W dzien konca swiata / Pszczola krązy nad kwiatem nasturcji, / Rybak naprawia blyszczącą siec. / Skaczą w morzu wesole delfiny, / Mlode wroblki czepiają się rynny / I wąz ma zlotą skorę, jak powinien miec. Czeslaw Milosz Piosenka o knocu swiata ( fragment )

Straipsnio idėja ir iškeltos problemos pataiko tiesiai į dešimtuką, mąstantiems lenkams dvigubai skaudžiau dėl to, kad mūsų mažumai LLRA dūmia akis, tačiau viskas atrodo kažkiek įtartina. Straipsnio autorius šmeižia visą Lietuvos lenkų žiniasklaidą, išskyrus tą, su kuria pats susijęs, partiją (jokiu būdu jos neginu), kurios vadus, galima sakyti, pats išauklėjo. Taigi kyla įtarimas, kad tai tik vidiniai politikierių priešrinkiminiai ginčai...

Lenkiškumas Lietuvoje iš tiesų buv kieko kitoks negu Lenkijoje, kaip tarkim Airijos arba Škotijos angliškumas yra kitoks negu Anglijoje Mūsų problema, XIX A. JAU NEBUVO atskiros Lietuvos valstybės idėjos ir todėl Lietuvos piliečiai skilo kalbiniu pagrindu į lietuvius ir lenkus, O suomija turėjo autonomiją ir ten susiformavo bendros Suomijos valstybės idėja. Dabartinės mūsų problemos kyla iš 2 šaltinių. Dalies lietuvių noro būtinai visus lenkus sulietuvinti ir dalies lenkų, įskaitant Šalčininkų ir Vilniaus raj. valdžią, nostalgijos 1920-1939 laikotarpiui.

Teisingai elgiates, tovarisc. Revoliucija reikalauja maskuotis - tuo, kuo pats kvepi, tepk kita. Kur tovarisc Makutinovic ir OMON-as? Ideja ''Vilenskoj Polskoj Sovietskoj Respubliki" neuzmirsta. Pravda, tovarisc Jankelevic jau nebekondicinis, no nase delo pravoje, my pobedim!

Dėl Lietuvos lenkų. Lietuvos lenkų bendruomenė, aišku, kilo iš mišrios tautiškai Rytų Lietuvos žmonių. Dar XIX a. pab. lietuviai gyveno salelėmis iki Minsko, baltarusiai iki Trakų ar net toliau. XVI -- XVIII amžiais šitas susimaišymas turėjo būti dar didesnis. Suprantama, kad tokiomis sąlygomis patogu naudotis trečia kalba. Tuo labiau, kad ta kalba kalbėjo ir karaliaus dvaras. Be to, ir Lietuvos bažnyčia buvo Lenkijos bažnyčios dalimi.

Visa tai daugmaž žinoma. Lietuviai ne sykį didžiuojasi buvusiąja didžiąja kunigaikštyste. Tik jau ne kiekvienas nori didžiuotis akivaizdžiomis tos valstybės pasekmėmis ir paveldu. Nes Lietuvos lenkų bendruomenės buvimas yra akivaizdi DLK buvimo pasekmė. Ir pati lenkų bendruomenė yra tarsi anos valstybės paveldas. Iš to taško žiūrint, ne sulietuvinti reikėtų norėti juos, bet norėti saugoti, kaip kad saugoma pvz. Trakų pilis.

Pasakiau ir prisiminiau Rytų Lietuvos lietuvius. Dar ir šiandien vis girdime, kad vietinės valdžios Šalčininkų ir Vilniaus rajonuose nelabai draugiškai žiūri į lietuviškas mokyklas ir tt. Todėl dėl ankstesnio mano sakinio gali skaudžiai pasijusti ne vienas tenykštis lietuvis. Vis dėlto, nepaisant viso dalyko skaudumo, turėtume gerai pamąstyti apie tai, ko šiandien tikimės iš Lietuvos lenkų. Ir ar gera tai mums visiems ir Lietuvai, ar ne.

Lietuvos lenkai, reikia pasakyti, turi didelių nuopelnų Lietuvos valstybei. Turi jie ir vieną skaudžią kaltę. Jeigu žinoma, kalte galima laikyti nesugebėjimą įsijausti ir patikėti, kad gali atsikurti savarankiška Lietuvos valstybė. Čia, žinoma, kalbu apie 1918 - 1920 metų įvykius. (Skaudu prisiminus. Kodėl, pavyzdžiui Suomijos švedai, kurie užėmė ten maždaug tokią padėtį kaip lenkai Lietuvoje, galėjo bendradarbiauti su suomiais. Kodėl mūsiškiai negalėjo? Suomija neiššvaistė savo jėgų pilietinėms kovoms, jos ir likimas vėliau buvo kitoks. ) Bet tamsiosios pusės neturėtų amžinai temdyti mūsų santykių.

Bet ir patys lietuviai neturėtų elgtis neprotingai. Argi protinga lenkams prikaišioti netikrą lenkiškumą? Kuris lenkiškumas tikras? Prisiminus , sakysime senovės Radvilas, kažin ar jų lenkiškumas buvo toks kaip Krokuvoje. O valdė jie anuomet beveik pačią visą tikrąją Lenkiją. -- Žodžiu, mažiau reikia šnekėti visokių niekų. Aišku, Lietuvos lenkai žino pasakyt ne mažiau tokio pobūdžio niekų apie Lietuvius negu lietuviai apie juos.

Tikras bolševikas, stribo išpera, kurstantis nesantaiką tarp lietuvių ir lenkų. Ant sausos šakos tokį, prieš tai išdeginus raudoną penkiakampę ant kaktos.

16 04. Nemokat jūs lenkų kalbos. Tad gal geriau išmokite lietuvių,tai su ja Lietuvoje tikrai darbą turėsite.Nebent norite būtinai dirbti lenkomanų organizacijose ir šmeižti Lietuvą ? Bet visiems ten vietų tikrai neužteks.

Koki darba gales dirbti tuteisis su triju klasiu ir dvieju koridoriu issimokslinimu ir su vienintele pakenciamai mokama rusu kalba? Lietuviams Lietuvoje, nemokant leniskai, siulai McDonalde indus plauti. Pagal tave ,be lenku kalbos Lietuvoje - sekes. Na ir trenkti maisu tie tuteisai. Be povo putimosi - viduje tustuma.

Beje, kaip žinoti, kad esate tikrai "tikras lietuvis"? Tyčia ar ne, bet painiojate kalbos įstatymą valdininkams su kalbomis, kuriomis kalba Lietuvos piliečiai. Įstatymai, beje, ne iš dangaus, bet žmonių sukurti ir keičiasi. Gerai, jei taip, kad gyventobūtų geriau. Na o Lietuvos pileičiai kalbėjo ir kalbės įvairiomis kalbomis, ne vien lietuviškai. Vien lietuviškai kalbėsi, tik lėkštes Makdonaldo užkandinės virtuvėje plausi. Žinoma, lenkiškai mokytis niekas neverčia. Kam jums tai? Sėdėkit sau šiltai ir jaukiai kaip sliekas tamsoje po lenta. Ir taip viską apie Lietuvą geriausiai žinote...

"...mokslo dalykai prieinami lenku kalba..." - pats tuteisiu budamas "teve musu " prieinama kalba kalbi . tai, pagal tave "geriausia paveldo dalis"? Visur durniu uztenka, bet tarp tuteisiu daugiau, negu pakankamai. Issimokslinimas - trys klases - kalba - rusu [tiesa, "Teve musu" - lenkiskai]. Ka reiskia atsiskirti nuo tautos - visapuse degradacija.