Ragina nešvęsti vasaros: rudenį viskas gali grįžti bumerangu

Vasarą atšilus orui pastebimas stiprus sergamumo Covid-19 rodiklių sumažėjimas. Tačiau ir ekspertai, ir aukščiausi šalies vadovai skatina per daug neatsipalaiduoti bei toliau saugotis. Antraip viskas gali grįžti bumerangu ir rudenį galime susidurti su dar viena koronaviruso banga.

Prezidentūra pirmadienį paskelbė, kad vasara yra kritinis metas, kai būtina pasirengti pandemijos valdymui rudenį. Prezidento atstovai skatino vasarą ne švęsti mažėjančius sergamumo rodiklius, o aktyviai ruoštis rudeniui.

Dar vienos bangos rudenį tikėtis galima

Kad paleisti vadžių iš rankų nereikėtų, tikina ir ekspertai. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Visuomenės sveikatos fakulteto dekanė, profesorė Ramunė Kalėdienė sako, kad tiksliai atsakyti į klausimą, ar rudenį vėl susidursime su nauja koronaviruso banga, ko gero, yra neįmanoma.

„Tai priklausys nuo daugybės aspektų – kiek žmonių susiskiepys iki rudens ir ar pas mus paplis pavojingesnės negu dabar yra atmainos. Jeigu turėsime didelį paplitimą atmainų, kurių užkrečiamumas yra didesnis ir nebūsime pasiekę didelio pasiskiepijimo dažnio, tai, žinoma, galime turėti panašią situaciją, kaip ir turėjome žiemą“, – tv3.lt komentuoja R. Kalėdienė.

Kad situacija gali pablogėti, pasak R. Kalėdienės, rodo Jungtinės Karalystės pavyzdys. Duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius taip pat išskiria šią šalį. Esą žvelgiant į Jungtinės Karalystės pavyzdį, galima spręsti, kokia situacija rudenį bus Lietuvoje.

„Kaip matome Didžiojoje Britanijoje – kyla atvejai ir jie mėnesiui nukelia savo atlaisvinimus. Jeigu sulygintume su mūsų situacija – mes dabar turime geresnę situaciją, nes delta variantas pas mus neplinta dėl gerų klimatinių sąlygų ir t.t. Atvejų skaičius pas mus krenta ir jis dar pas mus nespėjo ateiti ir įsitvirtinti, todėl gali būti, kad jis nespės vasarą įsitvirtinti“, – tv3.lt komentuoja V. Zemlys-Balevičius.

Jungtinėje Karalystėje yra paskiepyta didžioji dalis vyresnio amžiaus gyventojų, tačiau jaunesnių amžiaus grupių – beveik nieko.

REKLAMA

„Turi įvykti mažas stebuklas“

Sugretinus ir palyginus Lietuvos bei Jungtinės Karalystės situacijas, matyti, kad virusui plisti vietos Lietuvoje bus. Todėl, pasak mokslininko V. Zemlio-Balevičiaus, iki rudens privaloma pagerinti vakcinavimo apimtis ir abiem dozėmis paskiepyti 60–70 proc. šalies populiacijos.

„Žiūrint į dabartinius skaičius, į elementarias projekcijas, pagal tai, kaip iki šiol vyko vakcinacija – tai yra nerealu. Jeigu turint tokius tempus, kokius dabar turime, turi įvykti mažas stebuklas, kad mes turėtume 70 proc. populiacijos su dviem vakcinos dozėmis iki rudens. Jei to neturėsime, iš elementarių duomenų – mes turėsime problemų“, – sako V. Zemlys-Balevičius.

Lyginant Lietuvą su Jungtine Karalyste, viruso sukeltos problemos rudenį turėtų būti mažesnės, tačiau viskas priklausys nuo to, kokią dalį vyresnio amžiaus gyventojų pavyks paskiepyti.

Profesorė R. Kalėdienė sako, kad atsipalaiduoti vasarą jokiu būdu nereikėtų. Kitaip situacija gali vėl imti staigiai prastėti.

„Mes praeitą vasarą jau galėjome išmokti pamoką, kad kai buvo mažai atvejų ir visiškai nustojome saugotis, liga pamažu pradėjo plisti. Nedidelis plitimas pradžioje yra susijęs su tuo, kad nėra, kaip plisti, nėra daug sergančių, nėra didelių perdavimo galimybių. Tačiau kuo daugiau yra sergančių, pagal geometrinę progresiją pradeda augti ir užsikrėtimų dažnis“, – aiškina specialistė.

Šiuo metu, pasak R. Kalėdienės, situacija yra labai palanki ir naujų atvejų skaičiai mažėja, tačiau nerimauti verčia kiti dalykai.

„Mane labai neramina tai, ką tenka skaityti ir stebėti aplinkoje. Žmonės pareiškia, kad jiems nusibodo ir jie pavargo. Tai visiškai netoleruotinas pasakymas. Virusui visai vienodai, ar mums nusibodo, ar mes pavargome.

Reikia saugotis, laikytis apsaugos taisyklių ir vengti to, kas vyksta dabar, kai visiškai be jokių apsaugos priemonių tiesiog demonstratyviai yra kontaktuojama, kai žinome, kad delta atmaina yra Lietuvoje. Neskatinu visus įsitempus sėdėti namuose, žinoma, kuo daugiau būkime lauke, fiziškai aktyvūs, bet nepamirškime, kad virusas dar yra pas mus“, – sako R. Kalėdienė.

REKLAMA

Lietuvoje trūksta duomenų

Pasak duomenų mokslininko V. Zemlio-Balevičiaus, vakcinacija taip nėra vienintelė saugumo priemonė, kurios per vasarą ir rudenį reikėtų laikytis. Pandemijos valdyme dar yra svarbi ne tik kiekvieno asmens savarankiška apsauga, bet ir sprendimai valstybės lygiu.

„Epidemija nepasikeitė. Kaip ją suvaldyti? Suvaldymas yra kontaktų atsekimas, testavimas ir sergančių izoliavimas. Kaip šie dalykai mūsų šalyje veikė, žinome. Per du mėnesius stebuklo nepadarysi. Jeigu būtume nuoširdžiai dirbę, investavę ir kėlę intelektualinius ir kitus pajėgumus – tai yra kokių metų projektas“, – teigia V. Zemlys-Balevičius.

Vis dėlto, kad situacija prastėja, mokslininkas sako neteigiantis: „NVSC pakėlė savo darbo kokybę. Ji dabar veikia puikiai, turime kritimą, pasiekėme tokius skaičius, kur NVSC darbas jau pradeda duoti vaisių ir jie pradeda valdyti situaciją. Bet jei atvejai vėl pakils aukščiau, turėsime tą patį.“

Kaip pavyzdį ir čia galima paimti Jungtinę Karalystę. Ten veikia organizacija „Public Health England“ (PHE), kur yra analizuojami pandemijos duomenys.

„Jie turi pilnus duomenis, juos analizuoja medikai, biologai, statistikai, virusologai. Jie sekvenuoja didesnę dalį savo atvejų, sugeba pateikti statistinius, medicininius įrodymus, kokia yra viruso variantų grėsmė, vakcinų efektyvumas. Ir mes tuo galime naudotis. Kadangi jie turi tą informaciją, jie mato pilną vaizdą ir gali tiksliai tuo remiantis pasakyti, kokia situacija pas juos yra ir kokių veiksmų reikia imtis“, – komentuoja mokslininkas.

Tačiau Lietuvoje situacija yra visai kitokia. V. Zemlys-Balevičius pastebi, kad Lietuvoje net nepakanka duomenų palyginti antrą bangą su trečia, taip pat nėra įmanoma pateikti analizės, kokiose amžiaus grupėse yra pasiskirstę hospitalizuoti asmenys.

„Normalūs duomenys, kiek žmonių patenka į ligonines, prasideda nuo sausio mėnesio. Tai kai važiuojame aprasojusiu stiklu per lietų ir nesustojam, o valytuvų niekas nesiruošia įjungti, mes atitinkamai ką galime, tą galime. Čia stebuklų neįvyks“, – įžvalgomis dalinasi mokslininkas.

REKLAMA

Skatina labiau šviesti žmones

V. Zemlys-Balevičius sako, kad per du mėnesius pasiruošti visiškai suvaldyti pandemiją nepavyks, tačiau kai kam pasiruošti iki rudens įmanoma. Pavyzdžiui, darbui paruošti mokyklas.

„Įdirbis padarytas, kad mokyklos būtų profilaktiškai testuojamos. Tai jau išmokome ir darykime, kad profilaktinis testavimas vyktų dar geriau, kad nebūtų problemų su IT, kurios ir trukdė normalų profilaktinį testavimą daryti“, – komentuoja V. Zemlys-Balevičius.

Taip pat reikėtų daugiau dėmesio skirti komunikacijai ir žmonių švietimui.

„Reikia šviesti žmones, nes žiūrint į viešąją erdvę, vis dar yra gausybė sklandančių mitų apie epidemiją, kad tai gripas, kad vakcinos neefektyvios ir t.t. Žmonės tiesiog nesugeba suvokti ir aktyviai neigia Covid-19 grėsmę, reikia šviesti žmones, su jais kalbėti ir tai daryti ženkliai daugiau nei dabar“, – savo įžvalgomis dalinasi V. Zemlys-Balevičius.

Viešojoje erdvėje daug kalbama, kad vakcinavimo tempai Lietuvoje gerokai sumažėjo. Nepasitenkinimą smukusiais skiepijimo tempais išreiškė ir premjerė Ingrida Šimonytė, ir prezidentas Gitanas Nausėda, šiuo klausimu ne kartą pasisakė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Kone daugiausiai nerimo kelia vyresnio amžiaus žmonių vakcinacija. Vyresnių nei 80 m. amžiaus asmenų grupėje yra paskiepyta vos kiek daugiau nei pusė jai priklausančių senjorų. Kaip žinia, vyresniems asmenims virusas yra pavojingiausias.

Profesorė R. Kalėdienė sako, kad vakcinavimo tempų sulėtėjimas pastebimas ne tik Lietuvoje.

„Visame pasaulyje stebima tokia situacija, kad pasiskiepijus didelei masei žmonių po to vakcinacijos aktyvumas labai sumažėja. Be to, ateina vasara, aktyvumas dar labiau mažės. Taip pat, mažėjant susirgimų dažniui kai kas klaidingai galvoja, kad taip ir prasmuks nevakcinuotas ir virusas jo ar jo nepalies“, – komentuoja R. Kalėdienė.

Vis dėlto vakcinavimo kampanijos dėl sulėtėjusio vakcinavimo profesorė smerkti neskuba.

„Neturime duomenų tai vertinti, reikėtų pasižiūrėti tyrimuose, kaip tai veikia. Aš galvoju, kad visada gali būti geriau, visada gali būti efektyvesnė reklamos kampanija. Kiek teko girdėti, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) yra parengusi ir jau pradeda įgyvendinti strategiją, kur bus bandoma apsiekti grupes, kurios yra didžiausioje rizikoje ir kurios yra nevakcinuotos“, – sako R. Kalėdienė.

REKLAMA

Prezidentūra: reikia ruoštis rudeniui

Pirmadienį Prezidentūra paskelbė, kad vasara yra kritinis metas, kai būtina pasirengti pandemijos valdymui rudenį, teigia Prezidentūra.

„Prezidentas pabrėžė, kad negalime švęsti mažėjančių skaičių. Taip, galime pasidžiaugti mažėjančiais užsikrėtimo rodikliais, bet ši vasara, kaip ir praėjusi vasara, yra kritinis laikotarpis, kuris turėtų būti skirtas Vyriausybės, Sveikatos ministerijos – visų institucijų pasirengimui rudens laikotarpiui“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė prezidento patarėjas Simonas Krėpšta.

Jis teigė, kad tikslas aprūpinti Lietuvą pakankamu kiekiu vakcinos paskiepyti 70 proc. gyventojų liepą bus įgyvendintas, tačiau dabar itin svarbu įtikinti skiepytis tuos žmones, kurie yra skeptiškesni skiepų atžvilgiu.

„Antroji tikslo dalis kelia daugiausiai iššūkių – apie ją prezidentas kalbėjo nuo sausio–vasario mėnesio, kad vakcinų prieinamumas yra labai svarbu, bet ne ką mažiau svarbu yra skiepijimo procesas ir, be abejo, informavimo, komunikavimo kampanija“, – kalbėjo prezidento patarėjas.

„Įvykdžius vakcinavimą tų asmenų, kurie norėjo skiepytis, pasiekus 50 proc. suaugusių vakcinuotų žmonių pirmuoju skiepu, šiuo metu prasideda kritinis laikotarpis, kaip gi paskiepyti dar 20–25 proc., kurie abejoja dėl vakcinų“, – sakė jis.

S. Krėpšta teigė, jog dabar itin svarbu pagerinti komunikaciją su žmonėmis, kurie nėra nusiteikę prieš vakcinas, tačiau neskuba skiepytis, atsakyti į jiems kylančius klausimus ir padidintų jų pasitikėjimą vakcina.

Jis priminė, kad vis dar yra problematiškas vakcinų prieinamumas, ką rodo nepakankamas vyresnių pasiskiepijusių gyventojų procentas bei ragino aktyviau plėsti mobiliąsias skiepijimo komandas, galinčias atvykti į senjorams patogias vietas.

S. Krėpštos teigimu, šiuo metu galima matyti „tam tikrus trikdžius“, pirmiausia susijusius su informavimu.

„Informavimo, komunikavimo programa nėra tokia plati ir tokia efektyvi, kokia turėtų būti, ne visi žmonės yra gavę jiems suprantama kalba, suprantama forma informaciją apie vakcinas. Taip pat skiepijimo centrų prieinamumas ir atstumas nuo gyvenamosios vietos ir mobiliųjų komandų plėtra yra ta vieta, kurioje reikia patobulėti“, – sakė jis.

Statistikos departamento pirmadienio duomenimis, Lietuvoje paskiepyta 43,2 proc. gyventojų.


Rašyti komentarą...
R
R
2021-06-24 14:29:41
Pranešti apie netinkamą komentarą
Ligiai,tas pats buvo praeita vasara ,vasara nera gripo o rudeni visi ir visada sirkdavo bet kaip mulkina zmones ir jie save laiko protyngais ,jie visi psichiniai ,zmones pabuskit griepkit kad ir sakes ir visi i gatves .
Atsakyti
-4

M
Marius
2021-06-24 15:01:03
Pranešti apie netinkamą komentarą
Sena nuvalkiota dainele...niekam jau neidomi..geriau kita dainele paklausom..pokiciai po pokiciu,pokeciai po pokeciu tra lele....
Atsakyti
-3

P
Pasiūlymas
2021-06-24 14:50:57
Pranešti apie netinkamą komentarą
Eikite jūs na*** !!!!!
Atsakyti
-2

SKAITYTI KOMENTARUS (23)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų