Apie tai laidoje kalbėjo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Nerijus Maliukevičius.
D. Matulionio komentaras
Aš pirmiausiai kviečiu išgirsti, kaip praėjusią savaitę pats D. Matulionis plačiau komentavo visą šią situaciją atsakinėdamas į keletą žurnalistų klausimų.
D. Matulionis: Taip, galiu patvirtinti, tai yra tiesa. Aš tikrai abejoju, kad tai buvo pokštininkų bandymas. Mano asmenine nuomone, tai buvo Rusijos tarnybų bandymas. Iš tikrųjų viskas buvo padaryta profesionaliai. Matyt, pasitelkus dirbtinį intelektą buvo bandoma atkurti ir patį Umerovo balsą.
Kadangi aš Umerovą pažįstu, beveik buvau įsitikinęs, kad kalbu su juo. Mes pasikalbėjome, o vėliau vadinamasis Umerovas pasiūlė palaikyti nuolatinį kontaktą su Baltijos valstybių prezidentų patarėjais ir galbūt susijungti per „Zoom“ platformą.
Tuo metu ėmėmės veiksmų patikrinti, ar viskas yra tvarkoje. Iš pradžių gavome informaciją, kad tai tikras telefono numeris, tačiau vėliau paaiškėjo, jog tik keturi paskutiniai skaitmenys buvo tikri, o kita numerio dalis priklausė kitam telefonui.
Konsultavomės su ukrainiečiais. Galbūt pastebėjote, kad buvo ir Umerovo pareiškimas apie tai, jog Europos valstybėse, prisidengiant jo asmenybe, bandoma užmegzti kontaktus su nacionalinį saugumą kuruojančiais pareigūnais. Tai ir buvo atsakas. Tuo metu svarstėme, ar reikia viešai paskelbti šią žinią, tačiau nusprendėme, kad Umerovo pareiškimo pakanka.
Pagal visą metodiką, pagal tai, kaip buvo veikiama, ir atsižvelgiant į laiką, kai ukrainiečiai ėmėsi rimtų veiksmų prieš teisėtus taikinius Rusijos teritorijoje, manau, kad tokiu būdu buvo bandoma diskredituoti Baltijos valstybes arba paskleisti apie jas netikrą informaciją. Ranką prie širdies pridėjęs galiu pasakyti, kad man būtų keista, jeigu pokštininkai sugalvotų veikti tokia rimta tema ir mėgintų iš to padaryti kažkokią istoriją.
Ar tai Rusijos darbas?
Taip praėjusią savaitę žurnalistams prezidentūroje kalbėjo prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Deividas Matulionis. Ar jums tai irgi kvepia Rusijos spec. tarnybų darbu? Koks jums įspūdis, kas čia įvyko?
N. Maliukevičius: Manau, kad čia svarbūs keli aspektai. Pirmiausia, tai ne pirmas ir ne paskutinis kartas, kai tokia taktika naudojama prieš mūsų pareigūnus ir politikus. Priminsiu, kad į panašias pinkles buvo patekęs ir Žygimantas Pavilionis.
Matyt, reikia būti budriems ir pasiruošti nuolatiniam politiniam „trolinimui“, kurį Kremlius naudoja kaip savotišką strategiją. Tokiose operacijose jau ne pirmą kartą dalyvauja vadinamieji Vovanas (Vladimiras Kuznecovas) ir Leksusas (Aleksejus Stoliarovas) bei kiti veikėjai.
Tai yra koordinuoti veiksmai, o ne paprasčiausia pramoginė operacija. Iš tikrųjų tai yra ir žvalgybos tarnybų remiama veikla. Tam reikia parinkti tinkamą laiką, turėti reikiamus kontaktus, telefonų numerius ir kitas technines galimybes.
Rusijoje tokios operacijos pasiekė tam tikrą lygį. Jos ne kartą buvo naudojamos ne tik prieš mus, bet ir prieš kitus Europos pareigūnus. Todėl reikia būti pasiruošus tokio pobūdžio išpuoliams ir imtis atitinkamų saugumo priemonių.
