Rūdninkų poligone – kalėjimo subkultūra: tačiau tam buvo galima užkirsti kelią

Rūdninkų poligone, kuriame įkurdinta migrantų stovykla, nusistovėjo įkalinimo įstaigoms būdinga subkultūra, kuri pagrįsta skirstymusi į kastas, stipresniųjų dominavimu prieš silpnesniuosius, seksualiniu išnaudojimu, reketu, fiziniu smurtu. Apie tai kalba stovykloje dirbę savanoriai, šauliai, nevyriausybinės organizacijos.

„Rūdninkų stovykloje mūsų stebėtojai yra lankęsi du kartus ir užfiksavo, kad stovykloje formuojasi hierarchinė ir kastų sistema, daliai ten gyvenančių žmonių yra nesaugu. Galimas pažeidžiamų žmonių išnaudojimas“, – teigia Raudonojo kryžiaus komunikacijos vadovė Žydronė Lukšytė.

„Ten pasidaro kaip kalėjimo subkultūra: stipresni prieš silpnesnius, yra kastos, Azija prieš Afriką ir panašiai“, – prieš kurį laiką portalui tv3.lt pasakojo rašytoja Rūta Vanagaitė, kuri siekė tapti Raudonojo kryžiaus savanore, bet galiausiai ja netapo.

„Ypatingai blogoje situacijoje yra afrikiečiai, jie labai skurdūs. Vertėjai sakė, kad jeigu būtų įmanoma afrikiečiams rūbų duoti, nes jie iš tikrųjų atvažiavę yra be nieko“, – sakė pašnekovė.

Aukščiausia kasta – arabai ir kurdai

Viešojo saugumo tarnybai priklausančiame Rūdninkų poligone palapinėse gyvena apie 750 vyrų iš skirtingų regionų ir valstybių. Dar iki praėjusio penktadienio visi šie žmonės negaudavo karšto maisto, tik negendančius maisto davinius, ir neturėjo šiltų drabužių, miegmaišių, pledų.

Neturėdami šilto maisto ir patys šaldami migrantai iš kai kurių lovų, kurias atėmė iš silpnesnių žmonių, susikonstravo grilių, kuriame šildė valgį ir šildydavosi patys. Taip jie gyveno visą mėnesį – nuo liepos pabaigos iki pat rugpjūčio pabaigos.

Praėjusį penktadienį situacija Rūdninkų stovykloje pagerėjo, nes žmonėms pradėtas tiekti karštas maistas, atvežta rūbų, šiltų apklotų.

Vidaus reikalų ministerija pranešė, kad artėjant šalčiams dalis migrantų iš Rūdninkų bus apgyvendinti buvusiuose Kybartų pataisos namuose, bet Rūdninkuose taip pat bus modulinių namelių miestelis.

Portalas 15min.lt penktadienį paskelbė, kad kastos Rūdninkų stovykloje formuojasi tautybės, rasės ir pilietybės pagrindu: aukščiausiai kastai priklauso arabai ir kurdai, žemesnei – migrantai iš Afrikos valstybių, Afganistano, Sirijos. Žemiausios kastos Rūdninkų ir kitose stovyklose tampa Šri Lankos, Indijos ir kitų to regiono valstybių gyventojai. Hierarchija taip pat priklauso nuo pinigų ar fizinės jėgos.

Silpnesni stovyklų gyventojai reketuojami sumokėti už naudojimąsi dušu, skirtingos kastos naudojasi skirtingais tualetais, stovykloje vyksta seksualinis išnaudojimas, prostitucija.

Raudonasis kryžius: reikia daugiau personalo, atskirti grupes ir padėti aukoms

Pasak Raudonojo kryžiaus, vienoje vietoje apgyvendinus didelį kiekį žmonių ir neužtikrinus reikiamo personalo, kuris dirbtų stovyklos viduje ir stebėtų bei reaguotų į kylančias situacijas, grupėje etniniu, rasiniu, religiniu pagrindu atsiranda lyderiai, kurie imasi patys nustatyti stovyklos veikimo taisykles.

REKLAMA

„Pareigūnams nesikišant į tokio pobūdžio situacijas, kol nefiksuojama akivaizdi į smurtą perauganti priešprieša, gali atsirasti galios ir nebaudžiamumo jausmas. Stovyklos infrastruktūra, pavyzdžiui, nepakankamas apšvietimas, nepakankamas skaičius tualetų ar prausyklų, skirtingų grupių neatskyrimas, taip pat gyvenančių žmonių skirtingas ekonominis statusas, skirtingas pažeidžiamumas, menkai atliepiami poreikiai taip pat yra tie svarbūs aspektai, kurie leidžia įsitvirtinti nelygiateisiškumui ir išnaudojimui“, – sako Raudonojo kryžiaus komunikacijos vadovė. 

Ž. Lukšytės teigimu, dalis saugumo klausimų gali būti išspręsti organizuojant infrastruktūrą ir tinkamai suplanuotą apgyvendinimą.

