Medikai ištveria protu nesuvokiamus darbo krūvius, jų neatitinkančias mažas algas, Ligonių kasų kvotas ir sankcijas, Sodros patikrinimus, Ministro įsakymus, Seimo įstatymus, lūžinėjančią e-sveikatos sistemą ir ne visada geranoriškus pacientus. Pacientai irgi ištveria šią neva nemokamą mediciną: sveikatos draudimo įmokas, neturinčias jokių lubų, eiles gydymo įstaigose, vokelius, pažinčių voratinklius, dažnai pavargusius medikus ir ne visada kokybiškas paslaugas.
Panašu, kad vienos grandies – medikų - kantrybės taurė perpildyta. Iniciatyvinės medikų sąjūdžio grupės sukviesti į diskusiją, gydytojai ir dalijosi rūpesčiais, ir galimais sprendimais. Kai kurie pasiūlymai yra išdėstyti peticijoje, kurią medikai visus ir kviečia pasirašyti.
Sveikatos priežiūros sistemoje, kur besk – ten problema, ir absoliuti dauguma jų yra susijusi su finansais- arba - nepakankamu finansavimu, arba - neracionaliu lėšų naudojimu. Pradėkime nuo to, kad daugiau nei pusę Lietuvos gyventojų sveikatos draudimu draudžia valstybė. Tačiau šių asmenų sveikatai valstybė skiria žymiai mažiau, nei sveikatos draudimo privalo sumokėti kiti Lietuvos gyventojai. Jei žmogus gauna minimalią algą, kitais metais jo sveikatos draudimo įmoka bus 432 eurai.
Tuo tarpu valstybė už jos lėšomis draudžiamus asmenis numato mokėti tik 283 eurus. Valstybė už draudžiamuosius moka net tris kartus mažiau, nei vidutiniškai visi kiti apdraustieji. O juk valstybė draudžia tuos asmenis, kurių gydymui tenka skirti daugiausia lėšų – neįgalieji, nedirbantys pensininkai, vaikai iki 18 metų ir dar šešiolika skirtingų asmenų grupių. Jei valstybė įmokas už juos mokėtų bent nuo minimalios algos, kurią pati ir tvirtina, tai sveikatos sistema gautų gerokai virš 200 milijonų eurų kasmet. Tvirtindama biudžetus, ir valstybės, ir sveikatos, valdžia darbais, ne žodžiais pademonstruos, kas jai yra prioritetas – sveikatos sistema ar dar vienas auksinis šaukštas.