Per tokius pokalbius gali būti išgaunama ir vėliau panaudojama vidinė informacija. Be to, tokios operacijos dažnai nukreipiamos į diskreditavimo akcijas – tam tikras pokalbių ištraukas ar sufabrikuotus fragmentus bandoma panaudoti prieš pareigūnus, Lietuvą ir apskritai Baltijos valstybes.
Ateityje tai tik komplikuosis, nes prasideda dirbtinio intelekto era, atsiranda naujų technologijų, todėl bus dar daugiau galimybių tokias operacijas vykdyti sudėtingiau.
Kaip ir priminėte, Žygimantas Pavilionis buvo apgautas tų pačių žmonių – Vovano ir Leksuso. Tuomet su juo kalbėjęs žmogus apsimetė Leonidu Volkovu. Iš to, ką girdime iš Matulionio, jis Umerovą pažįsta, todėl jo balsas jam turėtų būti gerai žinomas. Ar „deepfake“, technologijos dabar kelia daugiausia problemų ir yra itin patrauklios propagandos bei dezinformacijos skleidėjams?
N. Maliukevičius: Taip, šios technologijos ateina į vadinamąjį pilkąjį tokių operacijų lauką. Tekstinės, vaizdinės ir garso technologijos leidžia apsimesti kitu žmogumi, prisistatyti ne tuo, kuo esi. Tai galima naudoti tiek žvalgybos operacijose, tiek viešuose „trolinimo“ išpuoliuose ir panašiai.
Galiu pasidalinti visai šviežiu įspūdžiu. Šiandien man skambino iš Latvijos numerio, o atsiliepęs išgirdau sintetinį balsą, kuris lietuviškai bandė išvilioti mano slaptažodžius. Vienu atveju tai gali būti politinės operacijos, kitu – sukčių vykdoma veikla. Visoje šioje terpėje pasitelkiamos naujos technologijos, įskaitant ir dirbtinį intelektą.
Ar esame pakankamai pasiruošę?
Ar jūsų nestebina tai, kad į tokias pinkles pateko du patarėjai nacionalinio saugumo klausimais? Ar tai reiškia, kad dar nesame pakankamai pasiruošę ir tam tikri saugumo protokolai iki galo neveikia? Ar reakcija, apie kurią girdėjome, rodo, kad vis dėlto yra metodų, leidžiančių įvertinti, ar skambutis tikras? Kodėl tuomet tai nebuvo padaryta iš karto?
N. Maliukevičius: Tokių operacijų tikslas ir yra sukelti abejonių dėl mūsų pareigūnų kompetencijos bei naudojamų technologinio saugumo priemonių. Kai tokiose operacijose pasitelkiamos pažangios žvalgybos galimybės, gali būti įveikiami tam tikri filtrai ar protokolai.
Tuomet viešai pradedama svarstyti, ar mūsų pareigūnai tinkamai naudojasi komunikacijos kanalais. Noriu priminti, kad panašios operacijos buvo vykdomos prieš Baltijos ir kitų Europos Sąjungos šalių politikus po 2014 metų, kai po Euromaidano jie vyko į Kijevą. Tuomet taip pat buvo vykdomi panašūs išpuoliai.
Pažvelgus į dar ankstesnius laikus, buvo vykdomos labai agresyvios kampanijos prieš mūsų diplomatus. Vienas jų – Renatas Juška, kuris nuolat buvo atakuojamas tokiomis kampanijomis. Buvo klausomasi pokalbių, vėliau jie montuojami ir naudojami diskreditacijai.
Taigi abejonių sukėlimas yra vienas iš pagrindinių tokių operacijų tikslų. Įveikus tam tikrus filtrus galima paskleisti abejonių dėl pareigūnų kompetencijos ar saugumo protokolų įgyvendinimo. Tačiau net ir tuo atveju, jeigu protokolai veikia, galima sukurti ar sufabrikuoti tam tikrus įrašus ir tokiu būdu įgyvendinti panašias operacijas.
Todėl, manau, reikia suprasti, kad priešiškų žvalgybos institucijų veikla yra gana kūrybiška. Jos įvairiais būdais, taip pat pasitelkdamos tokio pobūdžio veikėjus, bando atakuoti mūsų pareigūnus.
Visą „Žinių radijo“ laidą rasite čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