„Priemonės, kurių reikia imtis: atskirti grupes etniniu, rasiniu, religiniu ar kitu pagrindu organizuojant apgyvendinimą; įrengti apšvietimą teritorijoje, kad nebūtų tamsių erdvių; užtikrinti pakankamai sanitarinių mazgų, kad jų trūkumas neleistų manipuliuoti situacija“, – teigia nevyriausybinės organizacijos atstovė.

Pasak Ž. Lukšytės, taip pat labai svarbu užtikrinti pakankamą personalo skaičių – kurie stebėtų aplinką ir besiklostančius santykius tarp grupių, taip pat atidžiau stebėtų tų žmonių situaciją, kurie priklauso mažesnėms etninėms (ar kitokiu pagrindu išskiriamoms) grupėms bei reaguotų į netinkamą elgesį.

Be to, anot Raudonojo kryžiaus atstovės, reiktų sudaryti saugias galimybes nukentėjusiems žmonėms kreiptis pagalbos, ir kad pagalba būtų reali.

„Jei nėra galimybių pažeidžiamų žmonių atskirti ir apsaugoti esamoje stovykloje, rekomenduojama iškelti šiuos žmones, kurių sveikatai ar saugumui kyla kritinis pavojus, į kitas stovyklas“, – teigia Ž. Lukštytė.

Kriminologas: tai buvo galima numatyti

Kriminologas, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentas Gintautas Sakalauskas sako, kad tokius procesus buvo galima numatyti iš anksto ir užkirsti tam kelią, nes į vieną vietą suvarytų labai skirtingų tautybių, religijų ir patirčių vyrų konfliktai yra labai tikėtini.

REKLAMA

„Jeigu žmonės yra suvaromi į uždaras patalpas, kurios didžiąja dalimi nėra pritaikytos įprastam gyvenimui, jose yra daug jaunų vyrų – labai skirtingų religijų, labai skirtingų charakterių vyrų – ir nėra buitinių sąlygų, bet yra didžiulė nežinomybė, daug nerimo, baimės dėl savęs, dėl artimųjų, tai visiškai nėra nieko neįprasto, kad yra tokių konfliktų. Labai priklauso ir nuo žmonių temperamento, bet tie konfliktai pereina ir į smurtą. Tai čia man viskas atrodo ganėtinai logiška“, – teigė kriminologas.

Jis sako, kad pirmiausia reiktų migrantams sudaryti normalias gyvenimo sąlygas, kad žmonės galėtų jaustis saugiau ir būtų mažiau pagrindo konfliktams bei smurtui. „Tai būtų pirmas dalykas“, – teigia G. Sakalauskas.

Pasak kriminologo, taip pat egzistuoja konfliktų vadyba, tam galima pasitelkti savanorius, moderatorius. Svarbiausia, G. Sakalauskas siūlo, dar labiau nebauginti žmonių bei realiai siekti padėti tiems, kurie patiria smurtą ar neleistiną elgesį. Tiesa, kriminologas nėra tikras, ar situacija pasikeis ir ar sąlygos migrantams bus bent šiek tiek geresnės buvusiuose Kybartų pataisos namuose.

„Kaip bebūtų, tai įkalinimo įstaiga. Pagal visus standartus, pabėgėlių, prieglobsčio prašytojų negalima tapatinti su kaliniais. Klausimas, ar tos sąlygos ten bus geresnės“, – sako G. Sakalauskas.

Pašnekovas teigia, kad už migrantų apgyvendinimą atsakingos institucijos galėjo iš anksto nuspėti, kad tokių konfliktų, smurto bei išnaudojimo bus, bei užkirsti tam kelią.

„Tą galima nuspėti, kad taip bus. Tai nėra nieko neįprasto. Ir tada galima mėginti atskirti gal pagal kilmę, gal pagal religiją, gal pagal asmeninius bruožus. Bet tai duotybė, kuri buvo prognozuojama“, – teigia G. Sakalauskas.

Anot kriminologo, Lietuvai pakanka išteklių susitvarkyti su tokiomis situacijomis, šiuo atveju galima kalbėti apie vadybines ir kompetencijų spragas. „Kai norime, tų išteklių turime pakankamai. Svarbiausia tik yra atpažinti, suprasti situaciją bei kokybiškai daryti savo darbą“, – teigia kriminologas.


Rašyti komentarą...
a
a
2021-09-03 15:52:50
Pranešti apie netinkamą komentarą
Sitie "pabegeliai" aiskiai parode kas jie tokie ir ko verti. Toki supratma ir tokia kultura bei elgesi jie nori primesti bet kurioje salyje i kuria atvyksta. Vyti juos lauk ir kuo greiciau. Duoki 24h ir tegul pedina atgal per miskus pas batka. Gales ten savo geri kurti.
Atsakyti
-1

S
SOS
2021-09-03 18:14:29
Pranešti apie netinkamą komentarą
privalote užtikrinti, kad nusikaltėliai (prievartautojai, reketininkai ir kiti kriminaliniai liktų uždaryti). MŪSŲ VAIKAI PAVOJUJE.
Atsakyti
0

M
Morta
2021-09-03 16:02:58
Pranešti apie netinkamą komentarą
O ko reikėjo iš nusikaltėlių tiketis
Atsakyti
-3

SKAITYTI KOMENTARUS (17)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų