų. Už šią apgavystę Benas Juodris su Linu Saukaičiu ir dar keliais sėbrais A. Svekolnikovą gerokai apkūlė. Apie tai sužinojęs Airis liepė atkeršyti – B. Juodrį bei L. Saukaitį sumušti.
Taigi vykdydami boso paliepimą, Aurelijus Balsys, A. Svekolnikovas ir Audrius Žukaitis, apsiginklavę pistoletu ir beisbolo lazdomis, aptalžė B. Juodrį ir L. Saukaitį. Benas apie tai tą pačią dieną pasipasakojo S. Gaidjurgiui.
Jau tą patį vakarą S. Gaidjurgis, įsisodinęs į automobilį R. Šadeikį, Arminą Graužinį ir patį B. Juodrį, išmaišė visą Klaipėdą – ieškojo skriaudikų. Jų laimei, Gaidjurginiams surasti jaunųjų Storų grupuotės narių nepavyko.
Tada S. Gaidjurgis savo parankiniams davė komandą sužinoti, kur ir kada lankosi A. Karpavičius-Airis, o pats kartu su B. Juodriu nuvažiavo į sodybą Šilgalių kaime nakvoti.
Benas susitepė krauju
A. Karpavičius-Airis dažnai lankydavosi pas savo septyniolikmetę draugę Nataliją, gyvenančią su tėvais Naikupės gatvėje, viename iš vadinamųjų kotedžų. Tą dieną, kai jį jau sekė Gaidjurginiai, A. Karpavičius kartu su savo mergina dalyvavo vakarėlyje, o parlydėjęs liko pas ją nakvoti.
Kitą dieną, išsimiegoję ir pasižiūrėję televizorių, abu nusprendė nuvažiuoti prie jūros. Natalija kiek uždelsė namuose, nes ketino išsivalyti batus, o A. Karpavičius išėjo į kiemą pašildyti savo „Mercedes'o“ variklio...
Čia jo jau laukė metaliniais strypais ginkluoti Gaidjurginiai – Marius Marijošius, Arminas Graužinis, R. Šadeikis, buvo atvažiavęs ir pats gaujos vadeiva su Benu. S. Gaidjurgis ir davė komandą R. Šadeikiui su A. Graužiniu būti prie mokyklos ir, jeigu A. Karpavičius bėgs, jį sulaikyti.
Tačiau niekur šis nebėgo. Puolamas S. Gaidjurgio, A. Karpavičius-Airis dar spėjo sušukti Natalijai, kad ji užsirakintų, o pats davė atkirtį. Kai S. Gaidjurgis pargriuvo, Airiui strypu per galvą trenkė B. Juodris. Parkritęs A. Karpavičius bandė keltis, bet jaunasis Juodris buvo vikresnis ir tvojo jam per galvą dar kartą. Galop pripuolęs S. Gaidjurgis kelis kartus dūrė A. Karpavičiui peiliu...
Tuoj pat viskas ir baigėsi. Gaidjurginiai susėdo į automobilį ir dingo, palikę subadytą A. Karpavičių gulėti ant sniego. Netrukus į įvykio vietą atkaukė greitoji pagalba.
Tą patį 1998 metų lapkričio 29-osios vakarą A. Karpavičius mirė Klaipėdos Raudonojo Kryžiaus ligoninėje. Jam buvo tik 24 metai.
Taigi S. Gaidjurgis savo pasiekė – buvo nužudytas konkuruojančios gaujos vadeiva, o kartu B. Juodris susitepė krauju. Už šaltakraujiškumą „patėvis“ jį dar ir pagyrė.
Užpuolikai su beisbolo lazdomis
1998-ieji Klaipėdoje buvo vieni iš kruviniausių. Be jau aprašytų žmogžudysčių, dar buvo nužudytas buvęs Gaidjurginis Romas Šaltmėris, pravarde Romėnas. Jis iki šiol nežinomų žudikų buvo užpultas prie savo automobilio. Sužeistas dar spėjo nušliaužti iki laiptinės. Vėliau ekspertai jo kūne suskaičiavo net 30 peilio dūrių į įvairias kūno vietas.
Nusikaltėlių pasaulyje šnekėta, kad tai galėjęs būti S. Gaidjurgio darbas, nes pastaruoju metu jiedu buvo konfliktavę. S. Gaidjurgis buvo R. Šaltmėrį sumušęs ir paskleidęs gandus, kad tas esąs policijos informatorius ir, girdi, įdavęs A. Juodrį.
Tais metais prie namų buvo užpultas ir žiauriai beisbolo lazdomis sutalžytas verslininkas Andrejus P. Ištiktas komos nukentėjelis buvo nuvežtas ligoninėn ir mirė neatgavęs sąmonės. Jau tada svarstyta, kad galbūt šalia Gaidjurginių atsirado kita grupuotė, kuri daugiau naudojasi beisbolo lazdomis ir peiliais.
Pats S. Gaidjurgis tuo metu stengėsi būti nuošalyje, o viskam vadovavo iš savo užmiesčio sodybų Trakuose, Šilgaliuose ir kitur.
Policininkai suteneriai
Klaipėdoje tais metais būta ne tik žudynių, bet ir gana linksmų dalykėlių. Vieną pamokančią istoriją norėtųsi papasakoti, nors ji su Gaidjurginiais beveik nesusijusi.
Specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos skyriaus pareigūnai demaskavo nusikalstamą grupuotę, kurios pagrindiniai veikėjai buvo uostamiesčio patrulinės tarnybos bataliono pareigūnai ir prostitutės. Ši grupuotė organizuodavo jauniems klaipėdiečiams seksualines paslaugas, o vėliau šantažuodavo, esą tai išžaginimas, ir išgaudavo iš jų nemažas pinigų sumas.
Pirmiausia būdavo parenkamos aukos – jauni vyrukai iš gerų, padorių šeimų. Gera tėvų socialinė padėtis čia turėjo itin svarbią reikšmę, nes tėvams paprastai labai rūpėdavo, kad nekiltų skandalas dėl vaikų nuotykių.
Toliau viskas būdavo daroma štai taip. Gaujos susirinkime būdavo patvirtinamos kandidatūros, nusprendžiama, kuri mergina apsimes nukentėjusiąja, kas bus jos „brolis“ ar „dėdė“, o kas atliks sąvadautojo vaidmenį. Šis tarpusavyje buvo vadinamas „podstava“.
Tas „podstava“ į barą pasikviesdavo numatytuosius aukas ir su jais vaišindavosi. Kai kompanija „įšildavo“, į barą įžengdavo panelė. Ji atsisėsdavo kur nors šalia, užsisakydavo kavos. „Podstava“ tuoj su ta gražuole „susipažindavo“ ir ji netrukus jau sėdėdavo prie to paties stalo.
Po kiek laiko „podstava“ pasiūlydavo visai kompanijai persikelti į viešbutį. Čia jis užsidarydavo su prostitute kambaryje, o po kurio laiko išėjęs pasiūlydavo ir kitiems eiti pasimylėti. Ar dažnas įkaušęs jaunas vyras to atsisakytų?.. Prostitutė pasimylėdavo su visais norinčiais, o tada „podstava“ vėl „pajusdavo geismą“ ir užeidavo į kambarį antrą kartą...
Brangūs spektakliai
Tada prasidėdavo „spektaklio kulminacija“... Atsidaro kambario durys ir į viešbučio koridorių, kuriame tuo metu „atsitiktinai“ stovi policijos patruliai, klykdama išpuola mergina. Jos pėdkelnės suplėšytos, ant veido – mėlynė. Mergina puola prie policininkų ir rėkia, kad esanti išprievartauta...
Ir „podstavai“, ir kitiems vyrukams dedami antrankiai, visi sodinami į policijos automobilį. Čia tęsiama psichologinė ataka – policininkai jaunuoliams aiškina, kad jie esą susigadinę gyvenimą, nes straipsnis už išžaginimą numato bausmę iki 15 metų, o kalėjime žagintojai, girdi, dar ir „gaidžiais“ padaromi. Kai kurie vyrukai po tokių kalbų net puldavo isterijon.
Savo ruožtu „podstava“ vaidina toliau – prašo leisti pasišnekėti su „nukentėjusiąja“. Iš pradžių policininkai „nenori nė girdėti“, vėliau „atlyžta“ ir kur nors prie nuovados leidžia pasikalbėti. Mergina kūkčioja, sako esanti ištikta šoko, o kalbėtis pasiūlo su giminaičiu – „broliu“, „dėde“. Dažniausiai tai būdavo įspūdingos figūros skustagalvis, šnekantis kalėjimo žargonu. Iš pradžių jis dėdavosi esąs mirtinai įžeistas, bet netrukus leisdavo „žagintojams“ susimokėti „už nuplėštą merginos garbę“. Kiekvienas „žagintojas“ paklodavo po 2000–3000 dolerių. Pusė gautos sumos būdavo skiriama policininkams, kita pusė – merginai ir jos „giminaičiams“.
Ši gerai apgalvota schema veikė nepriekaištingai. Tik pora „žagintojų“ pasiskundė Gaidjurginiams, tad šantažuotojai liko nieko nepešę. Dar dviejų vyrukų tėvai suprato, kad tai vienos gaujos darbas, ir pinigų nemokėjo.
Visą tą schemą teisėsaugai papasakojo viena prostitutė. Ji liudijo teisme ir už visa tai buvo atleista nuo atsakomybės. Galima būtų parašyti ir visų veikėjų pavardes, bet ši istorija jau primiršta, nuteistieji, kurių buvo net 22, bausmes jau atlikę. O bausmės buvo ne tokios mažos: policininkai buvo gavę nuo 5 iki 7 metų, prostitutės – nuo 3 iki 5 metų (tiesa, kelioms buvo pritaikyta amnestija).
Kitą šeštadienį portale Balsas.lt skaitykite:
Dar dvi žmogžudystės
S. Gaidjurgio sulaikymas
Žilvinas VIZGIRDA
S. Gaidjurgis: monstras avinėlio veidu? (1)
S. Gaidjurgis: monstras avinėlio veidu? (2)
S. Gaidjurgis: monstras avinėlio veidu? (3)
...
S. Gaidjurgis: monstras avinėlio veidu? (19)
