Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
Jei norite pateisinti korupciją ir kovą naudojantis Lenino/Stalino bolševikų parama ir metodais prieš savo krašto gyventojus ir politinius oponentus, tai jūsų pasirinkimas.
Aukštutinės Silezijos referendumas įvyko 1921 03 20, III Silezijos lenkų sukilimas- 1921 gegužės 3-ąją- simbolinė data
Vėliau buvo įvairių variantų, bet nesėkmingų, kadangi abi vyriausybės neturėjo manevro laisvės.
Jūs teisus, tačiau Silezijos klausimas buvo išspręstas jau 1920,08.25, o Gdanskas Ambasadorių tarybos pripažintas laisvu miestu 1920.10.27 d.
Aš kalbu apie vėlesnius laikus. Sąntykiams su Lietuva pagerinti buvo siūloma įvairių sprendimų iš abiejų pusių. Kraštutiniai varjantai irgi buvo aptariami. Žinomi ir Voldemaro- Pilsudzkio slapti kontaktai. Vyko šachmatų žaidimas, tačiau jame netrūko ir sentimentų, kuriuos aš ir noriu pabrėžti, nes tai politikoje gana retas dalykas.
Aš kalbu apie vėlesnius laikus. Sąntykiams su Lietuva pagerinti buvo siūloma įvairių sprendimų iš abiejų pusių. Kraštutiniai varjantai irgi buvo aptariami. Žinomi ir Voldemaro- Pilsudzkio slapti kontaktai. Vyko šachmatų žaidimas, tačiau jame netrūko ir sentimentų, kuriuos aš ir noriu pabrėžti, nes tai politikoje gana retas dalykas.
Norint užimt Vilnių, teko organizuoti Želigovskio maištą, o jūs čia apie Kauną, Kauno užėmimas būtų neigiamai atsiliepęs Silezijoje, Gdanske ir kitur
Beja, Pilsudzkis seime deputatams pasakė dar vieną įdomią frazę: ,,Jūs vagių ir sukčių gauja , jūs už skatiką galite motiną parduoti".Tip galėjo sau leisti pasakyti tik jis. Tai irgi labai pamokantis epizodas.
Būkime korektiški ir aiškiai skirkime kas po ko sekė.
Sutartis su Leninu buvo pasirašyta 1920.07.12, būtent tada kai Raudona armija stūmė lenkus iš vakarų Ukrainos ir Baltarusijos. Lenkai tada pralaimėjo ir lietuvių ,,išdavystę "priėmė labai skausmingai. Jau 1920.10.09 sekė Vilniaus užėmimas, kas iš šių dienų taško žiūrint irgi buvo klaida. Toliau klaidos mažos ir didesnės sekė iš abiejų pusių.
Reikia pripažinti, kad šis Lenino manevras sukiršinti ir izoliuoti Lietuvą pavyko.
Kas dėl įvairių Pilsudzkio pasiūlymų Lietuvai , tai ištisa istorija ir galima diskutuoti ilgai. Čia yra geras pavyzdys kai vieną kartą, vienai iš pusių suklydus , prarandamas pasitikėjimas ir paskui nerandama bendros kalbos dešimtmečiais. Mes lig šiol nešame to pasekmes, nors prieš tai šimtmečiais tarp abiejų tautų nebuvo konfliktų ir visi klausimai buvo sprendžiami taikiai.
Tačiau reikia pripažinti ir kita. Kai lenkai laimėjo mūšį prie Vislos, jie turėjo tada gausiausią ir gerai ginkluotą kariuomenę Europoje. Visos Lietuvos užėmimas tada nebūtų buvęs sunkus, o anglai ir prancūzai nutylėtų. Bet prisiminkime lietuvių taip nekenčiamo, o lenkų dievinamo žemaičio Pilsudzkio žodžius. Jis nebijojo Varšuvoje seime, mušdamas į krutinę pasakyti: ,,Aš esu lietuvis ir į Kauną ulonai įeis tik per mano lavoną". O karštų galvų tarp lenkų irgi pakako. Suorganizuoti didelias pjautynes čia Lietuvoje tada, pan. kaip dabarJugoslavijoje, buvo nesunku ir tada jau tikrai šimtmečius anūkai ir proanūkiai negalėtų bendrauti. O taip užsibaigė tik nedideliais apsišaudymais.Abiems pusėms dar užteko sveiko proto sustoti.Gal suveikė ir visokie giminystės ryšiai ir tai, kad abi pusės tarpusavio karo labai nenorėjo.
Kad suprasti tų laikų žmones, jų motyvus ir situaciją, reikia labai daug skaityti. Vertinti visa tai mūsų laikų mąsteliais-klaidinga. Tačiau tai yra labai gera pamoka mūsų dienomis.
Sutartis su Leninu buvo pasirašyta 1920.07.12, būtent tada kai Raudona armija stūmė lenkus iš vakarų Ukrainos ir Baltarusijos. Lenkai tada pralaimėjo ir lietuvių ,,išdavystę "priėmė labai skausmingai. Jau 1920.10.09 sekė Vilniaus užėmimas, kas iš šių dienų taško žiūrint irgi buvo klaida. Toliau klaidos mažos ir didesnės sekė iš abiejų pusių.
Reikia pripažinti, kad šis Lenino manevras sukiršinti ir izoliuoti Lietuvą pavyko.
Kas dėl įvairių Pilsudzkio pasiūlymų Lietuvai , tai ištisa istorija ir galima diskutuoti ilgai. Čia yra geras pavyzdys kai vieną kartą, vienai iš pusių suklydus , prarandamas pasitikėjimas ir paskui nerandama bendros kalbos dešimtmečiais. Mes lig šiol nešame to pasekmes, nors prieš tai šimtmečiais tarp abiejų tautų nebuvo konfliktų ir visi klausimai buvo sprendžiami taikiai.
Tačiau reikia pripažinti ir kita. Kai lenkai laimėjo mūšį prie Vislos, jie turėjo tada gausiausią ir gerai ginkluotą kariuomenę Europoje. Visos Lietuvos užėmimas tada nebūtų buvęs sunkus, o anglai ir prancūzai nutylėtų. Bet prisiminkime lietuvių taip nekenčiamo, o lenkų dievinamo žemaičio Pilsudzkio žodžius. Jis nebijojo Varšuvoje seime, mušdamas į krutinę pasakyti: ,,Aš esu lietuvis ir į Kauną ulonai įeis tik per mano lavoną". O karštų galvų tarp lenkų irgi pakako. Suorganizuoti didelias pjautynes čia Lietuvoje tada, pan. kaip dabarJugoslavijoje, buvo nesunku ir tada jau tikrai šimtmečius anūkai ir proanūkiai negalėtų bendrauti. O taip užsibaigė tik nedideliais apsišaudymais.Abiems pusėms dar užteko sveiko proto sustoti.Gal suveikė ir visokie giminystės ryšiai ir tai, kad abi pusės tarpusavio karo labai nenorėjo.
Kad suprasti tų laikų žmones, jų motyvus ir situaciją, reikia labai daug skaityti. Vertinti visa tai mūsų laikų mąsteliais-klaidinga. Tačiau tai yra labai gera pamoka mūsų dienomis.
Štai ir baigėsi mandagumas , pradėjote mane įžeidinėti, o lenkų klaidų, švelniai tariant, nematot. Jei nebūtų Želigovskio, nebūtų ir tokios Smetonos veiklos.
Lietuvių kalbos politika daugeliui gyventojų tapo "namų areštu". Jei Lenkijoj viena valstybinė kalba ( nors realiai sitaucija ten daug sudėtingesnė. Be to, lenkų kalba nėra vienos tautos, bet amžiais buvo ir liko įvairių tautų bendravimo tarpusavyje kalba) tai Lietuva turėtų daryti dar blogiau?
Prie ko čia "pridarė aibes klaidų". Riaugėjat lenino/stalino propaganda ir viskas. Lenkų kalba Lietuvoje buvo šimtmečiais ir kraštas ją pasirinko visai ne iš baimės. Norėdamas ir galėdami kažko išmokti ir daugiau pasiekti. Na o imti pinigus iš Kaune reziduojančių Rusijos bolševikų diplomatinių pareigūnų propagandai Lietuvoje varyti vis dėlto nebuvo klaida. Jei nenorit vadinti totalinė korupcija, tai jūsų reikalas. Buvo varomas propagandinis karas pilietinis, bolševikiškais metodais, meluojant, gąsdinant, smurtu, nesiskaitant su priemonėmis prieš savo kraštą ir gyventojus. Lenkų kalba čia tik priemonė. Istorikai pateikia dokumentus. Stalino bolševikai per Smetoną išties daug pasiekė. Vis riaugėjat "lenkais". Skaityti daugiau reik, savo kraštą mylėt, na ir pasistengt bent kartą gyvenime išsiblaivyt.
Ryšard Maceikianec: Lietuvos vardas ir žiniasklaida tautinių mažumų kalbomis (I)