Naujausia statistika rodo, kad šiemet nuo sausio iki gegužės maitinimo įstaigų apyvartos vidutiniškai krito beveik 9-iais procentais lyginant su pernai. Žmonės nenori permokėti už maistą.
Restoranų verslas aiškina, kad paslaugos negali būti pigesnės, nes esą nuolat kyla algos, o ir mokesčių lengvatos nebeliko. Jei situacija nesikeis, pasak ekonomistų, Lietuvoje užsidaryti gali dar daugiau restoranų.
Daugiau apie tai – TV3 žiniose.
Nuo 1987 m. Šiaulių miesto gyventojus maitina „Senasis sodžius“. Beveik 40 metų veikiantis verslas pasakoja, kad šie metai nebuvo patys lengviausi.
„Nuo sausio iki balandžio mėnesio tikrai jautėsi nelabai didelis, sakykim, iki 10 procentų, tiek apyvartos, tiek ir klientų srautas. Rinkosi pigesnius patiekalus, mažesnes porcijas“, – pasakoja „Senojo sodžiaus“ vadovė Ieva Lazdauskienė.
Priežasčių toli ieškoti nereikia. Nuo šių metų restoranai neteko PVM lengvatos, pakilo ir minimali mėnesinė alga. Restoranai, kavinės, valgyklos kėlė kainas.
„Mūsų populiariausias patiekalas yra cepelinai, jų kaina šiuo metu pilnos porcijos yra 7,50 eurai. O prieš tai buvo 7 eurai. Mes nuo kovo pradžios pakėlėme šiek tiek kainas, 5 procentais maždaug. Gegužės pradžioje jau viskas gerėja, įsibėgėjam“, – sako I. Lazdauskienė.
Maitinimo įstaigoms sekasi nekaip
Apie iššūkius kalba ir kita maitinimo įstaiga Kaune.
„Negalim kelti kainų nežiūrint to PVM, nes tada dar mažiau žmonių pritrauksim, tai reikia priimti įvairius sprendimus, kai reikia sugalvoti įvairių patiekalų geromis patraukliomis kainomis, sugalvoti, kaip pritraukti tą svečią“, – kalba „Miesto sodo“ renginių koordinatorė Jurgita Vedrickienė.
Naujausia Valstybės duomenų agentūros statistika rodo, kad šalies restoranams, valgykloms, kavinėms sekasi nekaip. Palyginamosiomis kainomis šiemet sausio–gegužės mėnesiais maitinimo įstaigų apyvartos vidutiniškai krito beveik 9 procentais, lyginant su pernai tuo pačiu laikotarpiu.
Kainų pokyčius gyventojai pastebi:
„20 procentų tikrai pasikeitė. Kartais svarbu ne tiek kaina, kiek kokybė, kad už tą kainą kokybės negauni. Po repeticijų būdavo ir einam visos, tai būdavo ir 2 kartai į savaitę, ir trys, o dabar truputį rečiau.“
„Kainuoja ir 9, ir 10 eurų būna, porą kilogramų mėsos gali nusipirkti parduotuvėje, iškepti šašlyką ir pavalgyti.“
„Šveicarijoje gyvenau, tai tikrai atrodo, kad pakankamai pigu pagal Šveicarijos kainas.“
„Kavinė yra, prieš metus atsidarė, tai kainavo dienos pietūs – sriuba su antru – apie 6 su puse. Dabar kainuoja 7 su puse. Su vaikais buvau pavalgyti keturiese, tai 50 eurų, nors nieko daug neužsisakėm. Vakarienę renkuosi namie.“
„Skaičiuoja, gal ir retina tuos apsilankymus, bet realiai pasiskaičiuoja, ką vertėtų suvalgyti kavinėje, ką vertėtų suvalgyti, ką sau gali leisti“, – tikina J. Vedrickienė.
Pigiau pardavinėti negali
Pasak ekonomisto Aleksandro Izgorodino, gyventojai gali įpirkti išbrangusį kavinių, restoranų maistą, tačiau mano, kad paslaugos per brangios, dėl to mieliau keliauja į parduotuves.
„Nepaisant to, kad gyventojų perkamoji galia atsigauna ir žmonės gali leisti sau pirkti daugiau įvairių prekių ir paslaugų, bet restoranų kainos pasiekė tokį psichologinį lygį, kuris daliai vartotojų labiau skausmingas, kalbant neapie jų pinigus ir finansus, bet labiau kalbant apie tą psichologinį momentą“, – komentuoja „Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Ir statistika rodo, kad maisto prekėms šiemet šalies gyventojai išleido daugiau, maisto parduotuvių apyvartos vidutiniškai kilo trimis procentais.
Patys restoranai akcentuoja: pigiau pardavinėti maisto esą negali.
„Sąnaudos yra šiek tiek pakilę, nuoma, ypatingai atlyginimai, tai visos sudedamosios dalys. Ir labai jaučiasi žmonių taupymas, bet kokiame restorane ir vyno mažiau, ir maisto mažiau. Taip, lankomumas yra didelis, tačiau tas krepšelis pirkėjo yra ženkliai sumažėjęs. Vėl verslas eis į šešėlį, vėl atlyginimai bus vokeliuose“, – sako viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė Evalda Šiškauskienė.
„Mes, tikėtina, matysime bankrotų šuolį restoranuose. Matysime tokią natūralią atranką, kai produktyviausi, stipriausi restoranai, kurie gali pasiūlyti klientams mažas kainas, bet prieinamą kokybę, tikriausiai išliks ir liks stipresnis, bet vidutinio segmento restoranai, kurie yra ganėtinai brangūs, bet ne tokie brangūs kaip „Michelin“ restoranai. Jiems tikėtina bus sunku“, – tikina A. Izgorodinas.
Ilgainiui turėtų priprasti
Pasak ekonomisto Algirdo Bartkaus, Lietuvos gyventojai ilgainiui turėtų priprasti prie dabartinio kainų lygio.
„Kainos nesmuks žemyn, nėra pagrindo joms smukti žemyn, nes ir darbo kaštai yra išaugę, ir medžiagų kainos, jos nei viena nėra pas mus mažėjanti, bet pajamos gyventojų kada augs toliau, vėl atgal sugrįš prie to, kad valgys restoranuose ir užsisakinės maistą į namus“, – kalba ekonomistas A. Bartkus.
Restoranai siūlo Lietuvos gyventojams nelyginti vietos kainų su kurortais Ispanijoje, ar kitose Europos valstybėse, kur vis dar galioja mokesčių lengvatos, dėl to ir paslaugos pigesnės.
Statistika rodo, kad per metus maitinimo įstaigų kainos Lietuvoje vidutiniškai padidėjo dešimtadaliu.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo reportaže, esančiame straipsnio viršuje.
