Ankstesniais metais sakydavau, kad mano bendraamžiams pasisekė, nes mes dar spėjome pamatyti ir pagyventi sovietų laikais, taigi galime palyginti, kaip gyvenome, pavyzdžiui, prieš trisdešimt metų ir kaip gyvename dabar, todėl Kremliaus propaganda ir dėl šios priežasties dabartinių penkiasdešimtmečių nebegali paveikti. Dabar galime neabejodami pasakyti, kad propaganda iš Rytų neveikia ir gimusių laisvoje Lietuvoje. Įgytas imunitetas! Žinoma, būna ir išimčių, tačiau vis daugiau žmonių pradeda keisti net įsisenėjusius įsitikinimus. Štai prieš metus po kiekvieno straipsnio, kurio herojai abejodavo prekybos su Rusija ateitimi, sulaukdavome agresyvios reakcijos ir išvadų, kad tiek autoritetingi pašnekovai, tiek straipsnio autoriai nieko neišmano apie verslą, todėl klaidina skaitytojus. Šįmet Kovo 11-ąją sulaukiau staigmenos.
Algis, vienas tokių ištikimų skaitytojų, su kuriuo diskutuodavome dažniausiai ir ilgiausiai, pasveikino su švente ir prisipažino, kad jo kompanija pasitraukė iš Rusijos rinkos. Kodėl, juk embargas jo tiekiamai produkcijai negalioja? Todėl, kad pasidarė nebeįmanoma dirbti vien dėl korupcijos. Pasak verslininko, anksčiau su partneriais rusais blogiausiu atveju būdavo įmanoma surasti bendrą kalbą prie alkoholiniais gėrimais nukrauto stalo. Juk sakoma: „Kas girtam ant liežuvio, tas blaivam – galvoje.“ Tačiau neliko ir šios galimybės – buvę partneriai tapo neprognozuojami. Šiuo metu užsienietis savo teisių Rusijoje apginti neturi galimybių. Todėl kelis kartus „nudegęs“ (užsakovai neatsiskaitė už tiektą produkciją), Algis nusprendė nebežaisti su likimu. Anksčiau mūsų galvas išūžęs, kad be Rusijos rinkos jo verslas žlugsiąs, per du mėnesius Algis surado partnerių kaimyninėje Lenkijoje ir Vokietijoje. Nors pasitraukdamas iš Rusijos patyrė šiek tiek nuostolių, tačiau jau du mėnesius Algis miega ramiai, kaip kūdikis.
Apie tai, kad bendradarbiauti dabartinėje Rusijoje yra vis sunkiau, jau atvirai kalba patys rusai. Štai Kovo 11-ąją Vilniuje vykusiame tarptautiniame parlamentiniame susitikime dalyvavęs vienas Rusijos opozicijos veikėjų, judėjimo „Rusijos demokratinis pasirinkimas“ lyderis Vladimiras Ryžkovas atvirai sakė, kad lietuviai ir ateityje turi būti pasiruošę Rusijos valdžios ekonominiam spaudimui. Taigi dirbantiems Rusijos rinkoje suteikiama garantija gauti papildomą adrenalino dozę. Kiekvienas turi teisę pasirinkti.
Kuo galime pakeisti Rusijos rinką? Pirmiausia turime aiškiai pasakyti, kad prarandame ne 140 mln., bet tik apie 16 mln. gyventojų rinką – tiek žmonių gyvena Maskvoje ir Sankt Peterburge, į kuriuos buvo nukreiptas lietuviškos kilmės žemės ūkio ir maisto produktų eksportas. Kas yra kitoje svarstyklių pusėje? Ne tik ES rinka. Štai Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba jau suderino sertifikatus, leidžiančius maisto produktus eksportuoti į daugiau kaip 140 pasaulio šalių, be to, šiuo metu dėl pieno, mėsos, žuvininkystės ir kitų produktų eksporto derinimo procedūros pradėtos dar su 40 naujų valstybių. Naujausiomis žiniomis, mėsos produktus jau galime eksportuoti į Balkanų šalis, pieno produktus – į Argentiną.
Tarp būsimų prekybos partnerių ypatingą vietą užima Japonija – ketvirtoji pasaulyje rinka pagal maisto produktų importą. Japonai neturi žemės ką nors auginti. Mums net sunku įsivaizduoti, kaip „susispaudę“ japonai gyvena. Štai Lietuvoje viename kvadratiniame kilometre suskaičiuojame 45, o Japonijoje – net 338 gyventojus! Sakysite, labai tolima ir reikli rinka? Taip, reikli, tačiau, pavyzdžiui, Lietuvos pieno perdirbimo įmonių produktai jau atitinka šios šalies keliamus kokybės reikalavimus – pernai pieno miltelių eksportas iš Lietuvos į Japoniją išaugo net 3,7 karto. Tačiau eksporto galimybės į 130 mln. gyventojų turinčią valstybę neišsemtos – artimiausiu metu japonų specialistai atvyks į Lietuvą tartis dėl mėsos produktų eksporto.
Naujos galimybės atsivėrė įteisinus (sugrąžinus) Lietuvoje įprastą ritualinį gyvulių skerdimą, todėl vyksta derybos su Iranu, Egiptu, Saudo Arabija, Maroku. O štai „Košer“ sertifikatą įgijusiam Kėdainių konservų fabrikui atsivėrė durys į Izraelio rinką. Pradėta nuo košerinio majonezo ir planuojama plėsti asortimentą. Jau akivaizdu, kad dėl Rusijos paskelbto maisto produktų embargo patirtus nuostolius greitai pakeisime naujose, turtingose ir, svarbiausia, patikimose rinkose uždirbtu pelnu. Paradoksalu, bet gal mūsų ekonomikai net reikėjo štai tokio priverstinio bakstelėjimo, juk patys tikrai nebūtume parodę tokio naujų rinkų paieškos entuziazmo.
