Apie visą tai laidoje kalbėjo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos vadas Renatas Požėla.
Ar potvynio pavojaus galime tikėtis šiomis dienomis?
R. Požėla: Šį savaitgalį, atsižvelgiant į tai, kad žiemos režimas pereina po truputį į pavasario, galimas didesnis sniego tirpimas ir vandens lygio kilimas. Gali prasidėti procesai susiję su potvyniu, tai yra ir ledo tirpimas. Tai tikrai mūsų tarnyba vertina ir nepaisant to, kad yra šiek tiek ir raminančių prognozių, ruošiamės blogiausiems scenarijams. Tikėkimės, kad tų blogiausių scenarijų nebus.
Kurios Lietuvos vietos, kalbant apie potvynius, yra problematiškiausios šiuo momentu?
R. Požėla: Kaip ir buvo minėta, kad problematiškiausia upė yra Neris. Antroje vietoje – Nemunas. Taip pat Šešupė, Nevėžis. Natūralu, kad upės teka pro tam tikrus miestus – Kauną, Kauno rajoną, Kėdainius, Pamarį. Matyt, ten yra problematiškiausios vietovės, kur yra reikalingas ypatingas tiek prevencinis darbas, tiek pasirengimas galimam padarinių likvidavimui.
Kokiems realiems scenarijams ruošiatės ir kokį mastą žmonių tai galėtų pasiekti?
R. Požėla: Turbūt, šiais laikais gamtos stichijos nėra visiškai naujas fenomenas ir mes matome, kad kiekvienais metais potvyniai kyla vidurio rytų Europoje. Šiuo metu vakarų Lenkija kenčia nuo staigaus temperatūros pokyčio, o tai paskatino staigų sniego tirpimą. Lietuvoje taip pat turime istorinių patirčių. Mūsų tarnybos žmonės, netgi, turi patirčių suteikiant pagalbą užsienyje, vykstant į misijas.
Pirmiausiai, žinoma, yra gyventojų informavimas. Dar kartą noriu pareklamuoti mūsų programėlę „LT72“ ir interneto svetainę „LT72.lt“. Ten tikrai kiekvienas gyventojas gali rasti aktualią informaciją, atsakymus į klausimus ir visus kitus duomenis, kurie reikalingi individualiam pasirengimui.
Antras dalykas, mūsų tarnyba koordinuodama savo veiksmus su kitomis institucijomis numato pagrindines rizikos zonas ir telkia techniką, pajėgumus, įrangą, kad atėjus laikui mes galėtumėme suteikti pagalbą ar evakuoti gyventojus.
Lygiagrečiai su tuo, ėmėmės tam tikrų proaktyvių veiksmų dirbant su savivaldos institucijomis. Šiai dienai labai noriu pasidžiaugti, kad jau yra 33 savivaldybės, kuriose yra ekstremalių situacijų operaciniai centrai. Jos irgi aktyviai įsitraukė į pasirengimą, turime tarpinstitucinį veikimą.
Žinoma, reikia paminėti vyriausybės patvirtintą nacionalinį priemonių planą. Manau, kad valstybė maksimaliai ruošiasi. Atsižvelgiant į prognozes mums pavyks suvaldyti situaciją, kad ir kokia ji bebūtų.
Kokia technika yra paruošta?
R. Požėla: Paruošta plaukiojimo technika: valtys, kateriai. Esame pasirengę ir smėlio maišus. Dirbame su savivaldybėmis, su privačiu sektoriumi, kad jis galėtų ateiti į pagalbą, jeigu toks poreikis būtų. Saugiam ledo ardymui paruošti kranai, kurie galėtų nuo kranto, pasitelkę tam tikrus hidraulinius presus, ardyti ledą. Iš esmės tokia yra pagrindinė technika.
Taip pat, esame pasirengę ir siurblius. Siurbliai paprastai kiekvieną žiemą būna naudojami, praeitą žiemą mums teko ten pumpuoti vandenį iš tam tikrų aplietų sodų teritorijų. Mūsų tarnyba tikrai yra pasirengusi įvairiems galimiems scenarijams.
Ar žmogiškųjų išteklių nepritrūksta?
R. Požėla: Ne. Čia, turbūt, mūsų pliusas, kad tarnybos pajėgumai yra išdėstyti visoje šalies teritorijoje. Šiuo metu akcentuojamės į pasirengimą potvyniui. Tarnyba yra maksimaliai mobilizuota ir, manau, tiek mūsų pajėgumų pakaktų.
Taip pat dirbame kartu su policija, pasieniečiais, Lietuvos kariuomene ir nevyriausybinėmis organizacijomis. Reikalui esant tarnybos dirbs petys į petį, kaip ir per kitas ekstremalias situacijas, kurias yra parodęs gyvenimas.
Ar iš gyventojų jaučiamas nerimas?
R. Požėla: Taip, tai yra natūralu. Šioje vietoje paminėsiu, kad reikia ne tik minėtas programėles skaityti. Darbuotojai iš savivaldybių fiziškai lanko žmones, duoda vertingus patarimus ir palieka lankstinukus su tam tikra informacija.
Žinoma, kad nerimas jaučiasi ir ypač tose vietose, kur tai, galbūt, nėra kasmetinis fenomenas, pavyzdžiui, Šilutė. Žmonės, kurie jau pripratę, kad kiekvienais metais yra užliejamos pievos, teritorijos, galbūt, rūsiai, yra pripratę. Tie žmonės, kurie nukenčia rečiau, jų nerimas yra didesnis.
Blogiausiu atveju, kiek žmonių gali tekti evakuoti?
R. Požėla: Šioje vietoje mes esame suformulavę tam tikrus klausimynus savivaldoms. Tai jau pačios savivaldybės turi atsakyti. Dabar to skaičiaus neįvardinsiu, bet natūralu, kad kiekvienoje savivaldybėje esant kritinėje situacijoje tam tikras žmonių skaičius būtų evakuojamas.
Patys žmonės, skaitant mūsų rekomendacijas, pildant atsakymus į klausimus, turėtų būti pasiruošę ir savarankiškam evakuacijos procesui. Lygiai taip pat, esant įvairiausioms aplinkybėms, ir valstybė turi būti pasirengusi išplukdyti ar išvežti žmones.
Šiai dienai labai kritiškų prognozių tikrai neturime, bet prognozės ar apie rungtynių pabaigą, ar apie karo Ukrainoje pabaigą, ar apie hidrometeorologines prognozes, nėra labai tikslus dalykas. Todėl mūsų tarnyba ruošiasi įvairiems scenarijams. Tikimės, kad gamta mums nusišypsos, išties ranką ir blogiausi scenarijai tiesiog nenutiks.
Visą „Žinių radijo“ laidą rasite čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
