Šiaulių sporto strateginė komisija, vadovaujama Kūno kultūros ir sporto skyriaus vedėjo Gintaro Jasiūno, padalijo šiems metams biudžete sportui numatytas lėšas: per 251 tūkstantį litų įvairioms sporto mokykloms remti ir beveik 512 tūkstančių – sporto klubų plėtrai.
Po pyrago dalybų tarp klubų ir mokyklų vadovų nuvilnijo nepasitenkinimo banga.
Klubams – per pusė milijono
Gintaras Jasiūnas teigė, kad skirstant pinigus buvo atsižvelgiama į sporto šakos populiarumą, rezultatus, rėmėjų skiriamas lėšas.
Sporto klubams skirtų pinigų didžioji dalis atiteko krepšiniui ir futbolui – po 200 tūkstančių. Vyrų futbolo komandai „Šiauliai“ – 180 tūkstančių, moterų komandai „Gintra-Universitetas“ – 20 tūkstančių. Krepšinio klubui „Šiauliai“ – 150 tūkstančių, o moterų krepšinio komandai „Rūta“ – 50 tūkstančių litų.
Futbolui ir krepšiniui finansuoti apie 100 tūkstančių buvo sutaupyta iš etatų mažinimo sporto mokyklose.
Trims regbio klubams – „Baltrex“, „Saldai“ ir „Vairui“ – rezervuota 30 tūkstančių litų.
Per savaitę komandos turės Kūno kultūros ir sporto skyriui nurodyti, kokiose varžybose ir pirmenybėse šiemet jie dalyvaus. Nuo to priklausys, kiek kuris klubas gaus pinigų.
Moterų žolės riedulio komandai Gintra-Strektė-Universitetas“ skirta 36 tūkstančiai litų. Tinklinio klubui „Elga-Master Idea“ ir rankinio sporto klubui „Šiauliai“ – po 20 tūkstančių. Šeši tūkstančiai skirti moterų rankinio klubui „Salve“.
Mokykloms – 174 tūkstančiai
Kūno kultūros ir plėtros programai bendrai buvo skirta 251 tūkstantis litų, tačiau 76 tūkstančiai jau gruodžio mėnesį buvo paskirti perspektyviausių miesto sportininkų premijoms. Likusieji pinigai patrupinti miesto mokykloms ir asociacijoms.
Dešimt sporto šakų atstovaujanti sporto mokykla „Atžalynas“ per tris paraiškas gavo per 29 tūkstančius litų. Plaukimo mokykla „Delfinas“ – 6 tūkstančius.
Sporto mokykla „Dubysa“ – 32 tūkstančius. Lengvosios atletikos mokykla – per 22 tūkstančius litų. Sporto mokyklai „Saulė“ – 19 tūkstančių. „Šiaulių futbolo akademija“ – 17 tūkstančių. Teniso mokykla – 8 tūkstančius. Žirginio sporto klubas „Miražas“ – 10 tūkstančių litų.
Kitoms miesto mokykloms ir sporto organizacijoms – nuo tūkstančio iki 5 tūkstančių litų.
G. Jasiūnas akcentavo, jog dauguma perspektyvių sportininkų yra remiami per sporto mokyklas ir organizacijas, kuriose jie treniruojasi.
Todėl, anot jo, pinigai buvo paskirstyti teisingai. „Perspektyviausi sportininkai gavo stipendijas, o iš minėtų pinigų programoms prisidedama prie kelionių į varžybas, pasiruošimo joms“, – sakė vedėjas.
Jis priminė, kad Šiauliams šiemet nė lito nebuvo skirta iš Lietuvos kultūros ir sporto rėmimo fondo. Nepatenkinta nė viena iš dvidešimties paraiškų.
„Galėjo iškart pasakyti, kad Šiaulių paraiškos nebus priimamos. Rašysime užklausimą į fondą, kodėl taip nutiko. Būtų neteisinga mus šitaip bausti vien už tai, kad pernai Šiauliuose vyko „Tafisa“ žaidynės“, – teigė G. Jasiūnas.
Pagal galimybes ir poreikius
Komisija sulaukė priekaištų, kodėl krepšinio klubui „Šiauliai“ skiriama parama, kai šioje komandoje nėra nė vieno šiauliečio.
G. Jasiūnas atsakė, jog Lietuvos mokestinė sistema stumia klubą į kuriozinę situaciją – išlaikyti legionierių klubui yra žymiai pigiau nei vietinį žaidėją.
Skyrius gavo informacijos, jog kai kurie rėmėjai atsisakys remti klubą, jei miestas jo nerems.
Taip pat vedėjas akcentavo – klubams „pamylėti“ skirta dvigubai daugiau dėl to, jog klubai gyvena vien tik iš rėmėjų pinigų. O mokyklos ir kitos biudžetinės įstaigos „ramstomos“ iš vaiko krepšelio pinigų, suteikiamos patalpos, apmokamos komunalinės paslaugos.
G. Jasiūno nuomone, lėšų sportui, be abejo, trūksta, tačiau turimas „pyragas“ paskirstytas teisingai: „Nepersūdėme remdami klubus, o mokykloms paskirstėme pagal galimybes ir poreikius.“
Plaukikams – vos vienas procentas
Plaukimo mokyklos „Delfinas“ vadovas Valerijus Belovas sako, jog norėtų pats išanalizuoti, kiek pinigų kokiai sporto šakai buvo skirta. Jei bendrai sudėtume šiuos biudžeto beveik 800 tūkstančių, tai „Delfinui“ neskirta nė procento.
„Bandžiau aiškintis, kodėl taip yra, tačiau man buvo atsakyta, jog mokykla turi „meškerę“ – pati gali prasimanyti pinigų. Taip, mes imame mokestį iš baseino lankytojų, tačiau didelė šių pinigų dalis išeina baseinui priežiūrėti. Varikliai dirba visą parą, įvairios sklendės taip pat dėvisi“, – aiškino V. Belovas.
Vadovas priminė, kad plaukimas yra viena iš šalies strateginių sporto šakų, todėl toks Savivaldybės požiūris į plaukimą jam atrodo nesuprantamas.
Lūšnos su perspektyva
„Atžalyno“ sporto mokyklos vadovas Stanislovas Monkus priminė, kad jo vadovaujamoje mokykloje sportuoja per 50 įvairių jaunių, jaunimo ir suaugusiųjų rinktinių narių. „O kiek rinktinės narių yra futbolo ir krepšinio klubuose?“ – klausė vadovas.
S. Monkus teigia, kad Savivaldybės skirti pinigai padengia apie 15 procentų realaus poreikio: „Sutaupome, jei varžybos vyksta Šiauliuose. Į kitus miestus padeda nuvykti tėvai. Jeigu ne jie – pusėje varžybų dalyvauti negalėtume.“
Anot direktoriaus, „Atžalynas“ turi tik senutėlius pastatus ir gražų 2008 metų projektą, pagal kurį Talkšos ežeras turėtų tapti aukščiausios klasės vieta irkluotojų varžyboms“.
Popierinis bendradarbiavimas
„Šiaulių" krepšinio klubo direktorių Adomą Klimavičių skaudina ir piktina kaltinimai, jog remiamas „Šiaulių“ krepšinio klubas skurdina kitas miesto sporto šakas.
„Pažiūrėkime į reitingus. Lietuvos tinklinio čempionais gali tapti abiturientai. Pabandyk dvyliktokus paleisti prieš „Žalgirį“. Sportas remiamas taip, kad galėtų augti ir vieni, ir kiti.“
A. Klimavičius teigia, kad kaltų dėl „Šiaulių“ nešiaulietiškumo būtų galima ieškoti kiauras dienas. Geriausi klubo žaidėjai žaidžia svetur ir „Šiauliams“ tapo neįperkami.
Klubo direktorius primena, kad „Šiauliai“ bendradarbiauja su sporto mokyklomis, kurios turėtų užauginti krepšininkų pamainą.
Taip pat bendradarbiaujama su universitetu. Tačiau realybėje bendravimas užsibaigia popieriuose. Vaikus jų treneriai nukreipia į kitus klubus, Sabonio, Marčiulionio mokyklas.
