„Tikrai reikia ieškoti teisinių galimybių, nes, kaip žinia, Bažnyčia yra atskirta nuo valstybės ir tas reguliavimas yra pakankamai ribotas“, – trečiadienį žurnalistams sakė ministrė.
Jos teigimu, Teisingumo ministerijoje jau buvo susitikta su Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovu, siekiant aptarti galimus sprendimus dėl grėsmių, kylančių ne tik iš Stačiatikių bažnyčios.
Ministrė taip pat pakomentavo Estijos sprendimą įstatymiškai riboti su Maskvos patriarchatu susijusios Stačiatikių bažnyčios veiklą ir nutraukti jos ryšius su Maskva.
R. Tamašunienės nuomone, Lietuvos ir Estijos situacijos skiriasi, todėl kitų valstybių taikomi sprendimai negali būti tiesiogiai perkeliami į Lietuvos teisinę aplinką. Vis dėlto, anot jos, Lietuva taip pat ieško teisinių priemonių, kurios leistų sureguliuoti dėl religinių bendruomenių veiklos kylančias grėsmes.
„Mūsų vertinimu, Stačiatikių bažnyčiai ir Maskvos patriarchatui priklausanti dalis iš tikrųjų ėmėsi tam tikrų priemonių nepalaikyti karo ir agresijos naratyvo, bet jų priklausomumas nuo to neišnyko“, – kalbėjo ji.
Ministrės teigimu, galimi du veikimo keliai – ne tik teisiniai ribojimai, bet ir alternatyvos tikintiesiems pasiūlymas bei dialogas su bendruomenėmis. Viena iš tokių alternatyvų, pasak jos, yra sparčiau besiplečianti Konstantinopolio stačiatikių bažnyčia.
„Matome du kelius: ne tik draudimus, bet ir alternatyvų pasiūlymą, taip pat kalbėjimąsi su žmonėmis ir Bažnyčia“, – sakė R. Tamašunienė.
Anot jos, Teisingumo ministerijai turi informacijos, kad su Maskvos patriarchatu susijusioje Stačiatikių bažnyčioje atsisakyta maldos žodžių, skirtų Maskvos patriarchatui ir patriarchui Kirilui, o meldžiamasi už taiką ir vienybę Lietuvos Bažnyčioje.
Ministrė taip pat pridūrė, kad VSD šiuo metu atlieka išsamesnį tyrimą.
ELTA primena, kad Rusijai pradėjus plataus masto karą prieš Ukrainą, Rusijos Ortodoksų Bažnyčiai (Maskvos patriarchatui) priklausantys lietuviai dvasininkai Vladimiras Seliavko, Vitalijus Mockus, Vitalis Dauparas, Gintaras Sungaila ir Georgijus Ananjevas sulaukė vadovybės nemalonės.
Šie kunigai 2022 m. vasarą buvo pašalinti iš kunigų luomo Maskvos patriarchato sprendimu už tai, kad kritikavo Maskvos patriarchą Kirilą, kuris palaikė Rusijos agresiją prieš Ukrainą. Visgi Lietuvos stačiatikių bažnyčia tuomet teigė, kad kunigai griežtų sprendimų susilaukė dėl priesaikos sulaužymo, melagingų pranešimų ir t. t.
Tai buvo pirmas kartas nepriklausomos Lietuvos istorijoje, kai ortodoksų dvasininkai susilaukė tokių nuobaudų.
Kiek vėliau, 2024 m. pradžioje, Lietuvoje nuspręsta atkurti Konstantinopolio patriarchatui pavaldžią Stačiatikių Bažnyčią.
Be kita ko, Lietuvos žvalgybos tarnybų Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime įspėjama, kad Vilniaus ir Lietuvos stačiatikių vyskupijos išlieka priklausomos nuo Maskvos patriarchato nepriklausomai nuo jų pačių siekio tapti savarankiškomis.
VSD ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos vertinimu, naudodamasis šiomis vyskupijomis Kremlius skleidžia savo ideologiją ir taip stiprina įtaką užsienio valstybėse.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
