Premjeras Andrius Kubilius laikosi nuostatos, kad vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis turi taisyti klaidą ir grąžinti į darbą atleistus Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovus. Politologai perspėja, kad premjeras eina rizikingu keliu.
Švelniai nepasitiki ministru
Praėjusią savaitę Seimo Antikorupcijos komisija (AK) baigė tyrimą dėl FNTT vadovų atleidimo teisėtumo ir patvirtino išvadas.
Komisijos išvados yra nepalankios keliems aukštiems valstybės asmenims dėl valstybės politikų ir pareigūnų veiksmų bei sprendimų nagrinėjant FNTT vadovų V. Gailiaus ir V. Giržado atleidimo klausimą.
Komisija pasiūlė prezidentei ir ministrui pirmininkui Andriui Kubiliui atstatydinti vidaus reikalų ministrą Raimundą Palaitį, o generaliniam prokurorui Dariui Valiui – teikti prezidentei prašymą atstatydinti savo pavaduotoją Darių Raulušaitį.
Premjeras Andrius Kubilius palaikė AK išvadas ir pabrėžė, kad R. Palaitis ir liberalų ir centro sąjunga negali nereaguoti į komisijos išvadas, leisdamas suprasti, kad ministras nebeturi daugumos pasitikėjimo.
„Ministras turi turėti Premjero, Prezidentės ir Seimo daugumos pasitikėjimą, aptarsime susiklosčiusią padėti su koalicijos partneriais, bet už Vyriausybės darbą atsako ministras pirmininkas“, - komentavo jis.
Tačiau premjeras kalbėjo nepaprastai atsargiai ir tarsi vengė atskleisti, koks konkrečiai likimas laukia R. Palaičio.
Į klausimą, ar pasitiki R. Palaičiu, jis teatsakė, kad ponas Palaitis ir LiCS turėtų rimtai apsvarstyti komisijos išvadas.
„Kaip ir sakiau, toks vadovų atleidimas buvo klaida, kiek galima suprasti tą patį ir nustatė Seimo AK, nustatė daug faktinių aplinkybių, komisijos nevertinti rimtai būtų neatsakinga, todėl tikiu, kad komisijos darbas ir jų išvados leis atrasti teisingus sisteminius sprendimus ir pasiekti, kad teisėsauga dirbtų profesionaliai, teisingai ir nebijotų, kad už gerą darbą bus baudžiama“, - sakė jis žurnalistams po Vyriausybės pasitarimo.
Pasak jo, reikia pasitikėjimo teisėsaugos darbu ir toks elgesys su FNTT vadovais to pasitikėjimo nepadidino.
Ministras pirmininkas atsisakė komentuoti, ką apie susidariusią situaciją mano Prezidentė, su kuria jis buvo susitikęs ryte, taip pat vengė tiesiogiai pasakyti, kad reiškia nepasitikėjimą vidaus reikalų ministru.
Frakcija piktesnė
Pažymėtina, kad dalis Tėvynės Sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) politikų nusiteikę kur kas aršiau. Balsas.lt primena, kad patvirtinus minėtas AK išvadas konservatorė Aurelija Stancikienė žadėjo interpeliaciją R. Palaičiui, jei šis nesitrauktų pats ar iniciatyvos jo atleisti neteiktų premjeras.
Seimo TS-LKD frakcijos seniūnas Jurgis Razma siūlo Vyriausybei, vadovaujantis Vyriausybės įstatymu, taisyti vidaus reikalų ministro R. Palaičio padarytas klaidas ir atšaukti jo įsakymus dėl buvusių FNTT vadovų atleidimo iš darbo.
„Matant, kad Vidaus reikalų ministras nelinkęs objektyviai vertinti Seimo Antikorupcijos komisijos išvadų ir neketina atšaukti savo įsakymo dėl teisės dirbti su slapta informacija atėmimo buvusiems FNTT vadovams Vitalijui Gailiui ir Vytautui Giržadui ir įsakymo dėl jų atleidimo iš užimamų pareigų, iniciatyvos šiuo klausimu galėtų imtis Vyriausybė“, - teigia TS-LKD frakcijos seniūnas, cituodamas Vyriausybės įstatymo 34 straipsnį, kuris numato, kad Vyriausybė turi teisę pripažinti netekusiais galios Vyriausybės įstaigų ir įstaigų prie ministerijų vadovų (taip pat ir ministrų) priimtus teisės aktus, jei jie prieštarauja LR Konstitucijai, įstatymams ir kitiems Seimo priimtiems teisės aktams.
