Žinomas Rusijos apžvalgininkas, Baltijos šalių ekspertas Viktoras Olžyčius interneto portale „Regnum.ru“ paskelbė savo komentarą apie Lietuvos užsienio politiką. Apžvalgininkas kritikuoja praėjusių metų Lietuvos (pra)laimėjimus ir ragina iš esmės peržiūrėti šalies užsienio politiką 2009 metais.
Vidaus vartojimo koncepcija
Kalbėdamas apie praėjusius metus apžvalgininkas pastebi, kad „drąsia“ šalimi pasiskelbusi Lietuva užsienio politikos srityje patyrė vien tik nesėkmes. Didžiausiu 2008 m. pralaimėjimu V. Olžyčius įvardijo ES sprendimą atnaujinti derybas su Rusija dėl naujo susitarimo, pakeisiančio iki šiol galiojusią Partnerystės sutartį. Pasak analitiko, šiuo klausimu ES senbuvės nepaisė Lietuvos nuomonės, jai nebuvo suteikta veto teisė, be to, net ir Lenkija nepalaikė tokios pragaištingos pozicijos.
V. Olžyčius pastebi, kad pati Lietuva šį pralaimėjimą vertina kaip moralinę pergalę. „Vis dėlto panašu, kad tokio požiūrio už Lietuvos ribų niekas nesilaiko. Kitaip sakant, tai viso labo vidaus vartojimo koncepcija“, – komentuoja Rusijos apžvalgininkas.
Kitos 2008 m. nesėkmės
Jis taip pat kritikuoja Lietuvos siekį pratęsti Ignalinos atominės elektrinės darbo laiką, iki kol šalyje bus pastatyta nauja jėgainė. Pasak V. Olžyčiaus, šalies Vyriausybė šiam tikslui suformavo specialią grupę, paskyrė derybininką ir mokėjo jam algą tik tam, kad baigiantis metams Lietuvos prezidentas kartu su ministru pirmininku per ES viršūnių susitikimą mainais į didesnes taršos kvotas galutinai įsipareigotų uždaryti elektrinę 2009 metais. Jis priduria, kad šioje situacijoje net ir moralinės pergalės įžvelgti negalima.
V. Olžyčius pastebi, kad, nepaisant visų Lietuvos pastangų, Ukrainai bei Gruzijai taip ir nebuvo suteiktas NATO narystės veiksmų planas. Be to, ES sprendimas laikinai sustabdyti sankcijų taikymą Baltarusijai vargu ar galėtų būti vertinamas kaip Lietuvos nuopelnas. Pasak apžvalgininko, tai greičiau Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos žaidimas su Vakarais.
Abejonės dėl bendradarbiavimo
Naujus metus Lietuva pradeda kartu su nauja valdžia. Anot apžvalgininko, pagrindinį vaidmenį valdančiojoje koalicijoje atlieka daugiausia balsų 2008 m. per spalio mėnesio rinkimus laimėję konservatoriai. V. Olžyčius pastebi, jog kol kas šalis užsiėmusi spręsdama ekonominės krizės sukeliamas problemas. Tačiau naujoji valdžia jau buvo pareiškusi, esą Vilnius neketinąs atsisakyti reikalauti žalos atlyginimo iš Rusijos.
Rusijos apžvalgininkas teigia, kad Lietuva ir toliau rems euroatlantinius Ukrainos ir Gruzijos siekius, Baltarusijos demokratizaciją, sieks, kad Rusija išvestų visus savo karius iš Pietų Osetijos ir Abchazijos teritorijų. Pasak V. Olžyčiaus, kalbant apie santykius su Rusija, kol kas Lietuva yra pareiškusi tik apie ketinimus bendradarbiauti. „Tačiau vargu ar šis bendradarbiavimas bus efektyvus, jei Vilnius ir toliau darys antirusiškus pareiškimus arba imsis atitinkamų veiksmų vykdant savo užsienio politiką“, – Lietuvos siekiais abejoja apžvalgininkas.
„Energetinis paradoksas“
Kita vertus, V. Olžyčius pastebi, kad Lietuva susiduria su paradoksalia situacija – Rusija kol kas yra vienintelis naftos ir dujų tiekėjas. Pasak jo, 2010 m., kai bus uždaryta Ignalinos atominė elektrinė, elektros energija Lietuvai, ko gero, taip pat bus tiekiama iš Rusijos. Todėl, anot apžvalgininko, jei Lietuva „turi proto“, jai derėtų siekti geresnių diplomatinių santykių su Rusija.
V. Olžyčius teigia, kad už santykių gerinimo politiką su Rusija pasisako ne tik dalis šalies politologų, bet ir verslininkai. Jo manymu, šis klausimas tampa ypač aktualus dabartinės ekonominės krizės akivaizdoje.
Lietuva – JAV užsienio politikos bazė regione
Galiausiai apžvalgininkas pateikia dar vieną užduotį Lietuvai. Ši užduotis susijusi su valdžios pasikeitimu JAV. Anot V. Olžyčiaus, iki šiol Lietuva buvo laikoma Amerikos užsienio politikos įgyvendinimo baze regione, tačiau naujajam prezidentui demokratui Barackui Obamai perėmus Baltųjų rūmų valdžią gali kilti naujų nepatogumų Lietuvai. „Gerai, jei B. Obama tęs jo pirmtako George‘o W. Busho vykdytą užsienio politiką – tada galima bus nieko nekeisti. Tačiau atsižvelgus į jau išsakytą B. Obamos poziciją Irako atžvilgiu, galima daryti prielaidą, kad jam valdant JAV užsienio politika pasikeis iš esmės“, – savo komentare rašo Rusijos apžvalgininkas.
Jis priduria, kad B. Obama yra ES numylėtinis. Už jį per rinkimus būtų balsavusi absoliuti europiečių dauguma. Todėl vargu ar B. Obama norės vykdyti agresyvią Briuselio pozicijai prieštaraujančią užsienio politiką Rusijos atžvilgiu.
V. Olžyčius pastebi, kad ES ir JAV santykių atšalimo būta daugiausia dėl didžiulių amerikiečių antipatijų G. W. Bushui, tačiau dabar, į valdžią atėjus ES numylėtiniui, šie santykiai turėtų pasikeisti. Pasak apžvalgininko, jei Lietuva ir toliau laikysis probušiškos politikos, tikėtina, kad ji liks už durų, kai ES ir JAV gerins dvišalius santykius.
Reikia atsikratyti prasto įvaizdžio
Rusijos apžvalgininkas teigia, kad Lietuvoje vis daugiau politinio elito atstovų pasisako už užsienio politikos keitimą. Šie pokyčiai susiję tiek su besikeičiančia JAV valdžia, tiek ir su prastėjančiu Lietuvos įvaizdžiu ES. Pasak V. Olžyčiaus, šalyje pasigirsta raginimų daugiau dėmesio skirti turtingoms ir stabiliomis ES valstybėms, o ne vargingoms Gruzijai ir Ukrainai. Jis siūlo palyginti, kiek kartų Lietuvos prezidentas praėjusiais metais vyko į Kijevą ir Tbilisį ir kiek kartų į Briuselį, Paryžių, Londoną ar Romą.
Apibendrindamas V. Olžyčius priduria, kad 2009 m. Lietuva bus priversta peržiūrėti savo užsienio politikos prioritetus, nes „dabartiniai prioritetai kelia pagrįstų abejonių tiek dėl šalies įvaizdžio, tiek dėl valstybės ir jos gyventojų gerovės“.
