Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su buvusiu krašto apsaugos ministru Laurynu Kasčiūnu.
Lietuvoje šiomis dienomis sklandė mintis apie tai, kad buvęs NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas išdavė Baltijos šalis, kalbėdamasis su Rusija. Ar sutinkate, kad tai būtų išdavystė?
Pasirodo, Lietuvoje vėl iš naujo reikia mokytis skaityti ir suprasti tekstą. Iš tos citatos akivaizdu, kad tai buvo Rusijos interesas – tą buferinę zoną kurti. Ir tai nėra nieko naujo. Rusija tą daro jau kelis dešimtmečius, bandydama atitraukti nuo savęs NATO pajėgas. J. Stoltenbergas tik pristatė, kad yra toks interesas. Iš tikrųjų 2021 metais, kai jau matėme, kad Rusija ruošiasi invazijai į Ukrainą, ji bandė „supakuoti“ klausimą ir iškelti savo, kaip arbitro Europoje, vaidmenį. Tai reiškia, kad NATO atsitraukia nuo rytinių sienų.
Apie tai šiek tiek išsamiau pakalbėkime, nes iš tikrųjų šis 2021 metų pabaigos ultimatumas yra Rusijos pozicija, kuri išlieka iki dabar. Įsivaizduokime: karas Ukrainoje baigėsi paliaubomis. Rusija vėl grįš prie šio klausimo – privalote atitraukti NATO pajėgas iki 1997–1998 metų sienų ir viskas. Ir kitaip mes toliau galbūt žygiuosime į Vakarus.
Jūs paminėjote 1997 metus. 2004 metais, kai mes stojome į NATO ir derėjomės dėl oro policijos misijos, Rusija buvo pasiūliusi NATO: „O saugokime kartu Baltijos šalių oro erdvę?“ Tada NATO atsimušė nuo tokių iniciatyvų. 2012 metais, kai buvo Dmitrijus Medvedevas trumpam pastatytas į prezidentus – ta žymioji rokiruotė, kai kas pagalvojo, kad čia kažkoks modernesnis Rusijos prezidentas. Tada Barrackas Obama siūlė pasiskirstyti priešraketinės gynybos atsakomybės zonomis, ir Rusija pateikė žemėlapį, kur Baltijos šalys vėl buvo Rusijos atsakomybės zonoje. Ir tada, atsimenate, prezidentė netgi nevažiavo į Prahą. Čia su tuo susiję.
Ir tada mes NATO įtikinome, ir NATO pati atmušė tuos bandymus. 2021 metais buvo dar vienas bandymas. Tai ką aš noriu pasakyti šiais istoriniais faktais – tai yra nuolatinis Rusijos bandymas įsiskverbti į NATO sprendimų priėmimo procesą. Ir Aljansas visą laiką tuos bandymus atlaiko. Atlaiko tvirtai ir pastato Rusiją į vietą, pasakydamas, kad Baltijos šalys yra visavertės NATO valstybės.
Ar Vakarų politikai pasiduoda Rusijos įtakai?
Bet ar tikrai atlaiko tvirtai? 2021 metais būta šaltinių, kurie skelbė ir neoficialiai galbūt, kad Vakarų politikai linkę derėtis dėl demilitarizuotos zonos – tiek iš Vakarų pusės, tiek iš Rusijos pusės. Rusijos karinės apygardos atitraukia savo pajėgas, ir viskas ten žiūrima, kontroliuojama. Lygiai tą patį daro NATO su savo rytiniu flangu. Tai hipotetiškai yra įmanoma, kad prie šios diskusijos bus grįžta?
Tai hipotetiškai iš Rusijos pusės net neabejokime, kad bus pasiūlymų. Mes turėsime Vokietijos brigadą – tai yra visiškai aukštyn kojomis verčiama istorija. Ta prasme, kad realiai Vokietija siunčia pajėgas į rytus nuolatiniam buvimui. Dalis karių bus netgi su šeimomis, kas buvo neįsivaizduojama dar prieš penkerius ar dešimt metų. Aš manau, kad kitokią strategiją NATO jau turime – ji patvirtinta NATO gynybos planuose.
