„Didžiausio karinės infrastruktūros projekto Nepriklausomos Lietuvos istorijoje – Rūdninkų karinio miestelio statybų – konkursas įžengia į baigiamąjį etapą“, – teigia ministerija.
Konkursas paskelbtas kovo viduryje, vertinimo procesas truko devynis mėnesius.
Projektas bus vykdomas viešojo ir privataus sektorių partnerystės (VPSP) būdu ir suskaidytas į tris dalis, tai mažina valstybei tenkančias rizikas ir užtikrina, kad kilus iššūkiams su viena projekto dalimi kitos dvi galėtų tęstis be pertraukų.
Konkurse dalyvavo šešios Lietuvoje veikiančios įmonės iš aštuonių pakviestųjų.
Nustatyti reikalavimai apėmė kriterijus, kad įmonės negali kelti rizikos ar grėsmės Lietuvos nacionalinio saugumo interesams.
Finansinio pajėgumo srityje buvo keliami reikalavimai, kad per pastaruosius trejus metus įmonės pardavimo pajamos būtų ne mažesnės kaip 100 mln. eurų, o per pastaruosius metus grynasis pelnas siektų ne mažiau kaip 1 mln. eurų.
Taip pat buvo vertinama kompetencija – patirtis vykdant pastatų ir inžinerinių statinių statybą ar nekilnojamojo turto vystymo veiklą bei valdymo kokybę.
„Tik atitinkančios visus šiuos reikalavimus įmonės buvo kviečiamos dalyvauti pirkime, bei vertinamos pagal mažiausios kainos kriterijų tik galutiniame etape. Reikalavimai dalyviams, nustatyti 2024 metų gruodžio 11 dieną krašto apsaugos ministro įsakymu, užtikrino, kad projekte dalyvautų tik patikimi, finansiškai stabilūs ir patyrę dalyviai“, – pranešė KAM.
Planuojama, kad bendra trijų sutarčių vertė neviršys 1,8 mlrd. eurų, valstybė šią sumą įmonėms sumokės per 12,5 metų, pradedant mokėti užbaigus statybas ir perdavus karinį miestelį naudoti kariuomenei.
Rūdninkų karinis miestelis yra strategiškai svarbus NATO rytinių sienų gynybai, nes yra netoli Suvalkų koridoriaus – vienintelio sausumos kelio tarp Baltijos valstybių ir likusios NATO bei Europos Sąjungos (ES) teritorijos.
170 hektarų plote išsidėsčiusi karinė bazė įsikurs Rūdninkuose, esančiuose maždaug už 23 km į pietus nuo Vilniaus ir už 35 km nuo sienos su Baltarusija.
Bazėje įsikurs iki 4 tūkst. karių ir civilių, įskaitant infrastruktūrą, skirtą aptarnauti Vokietijos brigadą, kurią sudarys iki 500 darbuotojų.
Antrojo Rūdninkų bazės statybų etapo darbus planuojama pradėti 2026 m., o bazė turėtų pradėti veikti 2028 m. pradžioje.
ELTA primena, kad Berlynas 2022 metų vasarą įsipareigojo Lietuvoje dislokuoti brigados dydžio karinį vienetą. Iš viso į Lietuvą ketinama perkelti apie 5 tūkst. Vokietijos brigados karių ir civilių. Dalis jų atvyks su savo šeimomis.
Planuojama, kad iki 2026 metų į Lietuvą bus perkelta didžioji brigados dalis. Vokietijos gynybos ministro Boriso Pistoriuso teigimu, pilną operacinį pajėgumą brigada įgis 2027 metais.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
