Sunku suprasti, ką "P" nori pasakyti "pradejus aiskiai ir seimininkiskai tvarkytis". Jei turi galvoje įsipareigojimus vykdyti įsipareigojimus ir pradėti gerbti savoir lenkiškai kalbančius bendrapileičius.

Be je, tik pradejus aiskiai ir seimininkiskai tvarkytis savo valstybeje, atstacius musu (Lietuvisku) vertybiu virsenybe sostineje ir jos apylinkese, atgavus bendruomenine savigarba, galima butu pradeti atsargiai kalbeti apie partneriskus/broliskus santykius su artimais kaimynais.

Be je del kuriniu kuriuos sukure Lietuviai kitomis kalbomis (lenku, gudu, rusu, lotynu), esu isitikines del gyvybiskos butinybes atlikti sio paveldo monitoringa ir oficialiai paskelbti ji Lietuvos istorijos ir paveldo dalimi (tam, kad kitos salys nesisavintu Lietuviu intelektines, tautines ir istorines nuosavybes)

Manau reikia kuo skubiau ir kuo radikalesnemis priemonemis padeti lenkakalbiams Lietuviams (o svarbiausia ju vaikams) isilieti atgal i Lietuviu bendruomene ir tapti pilnateisiais ir gerbiamais jos nariais (patriotizmas, kalba, savimone ir Lietuviskas istorijos matymas). Nes dabar, kai kuriems asmenims tesiant ziligovskio/pilsudskio politika, siems zmonems (nutautejusiems Lietuviams) ir ju vaikams yra lauzomas gyvenimas ir jie patys yra aukojami kazkokiu abejotinu zmogeliu bankrutuojanciam politiniam kapitalui islaikyti.

įvardyti "tautų kiršintojais" sudėtingos lenkiškai kalbančios bendruomenės lyderius nėra nei teisinga, nei išmintinga. juolab stengtis išnaudoti vidinę dinamiką ir įtampą. Jiems be jūsų užtenka rūpesčių. Jei norite padėti, tai stenkitės sumažinti spaudimą, skleiskite pasitikėjimą ir pasikeitimą nuomonėmis, o ne atvirkščiai, kaip kad dabar skleidžiate nepasitikėjimą, įtarinėjimus, kaltinate itin sunkiais nusikaltimais ir patys savavališkai teisiate. Tai veda tik į pogromus. Kaip ten būtų, lenkų kalbos naikinimas, nepasitikėjimo, šmeižto lenkiškai kalbančiaisiais sklaida yra veikla prieš Lietuvą. Lenkų kalba Lietuvai yra ypatingai svarbi daugeliu požiūrių. Pagarba ir iš jos kylantis noras keistis nuomonėmis su savo lenkiškai kalbančiais bendra-pileičiais yra esminė sąlyga lietuviams apginti ir savo pačių orumą ir pilietines laisves nuo patriotizmu besidangstančių niekšų, netgi nusikaltėlių.

Rasinys ABC apie lenku- lituviu santykius 21:41 taip pat mano rasytas. Nekiskite patriotizmo, kaip negatyvaus reiskinio. Apie lenku patriotizma daug anekdotu sklando. Kas per daug, visada pakenkia. Ir vel apeinate p. Maceikianeco rasini, kur jis labai aiskiai apraso, kokia betvarke kelia Vilnijoje 15 metu valdzia turintys tautu kirsintojai.

23:26 yra "question for clarification". o 09:20 komentaras -- tik nukreipti dėmesį į šalį. Pasakyčiau, negarbinga. Bet čia tai nesvarbu. Išmintingesni žmonės (J. Giedroyc, J.Mackiewicz, C.Milosz ir t.t.) matė ir sakė, kad galimybių racionaliai, kritiškai, turint galvoje pirmiausia visuomenės gėrį, diskutuoti tokiomis sąlygomis nėra. Tai didelė Lietuvos gyventojams ir piliečiams padaryta žala. Vienas iškiliausių praeito amžiaus britų politikų pastebėjo, kad niekšų paskutinė priebėga ir yra patriotizmas.

Komentarus permetate , ieskodamas,kur prikibti, kaip arsus "sovietskij celoviek'' - ''Solzenicino neskaiciau, bet autoriu smerkiu". Nepatingek, perskaityk ir p. Maceikianeco straipsni. Gerai buvai apdorotas okupantu propagandos, kad tie neapykantos lietuviams bezdalai dar laikosi. Apie tai ir raso p. Maceikianec.

"betvarkei Vilnijoje greit butu galas". Apie ką čia dabar?

Po Pirmojo P. karo ivyko tas kas ivyko. Vilsono tautu apsisprendimo chartija ir visiskas isejimas is Europos ir uzsidarymas nuo pasaulio, D. Britanijos pasinerimas i imperinius reikalus. Liko viena Prancuzija vadovauti visam pokarines Europos chaosui. Privadovavo taip, kad 1940 m. krito. Prancuzija ir kure "Didziaja Lenkija", Lietuva jai tebuvo "viena maistaujanti Lenkijos provincija". Tam buvo apsupti Rytprusiai [Dancigas-Memelis]. Milziniskos kontribucijos tokiai pat vargsei Vokietijai, Pareines okupacija - tai buvo uzdelsto veikimo bomba. Visiskai normaliai Vokietijoje pasirode Hitleris. Pati Prancuzija issigando,ka pridare - nesipriesino vokieciu operetines "armijos" izengimui i demilitarizuota zona... nebepadejo jos taip energingai kurtai ''Didziajai Lenkijai'' 1939m. rugseji, o po pusmecio pati krito. Geriausias varijantas tada butu buves Lietuvai - Suomija su dviem valstybinemis kalbomis, su Vilniumi ir Gardinu ir gerais abipusiais Lietuvos-Lenkijos santykiais. Bet, deja istorijos nepakeisi. Gryzti i 1930-uosius labai organizuoja Vilnijos lenku vadai, ir, kaip girdeti is Lenkijos aukstu pareigunu keistu pareiskimu Lietuvos atzvilgiu ''wodz provodz do Kovno'' turi ten dirva. Labai prablaivinantis Maceikianeco straipsnis. Reika , kad jis pasiektu Lenkija ir padetu jos gyventojams is 1930-uju izengti i 21-ma amziu. Be pritarianciuju Lenkijos valdzioje tai betvarkei Vilnijoje greit butu galas.