Kuo daugiau pajėgų ant linijos, kad būtų galima reaguoti čia pat ir iš karto, jeigu reikėtų. Tai aš tikrai nemanau, kad NATO suteiks jokių vilčių tam, kad Baltijos šalys ar visas rytų flangas taptų kokia nors demilitarizuota zona.
Bet nei vokiečių, nei britų, nei kanadiečių nebus Narvoje arba Daugpilyje. Būtent apie šias teritorijas kalbama kaip apie galimą Rusijos provokacijų vietą.
Taip. Todėl mes tą santykį su vokiečiais, su kuriais dabar turime ypatingai gerą strateginę partnerystę ir tą brigados jų atėjimą, pateikiame kaip pavyzdį, ką kanadiečiai turi daryti su kitais sąjungininkais Latvijoje. Ir reikia pasakyti – 1 500 Kanados karių bus nuolat. Tai jau šis tas – ne mūsų ir vokiečių modelis, bet jau šis tas.
Deja, estai, nepaisant to, kad britai turi didžiulę gynybos politikos tradiciją, kol kas yra gavę tik pažadą, kad per 10 dienų, jeigu prireiks, ateis britai. Tai čia ne tas variantas, kuris, matyt, tenkintų estus. Ir visiems reikia sukurti tai, ką mes kuriame su vokiečiais – ir tada jokių interpretacijų nebus.
Europos Sąjungai trūksta vienybės
O kaip Europos Sąjungos situacija, kur sprendimų priimti nesugebama: Ukrainai skirti 90 milijardų iki šiol nesugebama. Nesugebama priimti tų sprendimų, kuriuos turėtų priimti bet koks geopolitikos subjektas.
Aš drįsčiau pasakyti taip, kad Europos Sąjungoje yra bent dvi valstybės dabar, bet viena yra ta, kuri mums geriausiai žinoma. Galbūt ne valstybė šia prasme, bet vyriausybė – pono V. Orbano vyriausybė, kuri naudojasi naryste Europos Sąjungoje, bet iš esmės veikia prieš Europą.
Ryšiai su Rusija yra akivaizdūs, ir kuo toliau, tuo jie labiau ryškėja. Ir akivaizdu, kad tuo vienbalsiškumu, kuris yra Europos Sąjungoje, kai galima vetuoti bet kokį sprendimą, jie piktnaudžiauja ir paralyžiuoja visą Europos Sąjungą bei visą tą vieningą politiką. Todėl Europoje atsiranda daug diskusijų, kad, pavyzdžiui, pereiti prie kvalifikuotos daugumos, kai nebeužtektų vienai šaliai pasakyti veto ir sprendimas nebūtų priimamas.
Anksčiau nepritardavote šiai idėjai.
Taip, nes anksčiau vis tiek turėjome pakankamai vieningą politiką ir kiekvienos šalies suverenumas turi būti gerbiamas, ypač užsienio politikos srityje. Bet dabar, kai matai, ką daro V. Orbanas, iš tikrųjų yra du variantai: arba lauki rinkimų Vengrijoje, kurie vyks netrukus...
Kokia jūsų prognozė?
V. Orbanas sukūręs rinkimų sistemą, netgi įmanoma situacija, kad jis gavęs mažiau balsų, gali ir toliau likti valdžioje. Tai, deja, yra jo 15 metų dominavimo padarinys. Opozicijai reikia laimėti mažiausiai šešiais, septyniais, gal ir aštuoniais procentais, kad galėtų laimėti rinkimus mandatų skaičiumi. Deja, turime pakankamai sudėtingą galvosūkį. Viskas bus labai, labai įtempta.
Visą pokalbį išgirskite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
