Neringos bendrojo plano rengėjai tvirtina, kad planas yra kompromisinis, o jo nuostatos išplėstų saugotinų teritorijų ribas Kuršių nerijoje, tačiau aplinkosaugininkai mano, kad šios nuostatos yra pernelyg dviprasmiškos ir yra atviros interpretacijoms.
Aplinkosaugininkai mano, kad į UNESCO saugomų teritorijų sąrašą įtraukta Kuršių nerija turėtų būti kuo mažiau urbanizuota ir palikta ramiam poilsiui.
Be to, nuogąstaujama, kad šiuo planu norima įteisinti statybas, dėl kurių vyksta teismai.
Pirmadienį Atviros Lietuvos fonde vykstančiame forume, kurio tema "Ar išsaugosime Kuršių neriją ateities kartoms?", Neringos bendrojo plano rengėjai, valdžios institucijų, aplinkosaugininkų ir nevyriausybinių organizacijų atstovai diskutuoja apie prieštaringus Neringos bendrojo plano aspektus ir svarsto, kokia ateitis lauktų Kuršių nerijos, jei toks planas būtų patvirtintas.
Pasak bendrojo plano rengėjų grupės vadovo profesoriaus Pauliaus Kavaliausko, faktas, kad Kuršių nerija yra nacionalinis parkas ir kurortas sukelia prieštaravimus, be to planavimo sistema yra itin "sujaukta" ir nėra aišku, pagal kokias taisykles - miesto ar savivaldybės - rengti bendrąjį planą.
"Faktiškai rengėjai atsidūrė tarp kūjo ir priekalo, arba kai vieni nenori girdėti ir suprasti kitų. Iš vienos pusės mes turim spaudimą, kaip aš vadinu, fundamentalios pakraipos gamtosaugos ir kultūrosaugos, iš kitos pusės yra tam tikras spaudimas tos "pilkosios" plėtros - norinčių urbanizuoti. Kiekvienas kompleksinis planas susiduria su tomis priešingybėmis ir tarp jų reikia rasti vidurį", - forumo dalyviams aiškino P.Kavaliauskas.
Jo teigimu, plano "blogos šaknys" slypi teisinėje bazėje, kurią sukūrė neteisingi Aplinkos ministerijos sprendimai.
Anot P.Kavaliausko, rengiant bendrąjį planą buvo atsižvelgiama į tris viešojo intereso grupių tikslus: aplinkosaugos, rekreacijos ir turizmo, bei vietos bendruomenės. "Bendrasis planas nėra tik aplinkosauginis dokumentas", - tvirtino jis.
Vis dėlto, P.Kavaliausko teigimu, plane įtvirtintos nuostatos didina saugotinų teritorijų - rezervatų ir draustinių - bendrą plotą beveik 10 proc.
"Šitas planas nėra teikiamas tvirtinimui. Tai yra pirma redakcija viešam svarstymui. Visuomenei, kad ji galėtų susipažinti, kad ji galėtų kritikuoti, siūlyti. Mes, atsižvelgdami į visuomenės pasiūlymus į pastabas, padarysim antrąją redakciją, tobulinsim tą planą. Dar bus trečioji redakcija, kol bus prieita iki tos galutinės kondicijos",- tikino plano rengėjų vadovas.
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) direktorė Rūta Baškytė BNS sakė jog bendrajame plane yra pernelyg daug erdvės interpretacijoms.
"Čia yra tokie dalykai, kurių paskui nebepamatuosi. Jie yra svarbūs gal kažkokiam pagrindimui, bet toliau.. Ir dabar galiojančioj planavimo schemoje yra tokios nuostatos, kad negali didėti gyventojų mechaninis prieaugis, tik natūralus. Pažiūrėkit, kas atsitiko (30 proc. Neringoje registruotų asmenų ten negyvena), tokių dalykų paskui niekas nesukontroliuos. Tai yra labai svarbu, kas toliau pavirsta į tą konkrečią išraišką, t.y. saugomos teritorijos užstatymą", - kalbėjo R.Baškytė.
Pasak jos, šiame plane keičiasi kai kurios konceptualios nuostatos, plane pabrėžiamas noras didinti Kuršių nerijos kaip tarptautinio kurorto konkurencingumą, plėsti turizmo infrastruktūrą.
"Iki dabar Kuršių nerijoje užstatymas su nakvynės vietomis buvo išimtinai lokalizuojamas pamaryje. Šiuo planu yra keičiamos konceptualios nuostatos ir siūloma sanatorinį gydymą perkelti į pajūrį. Nežiūrint to, kad visąlaik prioritetas buvo siūlomas teikti vandens transportui, dabar yra automobilių stovėjimo aikštelių skaičius didinamas ne kelis kartus, o keliasdešimt kartų", - tvirtino VSTT vadovė.
Dabar Kuršių nerijos bendrajame plane numatyti du vandens parkai, oro uostas, naujos parkavimo aikštelės.
Aplinkosaugininkai nerimauja, kad šiuo planu norima įteisinti galimai nelegalias statybas. Dėl Kuršių nerijos priimtus sprendimus ir parengtus dokumentus prezidento Valdo Adamkaus prašymu tikrins Valstybės kontrolė.
