Sveikatos apsaugos ministerija teikia naujus pasiūlymus dėl karantino laisvinimo, visgi nerimo kyla dėl naujosios Delta, dar vadinamos indiškąja, koronaviruso atmainos. Šis viruso variantas yra dvigubai greičiau plintantis, nei įprastas koronaviruso variantas.
„Šiam momentui, panašu, kad situaciją valdome tomis priemonėmis, kurias turime. Bendradarbiaujame ir su kolegomis kitose šalyse, kuriose tų atmainų yra ir daugiau. Kol kas tebemanome, kad birželis galėtų būti paskutinis karantino mėnuo. Vėliau tęstųsi ekstremali situacija“, – kalbėjo sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys.
Pasak A. Dulkio, ministerija seks įvykius, žiūrės į užsikrėtimo skaičius. Jis siūlė nepamiršti, kad situacija yra kitokia nei anksčiau, vyksta vakcinacijos procesas, įgyvendinama nacionalinė testavimo strategija.
„Esame visi kartu“, – tikino A. Dulkys.
Pasak A. Dulkio, pagrindinis dalykas ruošiantis rudeniui – toliau tobulinti testavimo algoritmus, pasirūpinti, kad švietimo sistema turėtų visas reikalingas darbo priemones ir galimybes grįžti į kontaktinį mokymą.
„Visas kitas pasirengimas priklauso nuo mūsų visų kartu, reikia dabar aktyviai vakcinuotis ir paraginti daryti visus artimuosius, kaimynus, visus, kuriuos sutinkate“, – teigė A. Dulkys.
Karantiną galima atšaukti
Kad karantiną jau galima atšaukti, mano ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Mindaugas Stankūnas. Vis dėlto, anot profesoriaus, ir be karantino turėtų likti dalis apribojimų.
„Manyčiau, kad tikrai galima kalbėti apie karantino atšaukimą. Manau, kad tikrai Vyriausybė teisingai svarsto, kad birželis gali būti paskutinis karantino mėnuo.
Bet vis dėlto manyčiau, kad tam tikros nefarmacinės viruso plitimo kontrolės priemonės išliks kurį laiką. Pavyzdžiui, kaukių dėvėjimo politika tam tikrose uždarose patalpose. Manau, kad tai gali likti po karantino nutraukimo, nebent grįšime į žaliąją zoną. Gali išlikti tam tikri atstumai, žmonių srauto reguliavimai“, – svarstė M. Stankūnas.
Susirgimų mažėja
Praėjusią parą šalyje nustatyti 28 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė vienas žmogus, pirmadienį pranešė Statistikos departamentas. Tai mažiausias atvejų skaičius nuo pernai rugsėjo vidurio.
Šalyje atlikti 1782 molekuliniai (PGR) ir 1581 antigeno tyrimas dėl įtariamo koronaviruso. Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 66,4 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 0,9 procento.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 278 tūkst. 407 žmonės. Statistiškai pasveiko ir šiuo metu yra gyvi 265 tūkst. 633 asmenys, deklaruota 213 tūkst. 864 pasveikusieji. Statistiškai šiuo metu serga 2587 asmenys, deklaruotas sergančiųjų skaičius siekia 54 tūkst. 356.
Deklaruotu sergančiuoju Statistikos departamentas laiko asmenį, kuriam buvo patvirtintas ligos atvejis, o ligos pabaiga nepatvirtinta gydytojo. Statistinis sergantysis yra asmuo, kuriam liga patvirtinta per pastarąsias 28 dienas. Praėjus šiam terminui, žmogus laikomas statistiškai pasveikusiu.
Anot departamento, statistinių sergančiųjų rodiklis gali būti tikslesnis vertinant populiacijos sergamumą, nes tarp deklaruotų sergančiųjų gali būti atvejų, kai asmuo jau nebeserga, bet šeimos gydytojas nėra patvirtinęs ligos pabaigos.
Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 4367 žmonės. Su šia infekcine liga – tiesiogiai ir netiesiogiai – siejamos 8859 mirtys.