J. Razmos nuomone, AK išsakyti argumentai, dėl V. Gailiaus ir V. Giržado atleidimo – Vyriausybei turėtų būti svarus teisinis pagrindas priimti nutarimą, kuriuo būtų panaikinti minėti R. Palaičio įsakymai.
E. Masiulis siūlo atmesti emocijas
Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis išreiškė palaikymą R. Palaičiui ir patikino, kad jų LiCS pasirengusi ir toliau dirbti šioje Vyriausybėje, jausdami atsakomybę ir įsipareigojimus tęsti veiklą koalicijoje.
„Interpeliacijos vidaus reikalų ministrui kelias Seime būtų matyt pats prasčiausias scenarijus, kuris matyt įveltų į nuolatinę konflikto zoną koalicijos partnerius. Ir tikėtis tada pavasario sesijoje kokių tai svarbesnių sprendimų, susijusių su Lietuvos ekonomika ar energetika, būtų matyt labai sudėtinga“, - svarstė jis.
Pasak E. Masiulio, sprendimas, kaip elgtis susiklosčiusioje situacijoje, turėtų būti priimamas premjero, o ne Seimo. Jo manymu, jei Premjeras neteiks ministro atstatydinimo Prezidentei, liktų kitas sprendimas – situaciją palikti tokią, kokia ji šiandien yra, nedarant radikalių veiksmų ir laukiant kitų dviejų svarbių sprendimų – teismo dėl V. Gailiaus atleidimo išvadų ir ikiteisminio tyrimo dėl informacijos nutekinimo pabaigos.
„Atmetus visas emocijas ir aplinkui susidariusią įtampą, manau, kad racionaliausias kelias būtų sulaukti šių dviejų teisinių sprendimų, jeigu mes dar gyvename teisinėje valstybėje“, - kalbėjo jis.
„Interpeliacija Seime, juo labiau, jei ją inicijuotų koalicijos partneriai, būtų pats blogiausias ir netinkamiausias kelias išspręsti šią problemą“, - teigė E. Masiulis.
Pasak jo, liberalai mato alternatyvų koalicijai, tačiau būtina elgtis atsakingai likus pusei metų iki rinkimų, todėl valstybėje turėtų išlikti rimtis bei būti užtikrinta svarbiausių institucijų veikla ir sprendimai. „Likus nedaug laiko iki galo, tarpusavyje susimušti ir užsiiminėti tik destrukcija yra ne mūsų kelias“, - pabrėžė jis.
Liberalcentristai gulasi kryžiumi
Tuo tarpu LiCS vadovai pasiryžę kautis už R. Palaičio išsaugojimą bet kuria kaina. Savo pranešime spaudai LiCS vadovas Algis Čaplikas teigia, kad partija nekeičia pozicijos partijos deleguoto vidaus reikalų ministro R. Palaičio atžvilgiu.
LiCS esą pasitiki ministru R. Palaičiu ir rems jį nepaisant kai kurių politikų neatsakingų viešų pareiškimų. Ministras turi dirbti toliau, o atleistųjų pareigūnų ieškinius turi įvertinti teismas.
Politologas: A. Kubilius rizikuoja
Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Lauras Bielinis portalui Balsas.lt sakė, kad premjeras A. Kubilius ir konservatoriai galbūt ne visai adekvačiai vertina realybę. „Tokie A. Kubiliaus pareiškimai rodo, kad konservatoriai mano, jog nuolaidas daryti ir derybinius pasiūlymus turi teikti kiti, o jie turi politinių tiesų sakymo monopolį. Tai žymi naują įtampos lygmenį koalicijoje“, - sakė jis.
Pasak L. Bielinio, neakivaizdu, kad būtent pagal A. Kubiliaus įsivaizduojamą scenarijų klostysis artimiausiai įvykiai. „Opozicija leidžia suprasti, kad gali reikšti nepasitikėjimą pačiu premjeru. Žinant, kad liberalcentristai gali būti pasirengę dalyvavimui ir naujos koalicijos formavime, situacija gali pakrypti ir tokiu būdu“, - aiškino politologas.
