Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
nelabai suprantu, ką norite pasakyt: "nebūtų buvę lietuvių inteligentų, Lietuva būtų tapusi Lenkijos provincija". Norėjote pasakyti tapo Rusijos?
Nusikliurki, kaip tu skaitytum uzrasus arabu [mauru] pyne. Kaip tu to mauro ko nors klaustum, jeigu tu tik rusiskai ,o jis tik arabiskai moka. Abu gyvenate Lietuvoje. Susimustumete besiaiskindami. Reiketu lietuviui skirti.
Manau dar tik praturtina lietuvu kultura kai Lietuvoj gyvena daug tautu. Ir nera skirtumo kokia kalba vadinas gatves, nuo to laimi tik musu kultura. Man nors turku, negru, albanu, mauriu pakabintu. Pritariu tems zmonems kas iskabino, ir neraike mum pikti!
Kalbėti apie ateitį vis dėlto galima įvairiai. Pavyzdžiui kartais sakoma, kad ateityje būsianti viena kalba, net viena tauta. Tačiau žmonijos patirtis turi ir kitokių, tam visai prieštaraujančių pavyzdžių. Nuo I amžiaus prieš Kr. iki I amžiaus po Kr, romėnai užkariavo visą pietų Europą. Atsirado viena tauta , kalbėjusi dar ir viena kalba. Tačiau šiandien, praėjus beveik 2000 metų tose žemėse gyvena gal ne mažiau tautų negu prieš romėnų užkariavimus. Panašiai ir Azijos tautų patirtis rodo, kad tautos, ypač turinčios tūkstantmečių istorinę atmintį nėra linkusios taip išnykti. -- Amerikiečiams tikrai nevertėtų stebėtis, kodėl "Europos kraštai tarpusavyje nesutaria"!
Kita vertus reikia iš dalies sutikti su "Lietuva", kai ji sako, kad ""Tautiniai "lietuviai", "lenkai" - tai viso labo tik ideologijos."" Tačiau pilnai sutikti su tuo nebūtų prasmės. Teiginys, jog žmogus pasirenka kalbą, kuri jam patogesnė, jau visai arti netiesos. Kalbos patogumas kyla daugiausia iš to, kokia asmens gimtoji kalba ir kur jis praleido vaikystę. O šitie dalykai bent jau įprastine prasme nepasirenkami. Lygiai taip pat iš gimtosios kalbos kyla ir tikrasis tautiškumas. Bet, žinoma, tiesa, kad tautiškumas apauga visokiais prasimanymais.
Tačiau rodant į tuos prasimanymus, įrodinėti, kad tautiškumo nėra išvis, būtų neapdairu. Verta prisiminti panašų atvejį. Lygiai taip pat, rodant į prietarus, jau daugybę sykių buvo bandoma įrodyti, kad tikro pagrindo ir reikšmės neturi religija. Tuo tarpu teisingesnis istorikas turės pripažinti, kaip daug reiškė religijos žmonijos istorijoje. Tautų ir tautiškumo vaidmenį panagrinėjus irgi būtų tas pats.
Beje, ir "Lietuvos" mintys, kiek man pavyko suprast, turi gilaus ryšio su tautiškumu. Tiesa šiuo atveju reikia kalbėti ne apie gyvąjį, lenkų ar lietuvių tautiškumą, bet apie savotišką DLK tautiškumą. Pastarasis yra labai keistu šešėlišku reiškiniu, bet jo tikrumas neabejotinas. Jis reiškėsi per visą DLK istoriją bent nuo Jogailos laikų. Buvo būtent ta jėga, kuri slopino vietinius, ar rusiškus, ar lietuviškus, vėliau net lenkišką tautiškumus. Tiesa, kad jis už juos buvo silpnesnis. Nepajėgė jų pakeisti net taip, kaip romėnai pietų Europos tautas.
Atvirkščiai, šitas DLK tautiškumas šliejosi kaip prie atramos tai prie rusiškumo, tai prie lenkiškumo. Dabartiniu laiku , matant keistą šiandieninės Lietuvos padėtį, net ima atrodyti, kad šiandien savo atrama jis yra pasirinkęs lietuviškumą. Vienaip ar kitaip, jis turi tam tikrą savotišką nuostatą: neigti tautiškumą. Tačiau jo nešėjai, pasigilinus į jų mintis, patys tai nuostatai labiausiai prieštarauja. Štai tokį prieštaravimą matome ir "Lietuvos" pasisakyme. -- Beje, visai nenoriu įžeisti ar įskaudinti.
Kita vertus reikia iš dalies sutikti su "Lietuva", kai ji sako, kad ""Tautiniai "lietuviai", "lenkai" - tai viso labo tik ideologijos."" Tačiau pilnai sutikti su tuo nebūtų prasmės. Teiginys, jog žmogus pasirenka kalbą, kuri jam patogesnė, jau visai arti netiesos. Kalbos patogumas kyla daugiausia iš to, kokia asmens gimtoji kalba ir kur jis praleido vaikystę. O šitie dalykai bent jau įprastine prasme nepasirenkami. Lygiai taip pat iš gimtosios kalbos kyla ir tikrasis tautiškumas. Bet, žinoma, tiesa, kad tautiškumas apauga visokiais prasimanymais.
Tačiau rodant į tuos prasimanymus, įrodinėti, kad tautiškumo nėra išvis, būtų neapdairu. Verta prisiminti panašų atvejį. Lygiai taip pat, rodant į prietarus, jau daugybę sykių buvo bandoma įrodyti, kad tikro pagrindo ir reikšmės neturi religija. Tuo tarpu teisingesnis istorikas turės pripažinti, kaip daug reiškė religijos žmonijos istorijoje. Tautų ir tautiškumo vaidmenį panagrinėjus irgi būtų tas pats.
Beje, ir "Lietuvos" mintys, kiek man pavyko suprast, turi gilaus ryšio su tautiškumu. Tiesa šiuo atveju reikia kalbėti ne apie gyvąjį, lenkų ar lietuvių tautiškumą, bet apie savotišką DLK tautiškumą. Pastarasis yra labai keistu šešėlišku reiškiniu, bet jo tikrumas neabejotinas. Jis reiškėsi per visą DLK istoriją bent nuo Jogailos laikų. Buvo būtent ta jėga, kuri slopino vietinius, ar rusiškus, ar lietuviškus, vėliau net lenkišką tautiškumus. Tiesa, kad jis už juos buvo silpnesnis. Nepajėgė jų pakeisti net taip, kaip romėnai pietų Europos tautas.
Atvirkščiai, šitas DLK tautiškumas šliejosi kaip prie atramos tai prie rusiškumo, tai prie lenkiškumo. Dabartiniu laiku , matant keistą šiandieninės Lietuvos padėtį, net ima atrodyti, kad šiandien savo atrama jis yra pasirinkęs lietuviškumą. Vienaip ar kitaip, jis turi tam tikrą savotišką nuostatą: neigti tautiškumą. Tačiau jo nešėjai, pasigilinus į jų mintis, patys tai nuostatai labiausiai prieštarauja. Štai tokį prieštaravimą matome ir "Lietuvos" pasisakyme. -- Beje, visai nenoriu įžeisti ar įskaudinti.
Rasiau cia ir "tikram lenkui" [pats nesupranta, kaip tai kvaila], ir IP. Galima daug argumentu uz ir pries surasti. Pradesiu nuo kitur. Ar zinote, kam kuriama Europos Sajunga? Zinau,pokarine sugriauta Europa, visiems isikirejes Vokietijos- Prancuzijos konkuravimas, kas keliasdesimt metu issiliejantis i Europa siaubianti kara - isvada - reikia daryti vieninga Europa. USA jau simtmetis stebisi ir negali atsistebeti, ko nepasidalina tos nykstu kines Europos "kunigaikstystes", vietoje susivienije i viena normalia valstybe. Tai va, vienijames, labai sunkiai -Prancuzijos-Niderlandu veto Europos konstitucijai, kiek dziugesio, kad airiai pasake "ne". O tai juk didele beda. Is kurios puses paziuresi - Europos atskiros kunigaikstystes priejo paskutine riba -islamo pasaulio spaudimas, globalizacija, tautiniai klausimai - visa tai vercia kuo skubiau jungtis i federacija. Mes cia iki uzkimimo gincijames absoliuciai nereiksmingu klausimu - kaip turi kalbeti Vilnijos gyventojai. Gyvenimas privers moketi valstybine kalba, o netolimoje ateityje ir bendra ES kalba - anglu. Tai ne problema, kuri su laiku pati atkrinta. Ar zinote, kad tokiu "Vilnijos problemu" Europos Sajungoje daug desimciu, jeigu ne simtu. Paminesiu keleta, maziau zinomu. Galisija, siaures vakarine pramonine kalnuota Ispanijos dalis. Bet jos gyventijai nuo amziu - portugalai. Vakarine Italijos dalis - Aostos slenio provincija[Valle d"Aosta] - nuo seno gyvenama prancuzu. O salia esantis pajurio didmiestis Nica tik 19 a. antroje puseje prancuzu atimtas is Italijos.Tarp kitko, 1940 m. birzeli, kritus Paryziui, Musolinis puole visu Italijos- Prancuzijos sienos ilgiu tikslu atsiimti Nica ir... buvo sutriuskintas nugaletos Prancuzijos Pietu armijos. Daugiau per visa kara nebebande pakartoti sio "zygio". Pasakiau ta, ka norejau pasakyti.
Jeigu nebūtų buvę lietuvių inteligentų, Lietuva būtų tapusi Lenkijos provincija.
Tautiniai "lietuviai", "lenkai" - tai viso labo tik ideologijos. Negarbingai įtraukimaos į politiką, tampa žmonių nelaime, nes rasistinės. VPvz., vienas čia pasivadino "tikras lietuvis". Iš kur žmogus tai žino? Gal jis ir kitus gali įvardyti, tikras tu, ar ne? dar ir nuosprendį pasklebti... Tikrovėje gyvena visuomenė, sudėtinga, įvairios grupės, bet absoliuti dauguma žmonių nori pirmiausia kažko išmokti, dirbti, užsidirbti, būti nepriklausomi ir užauginti vaikus. tam jie ir pasirenka kalbą, ar net kelias kalbas, kurioms jiems kalbėti, kuriomis mokytis ir kurių vaikus išmokyti. Bėdas pradeda sukti "inteligentai", kurie gudriai iš kasdienės kalbos daro politiką, kad sukeltų vidaus karus ir žudynes. Žmonijos istorijoje Biblija jau kažin kada tai įvardijo "šibolet" žudynėmis. Na o lietuviškieji "ineteligentai" kaip išmoko pataikauti Peterburgui, taip iki šiol nesugeba garbingai aptarti netolimos praeities įvykius. Seka ilgas pasakas apie viduramžius, apie kuriuos nieko tikro nėra žinoma.Taip kiekvienas gali surasti ir įrodinėti, ką tinkamas. Pvz., Minsko inteligentai apie viduramžius turi vieną nuomonę, dabartinio Vilniaus garbingieji "lietuviai" -- kitą. Taip apgaudinėjam save pačius pseudo išmintimi apie tautiškumus ir nutautinimus, ieškom kvailesnių. Būdami garbingi, visų pirma pasistengume išmokti savo krašto kalbų, atrasti ryšį su Lietuvos paveldu, sužinoti daugiau, na ir kalbėtis su tais, kurie žino daugiau. Bet daugiau patyrę ir išmintigesni žmonės (Giedroyc, Mackiewicz, Milosz ir kt. ) jau anksčiau matė ir sakė, kad galimybių tam praktiškai nėra -- kaip savo laiku Peterburgas, o vėliau bolševikinė Maskva ar nacionalfašistinis Berlynas turėjo ką ir kam Lietuvoje pasiūlyti.
:) nesuprantu, ką galėjau gauti gero ar blogo? Nebent turit galvoje 10:14 pasisakymą.
Mano pasiūlymas buvo gerbti vieniems kitus. Tuo tarpu toks primygtinis lenkų vadinimas "tuteišiais" rodo nepagarbą. Nors, tiesa, pats tas žodis savaime nieko nepagarbaus nereiškia. Pagaliau Jūs pats rašote: "Ka jau bekalbeti apie is uzsienio pakurstomus tuteisius Lietuvoje" Vadinasi, kaip manote, pasiduoda kurstymams. Vadinasi ir laiko save lenkais.
Aš irgi norėčiau, kad lenkai kiek kitaip žiūrėtų į Lietuvą. Ryšard Maceikianec irgi, atrodo, to norėtų. Bet to tikrai nepasieksi jūsų siūlomais būdais. Ir šiuo atveju jūs pateikiate pats gerą nepaneigiamą pavyzdį. Anuomet pirmą nepriklausomybės dešimtmetį Lenkija su Lietuva tikrai elgėsi beveik taip kaip aprašote. Tiesa, ir lietuviai ne visada atsakė indų Gandžio siūlytaisiais būdais. Bet, pažiūrėkime, ką Lenkija tuo pasiekė? Nieko. Bent jau nieko gero.
Beje, dėl tariamo prieštaravimo mano žodžiuose. Iš tikrųjų Lietuvos lenkų kilmė yra kita negu Lenkijos, bent jau pietinės, lenkų. Bet jų lenkiškumas jau tęsiais mažiausiai nuo trečio praeito amžiaus dešimtmečio. Tai pakankamas laiko tarpas. Daugiausiai, beje, nuo Jogailos laikų. Šitas atvejis visiškai būtų neginčijamas. Nemaža tautų, pvz. JAV amerikiečiai yra jaunesnės. Žodžiu, lenkų nebuvimas Lietuvoje Jogailos laikais nereiškia, kad jų nėra šiandien. Antraip "nebūtų" ir kai kurių kitų tautų, pavyzdžiui, bosnių.
Be to, viasai nemaniau, kad mano žodžiai visai patiks Lietuvos lenkams. Geras taip sakant būti norėjau tik tiems, kurie tikrai myli Lietuvą. Tik suprantama, lenkas (tuo žodžiu turiu galvoje daugiausia slavų kalbom kalbančius R. Lietuvos katalikus) sunkiai gali žiūrėti į Lietuvą tiksliai iš tos pusės kaip lietuvis. Tuo tarpu kartais ima atrodyti, kad lietuviai to reikalauja.
O jei tai, kartais, pasirodytų tiesa, tai toks reikalavimas būtų savotiškai neprotingas. Pirmiausia, jis nelabai įmanomas įgyvendinti. Antra, lenkai turi daug to, kas jiems ir be išorinės prievartos leidžia savitai mylėti ir suprasti Lietuvą kaip savo tėvynę. Kai kurių tų dalykų, beje, gal ir lietuviai nepajėgūs suprasti. Aš dažnai bandau įsivaizduoti kokį žmogų, užaugusį tarkime, netoli Medininkų pilies. Kaip jis tą atjaučia? Ką mano gyvendamas pačioje senosios Lietuvos širdyje? Būtų gi įdomu žinoti, kas dedasi to žmogaus širdyje.
Kita vertus, visai nenoriu, kad Lietuvos lenkai didžiuotųsi 1919 - 1923 metų ir vėlesnėmis kovomis su lietuviais. Jų užnugaryje buvo didelė valstybė, tad kažin, ar jiems ir tenka daug garbės. Šiaip gi tie nesutarimai neatnešė naudos nė vienai pusei. Bet, nežinau, gal lenkams tas atrodo visai kitaip.
Mano pasiūlymas buvo gerbti vieniems kitus. Tuo tarpu toks primygtinis lenkų vadinimas "tuteišiais" rodo nepagarbą. Nors, tiesa, pats tas žodis savaime nieko nepagarbaus nereiškia. Pagaliau Jūs pats rašote: "Ka jau bekalbeti apie is uzsienio pakurstomus tuteisius Lietuvoje" Vadinasi, kaip manote, pasiduoda kurstymams. Vadinasi ir laiko save lenkais.
Aš irgi norėčiau, kad lenkai kiek kitaip žiūrėtų į Lietuvą. Ryšard Maceikianec irgi, atrodo, to norėtų. Bet to tikrai nepasieksi jūsų siūlomais būdais. Ir šiuo atveju jūs pateikiate pats gerą nepaneigiamą pavyzdį. Anuomet pirmą nepriklausomybės dešimtmetį Lenkija su Lietuva tikrai elgėsi beveik taip kaip aprašote. Tiesa, ir lietuviai ne visada atsakė indų Gandžio siūlytaisiais būdais. Bet, pažiūrėkime, ką Lenkija tuo pasiekė? Nieko. Bent jau nieko gero.
Beje, dėl tariamo prieštaravimo mano žodžiuose. Iš tikrųjų Lietuvos lenkų kilmė yra kita negu Lenkijos, bent jau pietinės, lenkų. Bet jų lenkiškumas jau tęsiais mažiausiai nuo trečio praeito amžiaus dešimtmečio. Tai pakankamas laiko tarpas. Daugiausiai, beje, nuo Jogailos laikų. Šitas atvejis visiškai būtų neginčijamas. Nemaža tautų, pvz. JAV amerikiečiai yra jaunesnės. Žodžiu, lenkų nebuvimas Lietuvoje Jogailos laikais nereiškia, kad jų nėra šiandien. Antraip "nebūtų" ir kai kurių kitų tautų, pavyzdžiui, bosnių.
Be to, viasai nemaniau, kad mano žodžiai visai patiks Lietuvos lenkams. Geras taip sakant būti norėjau tik tiems, kurie tikrai myli Lietuvą. Tik suprantama, lenkas (tuo žodžiu turiu galvoje daugiausia slavų kalbom kalbančius R. Lietuvos katalikus) sunkiai gali žiūrėti į Lietuvą tiksliai iš tos pusės kaip lietuvis. Tuo tarpu kartais ima atrodyti, kad lietuviai to reikalauja.
O jei tai, kartais, pasirodytų tiesa, tai toks reikalavimas būtų savotiškai neprotingas. Pirmiausia, jis nelabai įmanomas įgyvendinti. Antra, lenkai turi daug to, kas jiems ir be išorinės prievartos leidžia savitai mylėti ir suprasti Lietuvą kaip savo tėvynę. Kai kurių tų dalykų, beje, gal ir lietuviai nepajėgūs suprasti. Aš dažnai bandau įsivaizduoti kokį žmogų, užaugusį tarkime, netoli Medininkų pilies. Kaip jis tą atjaučia? Ką mano gyvendamas pačioje senosios Lietuvos širdyje? Būtų gi įdomu žinoti, kas dedasi to žmogaus širdyje.
Kita vertus, visai nenoriu, kad Lietuvos lenkai didžiuotųsi 1919 - 1923 metų ir vėlesnėmis kovomis su lietuviais. Jų užnugaryje buvo didelė valstybė, tad kažin, ar jiems ir tenka daug garbės. Šiaip gi tie nesutarimai neatnešė naudos nė vienai pusei. Bet, nežinau, gal lenkams tas atrodo visai kitaip.
Gerbiamasis lp, norejote pasirodyti geras tuteisiams, o ka gavote nuo ju? Prisiminkite ta tiesa, kad didziausiu imperialistu tampa okupuotos salies gyventojas, perejes i okupantu puse. Hitleris ,Napoleonas ,Dziugasvilis, Pilsudskis, et. ct. Nuo Krevos sutarties, o dar sparciau ,po Liublino unijos, Lietuva buvo lenkinama, lenkai viena po kitos atiminejo Lietuvos zemes. Kur buvo Boleslovo Lenkija? Toli vakaruose. Kokias zemes prisiskyrinejo savo kuriamai Lenkijai zemaiciu slektele is Pilsudu dvaro? Neteisus jus, lp, lenkinimas vyko is visu pusiu. Kokia buvo Zemaitija 19 a. pirmoje puseje? Zemaite, abi Lazdynu Peledos ir visa kita sviesuomene, ar kalbejo lietuviskai? Kudirka ir tas gedijosi gimnazijoje, kad namuose kalba lietuviskai. Nera ko mastyti, ko tikimes is tuteisiu, [jus jus kazkodel vadinate "Lietuvos lenkais",nors tik ka aiskinote, kad i rytus nuo Palenkes lenkai niekada negyveno.Ir ko tas ,pasivadines "Lietuva" tyciojasi rasydamas susilenkinusi C. Milasiu lenkiskai. Zinome Oskara Milasiu, tos pat gimines ,nepasidariusi nei prancuzu, nei turku, nei ,tuo labiau, lenku.Dabar i sulenkejusio lietuvio patycias Lietuvai 10:14. Koks karas po karo? Lietuva, paskelbusi nepriklausomybe 1918 m. net armijos nekure, nes skaite, kad