• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Valstybės garantuota 50 proc. parama senų daugiabučių renovacijai šiandien tapo tik šviesiu praeities prisiminimu. Kovo pradžioje Vyriausybė patvirtino naują paramos tvarką, kuri šokiravo ir tuos, kurie jau pradėjo savo daugiabučių renovaciją, ir tuos, kurie dar tik ketino dalyvauti renovacijos programoje.

REKLAMA
REKLAMA

Nuo šiol, vietoje žadėtos 50 proc. valstybės paramos gyventojai gali tikėtis tik 10-20 proc.

Labiausiai buvo pasityčiota iš žmonių, pradėjusių renovaciją iki naujojo nutarimo. Patikėję, kad gaus 50 proc. valstybės paramą, dabar jie yra verčiami tęsti modernizaciją pagal naująją tvarką. Žmonės turi užmiršti valdžios duotus pažadus ir garantijas, bei skolintis iš bankų milijonus renovacijai užbaigti.

REKLAMA

Dešimtis tūkstančių litų jau investavę gyventojai Vyriausybei grasina teismais. Ne išimtis ir situacija uostamiestyje. Kai kurios bendrijos samdosi advokatus ir teismuose ketina įrodyti Vyriausybei, jog tūkstančiai gyventojų nėra tuščia vieta ir duotus pažadus privalu vykdyti.

Ar nauja valstybės paramos tvarka reiškia renovacijos laidotuves? Į šį klausimą atsakymų prie apskrito "Vakarų ekspreso" stalo ieškojo Klaipėdos daugiabučių namų savininkų bendrijų asociacijos pirmininkas Algirdas Paleckis, bendrijų administratorius Sigitas Remėza ir inžinierius, projektų vadovas Jurijus Bachitovas.

REKLAMA
REKLAMA

- Kokia situacija yra šiandien, kai 50 procentų paramą daugiabučių renovacijai žadėjusios valdžios nebėra, o naujoji nubraukusi pažadus, paramą sumažino daugiau nei perpus?

S. Remėza: 2004 metais buvo pradėta daugiabučių modernizacija. Iš pradžių ji nė iš vietos nejudėjo, nes valdžia buvo įvedusi "lubas" vienam kvadratiniam metrui. Ir tik tuomet, kai Vyriausybė panaikino apribojimus bei garantavo žmonėms, jog 50 procentų paramą jie tikrai gaus - renovacija iš mirties taško pajudėjo. Dabar, kai kovo mėnesį Vyriausybė pakeitė paramos skyrimo tvarką ir apribojo paramos dydį, išjudėjęs procesas pakibo ore, nes ministrų kabinetas paliko labai daug neatsakytų klausimų. Žmonės gyvena nežinomybėje.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

A. Paleckis: Per praėjusius 4 metus Klaipėdoje buvo atnaujinta dešimtys daugiabučių, nes gyventojai skubėjo naudotis didele valstybės parama. Tačiau žmonės puolė namus atnaujinti ir dėl to, kad šilumos kainos aukštyn šoko. Vien tik Klaipėdoje per metus šiluma pabrango daugiau nei 90 procentų! Klaipėdiečiai patys pas bendrijų pirmininkus slenksčius mynė, ragino renovaciją pradėti. Tiek norinčiųjų buvo, kad net paraiškų priėmimas buvo sustabdytas.

REKLAMA

Kol kad aišku tik tiek, kad dabar yra nustatyta paramos riba namo tipui - devynaukščiui, penkiaaukščiui ir panašiai. Iki tol bet kurio namo gyventojai galėjo tikėtis 50 procentų paramos. Dabar paramos dydis priklausys nuo to, kiek balų surinks namas. O jie renkami atsižvelgiant į tai, kokius nuspręsta atlikti darbus - šiltinti sienas, keisti langus ar stogo dangą atnaujinti ir panašiai. Nuo šiol visa valstybės parama bus susijusi išskirtinai tik su energijos taupymu. Paramos nebeskirs sienų dažymui, lifto keitimui ir taip toliau. Paramos dydis bus apskaičiuojamas pagal renovuojamo namo kvadratinį metrą. Štai todėl, nuo šių metų skiriama valstybės parama tikrai nebesudarys 50 procentų. Geriausiu atveju žmonės gali tikėtis 10-15 procentų.

REKLAMA

- Kas tuomet laukia daugiabučių, kurie į eilę paramai gauti atsistojo dar pernai, arba tų, kurie jau pasitvirtino investicinius projektus?

A. Paleckis: Renovaciją pagal seną tvarką baigs tie namai, kurie turi pasirašę sutartis su Būsto agentūra. Stovintiems eilėje, neįvykdžiusiems konkursų, nepasirašiusiems sutarčių su šia agentūra jau bus taikoma nauja paramos skyrimo ir apskaičiavimo tvarka.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Būsto agentūros interneto svetainėje skelbiama, kad projektus yra pateikusios 293 bendrijos, iš jų 174 laukia eilėje. Kitos sutartis jau yra pasirašiusios. 11 bendrijų jau atsisakė renovacijos ir buvo išbrauktos iš eilės paramai gauti.

S. Remėza: Šiuo metu uostamiestyje renovuojame du daugiabučius. Vienai bendrijai yra pažadėti pinigai iš Ignalinos atominės elektrinės uždarymo fondo. Ar bus? Nežino niekas. Antrajam pakeistas stogas. Kaip toliau vykdyti renovaciją? Gyventojai laukia 50 procentų paramos, o dabar mums sakoma, kad tęsti darbus privalome pagal naują tvarką, o jei nesutiksime - grasina, kad Vyriausybei privalėsime grąžinti pinigus už renovuotą stogą. Bendrija ieško advokatų ir ketina su Vyriausybe bylinėtis. O ką daryti? Iš kur dabar žmonės padengs tą dalį išlaidų, kurią įsipareigojo padengti Vyriausybė, tačiau "nusimuilino" nuo pažado? Aš 99 procentais garantuoju, kad bent 2 metams renovacija visiškai sustos.

REKLAMA

- Teigiate, kad naujoji tvarka dar ir labai neaiški...

S. Remėza: Naujoji sutartis su Būsto agentūra dėl paramos gavimo sudaryta iš septynių lapų, o iki šiol buvo trys. Įsivaizduojate, kiek visko naujose sutartyse bus prirašyta! Gal mes paskaitę iš karto atsisakysime. Viename iš dokumentų aiškiai parašyta, kad jeigu projekto administratorius padaro klaidą, jis privalės valstybei atlyginti padarytą žalą. Bendrijos pirmininkams galios tas pats nuobaudų taikymas.

REKLAMA

A. Paleckis: Tikrai yra tuščių spragų. Pavyzdžiui, paramą "pririšo" prie renovuojamo namo kvadratinio metro, proporcijas įvardijo "nuo ... iki". Tarkim, jei aš galiu gauti nuo 15 iki 30 procentų, kas nuspręs, kiek man tos paramos priklauso? Ar reikės kaip senais laikais važiuoti su terba ungurių ar su vokeliu kišenėje į Būsto agentūrą? O jeigu aš būsiu principingas pirmininkas ir kabinėsiuosi prie esamos tvarkos, tai man skirs tik 15 procentų?

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

- Teko girdėti valdžios vyrų pamąstymus, kad gyventojai bus verčiami atnaujinti senus daugiabučius, nes už atsisakymą dalyvauti renovacijos programoje grės baudos.

S. Remėza: Pikta klausytis tokių kalbų! Priviso tiek daug kalbančių, kurie mala liežuviais norėdami pakelti sau reitingus, bet nieko konkretaus nepasako. Sukelia sąmyšį ir gąsdina žmones. Jokiuose teisės aktuose neparašyta, kad gyventojai privalo dalyvauti programoje arba bus baudžiami. Didžiausia bėda, kad prieš priimant naują finansavimo tvarką projektą svarstė darbo grupė, kurioje buvo vieni teoretikai. Norėjo, kaip geriau, o išėjo, kaip visada! Kuo kalti žmonės, kuriems valdžia leido privatizuoti sukiužusius, chrusčiovinius butus, o dabar primygtinai ragina juos iš savo pinigų dar ir lopyti?

REKLAMA

A. Paleckis: Šilumos kaina vis tiek vers žmones ryžtis renovacijai, nes kitos išeities tiesiog nėra. Be to, paramos dydis socialiai remtiniems asmenims išliko nepakitęs. Žinau atvejų, kad kai kurie socialiai remtini asmenys renovuojant namą nesumokėjo nė vieno papildomo lito, nes išlaidas padengė sutaupyti pinigai už šilumą.

REKLAMA

- Pinigų nėra, parama sumažėjo, sąskaitos už šildymą kosminės, o namuose šalta. Ką daryti?

J. Bachitovas: Vokietija senų namų renovaciją įvykdė per 10 metų todėl, kad pirmiausia pasitarė su visuomene. Išsiaiškino, ką darys Vyriausybė, o ką - patys gyventojai. Prieš pradedant renovaciją gyventojams buvo išdalintas klausimynas su daugiau nei 100 klausimų. Žmonės per nustatytą terminą privalėjo atsakyti. Vyriausybė išsiaiškino poreikius, galimybes, lūkesčius ir procesas pajudėjo.

REKLAMA
REKLAMA

Vokiečiai pasirinko kitą renovacijos kelią ir mes jau jų nepavysime. Didžiausia mūsų valdžios klaida, kad senų namų atnaujinimas buvo pradėtas chaotiškai. Aišku, kad gyventojai be valstybės paramos toli nenueis. Tačiau mūsų valdžia kol kas nežino, kaip tai padaryti, o dialogo su visuomene nėra.

Mes girdime, kad atėjo sunkmetis, pinigų nėra, tačiau renovacija negali sustoti. Kaip tai padaryti? Ne kartą sakiau, kad sprendimas paprastas. Leiskite žmonėms parodyti savo iniciatyvą. Klaipėdoje ir Vilniuje, visuose pakraščiuose yra namų, kuriuos būtų galima vadinti "užslėptais pinigais". Jeigu ant šių namų pastatyti po vieną mansardinį aukštą - lėšų renovacijai būtų. Pavyzdžiui, valstybei būtų galima parduoti papildomų aukštų būstus, o pinigus "įsukti" į renovaciją. Kol kas šiai idėjai trukdo detalieji planai, nes jie nustato sklypo vystymo raidą.

S. Remėza: Tačiau "chrusčioviniams" namas pristatyti papildomus aukštus nėra taip paprasta. Jau vien todėl, kad patys butų savininkai to nenori. Priešinasi, nes nėra įsitikinę, kad senų namų pamatai atlaikys papildomą svorį.

Vaida Jutkonė

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų