Iš įvairių patalpų nuomos gautus pinigus anksčiau toli gražu ne tik pirmo būtinumo reikmėms leidusi Seimo kanceliarija dabar priversta taupyti. Šiemet didžiąją dalį lėšų veikiausiai teks išleisti komunalinėms paslaugoms apmokėti.
Dėl šiemet sumažinto finansavimo dar visai neseniai verkšlenusi Seimo kanceliarija pagaliau prisiminė turinti vidinių rezervų. Iš mokesčių mokėtojų pinigų išlaikoma valdžios įstaiga solidžių įplaukų gauna iš patalpų nuomos. SEB bankui beveik 13 metų nuomojamos kelių tūkstančių kvadratinių metrų patalpos, esančios pačiame Vilniaus centre, Gedimino prospekte, žemutiniame Seimo viešbučio aukšte ir rūsyje. Pagal sutartį, pasirašytą 25 metams, pirmuosius kelerius metus bankas nemokėjo nuomos mokesčio. Taip buvo sutarta, nes SEB už savo lėšas suremontavo ir sutvarkė komercinei veiklai nepritaikytas patalpas. Tačiau šiuo metu nuomos mokestis siekia apie 1,6 mln. litų per metus.
Kai kuriems parlamentarams, jų padėjėjams, Seime dirbantiems valdininkams taip pat nuomojami butai Seimo viešbučiuose, įsikūrusiuose Gedimino prospekte ir Fabijoniškių rajone. Skaičiuojama, kad per metus šios paslaugos parlamento kanceliarijos kasą papildo keliasdešimčia tūkstančių litų.
Nuomojamos ir pačiuose Seimo rūmuose esančios patalpos. 33,333 tūkst. litų per mėnesį kanceliarija sulaukia iš įmonės "Smulkus urmas", kuri pernai laimėjo Seimo rūmuose ir kanceliarijos transporto skyriuje esančių valgyklos, restorano, restorano baro, bufetų, parduotuvės patalpų, įrangos ir turto nuomos konkursą. Simbolinę sumą už patalpų nuomą parlamento kanceliarijai moka ir rūmuose veikianti kirpykla.
Pinigus, gautus už jai priklausančių patalpų nuomą, Seimo kanceliarija perveda Finansų ministerijai. Pusė šios sumos papildo valstybės biudžetą, kita pusė grąžinama į parlamento sąskaitą. Ankstesniais metais už tas lėšas buvo perkami automobiliai, baldai, kompiuteriai. Seimo kancleris Jonas Milerius LŽ aiškino, kad šiemet, gerokai sumažėjus biudžeto asignavimams, didžioji dalis už nuomą gautų pinigų bus skiriama būtiniems remonto darbams, technikai įsigyti.
Seimo pirmininkės pavaduotojos Virginijos Baltraitienės nuomone, dalį už nuomą gautų lėšų gali tekti išleisti sąskaitoms už komunalines paslaugas apmokėti. Esą gerokai padidėjus elektros ir šildymo kainoms, o valstybės asignavimams "susitraukus", reikės ieškoti papildomų rezervų. "Jeigu pritrūksime iš biudžeto skiriamų lėšų, už elektrą ir šildymą mokėsime iš nuomos pinigų. Nebūtinoms reikmėms jų tikrai netaškysime", - žadėjo V.Baltraitienė.
Parlamento vicepirmininkės teigimu, dalį už nuomą gautų lėšų gali tekti skirti ir einamiesiems reikalams. Pasak jos, smulkiam remontui ir pirkimui Seimo kanceliarijai šiuo metu numatyta vos keliasdešimt tūkstančių litų. "Juk negalime būti garantuoti, kad per metus niekas nesugrius ar nesulūš. Jei tokių bėdų pasitaikytų, tikrai praverstų papildomi pinigai", - aiškino V.Baltraitienė.
Roberta TRACEVIČIŪTĖ