priesu neturi. Kas uzpuole beginkle Lietuva? Ir iskart is triju pusiu? Rusu bolsevikai is siaures - rytu, bermontininkai nuo Rygos ir lenkai is pietu, pitryciu. Isvijus bermontininkus, po ju bolsevikus, koks priesas liko? Ogi jokio.Su bolsevikais 1920 07 12d sudaroma taikos sutartis, Taikos sutartis spalio men. sudaroma ir su lenkais. Po keliu dienu su lenku divizijomis Lietuva puola tuteisis nuo Asmenos L.zeligovskis. Neprimindinesiu Sirvintu ir Giedraiciu, prancuzu generolo Nissel isikisimo lenku naudai [prancuzai kure "didziaja Lenkija", tik tas baigesi ir "didziosios Lenkijos krachu 1939m, pries tai dar su Hitleriu pasidalinus Cekoslovakija, ir Prancuzijos 1940 m. "taip, lyginti su Suomija neimanoma is principo"- tai citata is to lp.Tik vienu ir labai svarbiu aspektu - Svedija neuzpuole Suomijos ir nereikalavo Alandu salu, kur gyventoju 100% svedai,ne susisvedine suomiai.Suomijos nepriklausomybes kovoms vadovavo svedas generolas Manerheim, jis ir Ziemos kare 1939-40m. vadovavo suomiu armijai. Trumpam isivaizduokime Liuciana Zeligovski ar kita arsu tuteisi vadovaujant kokiam nors Lietuvos daliniui. Suomiu nepriklausomybes kovos buvo labai sunkios, nors priesas buvo tik vienas - bolsevikine rusija .Rusai buvo jau paskelbe "sovietskuju finskuju respubliu", tik didziuliu pastangu deka suomiams [gen. Manerheimas] rusu okupantus pavyko isgrusti uz sienu. Kas link taikos sutarciu su bolsevikine rusija, pasirase jas ir Suomija,ir lenkija,ir Lietuva .Kiekvienas karas baigiasi taikos sutartimi. Tik Lenkija via tarpukari grasino Lietuvai, renge provokacijas. Ji "didziuji Lenkija" tarpukaryje su visais kaimynais buvo karo stovyje ir juos provokavo, kol neatejo 1939 rugsejis. Daug kam Lenkijoje [matosi per ambasada] ilgu trisdesimtuju metu. Ka jau bekalbeti apie is uzsienio pakurstomus tuteisius Lietuvoje.
Klausiate, kodėl Lietuva iššvaistė jėgas vidaus karui su "lenkais"? Nejau nežinoma, kad to karo Lietuvos gyventojai, po penkerių metų karo, besitęsiančio jau nuo 1914 m., mažiausiai norėjo. Tai buvo karas po karo, tikslaiu -- beatodairiška kova dėl valdžios. Tai suprantama. Lietuva čia jokia išimtis pasaulyje. Kovojama žiauriai, nes gauna palaikymą išorės. Smetonos tautinykai didžiausią draugingumą laikė su SSSR Lenino/Stalino bolševikais (A.Šapoka) ir naudojosi jų parama. Istorikai pateikia įrodymų, kad smetoninkai ėmė grynais iš Kaune rezidavusių SSSR atstovų už pavienes publikacijas, nukreiptas prieš savo krašto politinius oponentus, įvardydami juos "lenkų ponais", tai yra bolševikų propagandos aparato sukurtais terminais. Kaip tokią politiką įvardyti? Ir kas čia savo šaliai daugiau "nusikalto" ? Taip kad lyginti su Suomija neįmanoma iš principo. Be to, "lietuvis", "lenkas" - na kokią tai turi reikšmę demokratinėje valstybėje, kurioje pirmasis principas yra Įstatymo viršenybė? Lietuviškieji inteligentai" per silpni garbingai diskusijai apie netolimą praeitį.
Ryšard Maceikianec: Lietuvos vardas ir žiniasklaida tautinių mažumų kalbomis (II)