Artėjant gražiausioms metų šventėms, žmonės raginami paaukoti labdarai – paremti vienišus senukus, sergančiuosius vėžiu ar be tėvų meilės augančius vaikus. Labdara ir geraširdžių aukojami pinigai neretai parūpsta sukčiams.
Mokesčių inspekcijos priedanga
Prieš kurį laiką Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos finansų ministerijos pranešė, kad asmenys, prisidengę šios inspekcijos vardu, skambinėja ar siuntinėja laiškus verslininkams ir ragina paremti tam tikras pilietines kultūrines iniciatyvas. Nesutikusieji to padaryti buvo gąsdinami įvairiomis sankcijomis. Neatsakiusiems į laiškus netrukus buvo paskambinta ir primygtinai nurodyta į banko sąskaitas pervesti sumas, siekiančias keliasdešimt tūkstančių litų.
Viešojo maitinimo paslaugas teikiantis kaunietis verslininkas Romas Vizbaras skambučių iš Mokesčių inspekcijos atstovais apsimetusių sukčių sulaukė net tris kartus. „Kai pirmą kartą paskambino malonaus balso vyriškis ir paragino paaukoti senyvus žmones remiančiai organizacijai, neįtariau nieko blogo. Atsakiau, jog dėl prastos ekonominės situacijos verslas toli gražu neklesti, tad aukoti dabar tikrai negaliu. Tas vyras neatstojo, tad pasakiau, jog pasitarsiu su verslo partneriais ir pažiūrėsiu, ką galiu padaryti“, – apie susidūrimą su sukčiais pasakojo verslininkas.
Nepraėjo nei pora dienų, kai to paties sukčiaus balsas vėl pasigirdo telefono ragelyje. Šįkart išgirdęs, kad paramos tikrai negaus, apsimetėlis pagrasino sankcijomis iš Mokesčių inspekcijos ir patarė laukti laiško, kuriame bus nurodyta, kokias baudas ir už ką teks susimokėti. „Po tokių įspėjimų supratau, kad greičiausiai susidūriau su sukčiais. Nėra tekę girdėti, jog už tai, kad atsisakai paremti kokią nors organizaciją, Mokesčių inspekcija skirtų baudas“, – pasakojo R. Vizbaras.
Verslininkas nusprendė paskambinti į Mokesčių inspekciją ir išsiaiškinti, kodėl tokiomis drastiškomis priemonėmis reikalaujama aukoti vargšams. Išgirdęs, jog ši inspekcija neorganizuoja jokių labdaros akcijų, pats paskambino jį atakuojančiam sukčiui. „Kai pasakiau, jog kreipiausi į policiją ir dabar jam pačiam gresia sankcijos, buvau pasiųstas velniop. Daugiau į mano telefono skambučius niekas nebeatsakė“, – teigė R. Vizbaras.
Parama neaišku kam
Dar nemaloniau buvo nustebinti tie vilniečiai, kurie buvo sutikę geranoriškai pateikti savo asmens duomenis vienam vaikų ugdymo centrui. Suklastojus jų gyventojų pajamų mokesčio deklaracijas, bandyta pasisavinti 2 procentus paramos. Tai paaiškėjo tik tada, kai šie žmonės sulaukė skambučių iš Mokesčių inspekcijos ir sužinojo, jog savo deklaracijoje dėl laisvai skirstomų gyventojų pajamų mokesčio 2 procentų jie esą pažymėję du gavėjus.
Pasirodo, atvejai, kai klastojami deklaracijų duomenys, ne tokie reti, o juos išsiaiškinti nėra paprasta.
Bažnyčios vardu
Jokia naujiena, jog ilgapirščiai, išlaužę aukų dėžutes, jų turinį susižeria į savo kišenes. Šiemet aukų dėžutės buvo apvogtos net keliose bažnyčiose ir Kryžių kalne.
O prieš kurį laiką į klaipėdiečių duris ėmė belstis asmenys, apsimetantys bažnyčios tarnais ir prašantys paaukoti esą naujos bažnyčios statybai. Tai sužinoję kunigai įspėjo, jog jie tikrai nesiuntinėja jokių prašytojų, o jeigu jau rengs panašią akciją, būtinai apie tai praneš viešai.
Klaipėdietė pensininkė Vitalija Kavolienė nė nepagalvojo, kad kas nors prisidengęs bažnyčia gali taip įžūliai apgaudinėti žmones. Vyrui ir moteriai, kurie pasibeldė į jos duris ir paprašė paremti bažnyčią, V. Kavolienė paaukojo 5 litus. „Žinoma, apmaudu, kad buvau taip apgauta. Gaila ne prarastų pinigų, bet dėl to, kad yra tokių žmonių, kuriems nebelikę nieko švento“, – apmaudžiai sakė V. Kavolienė.
Šių metų pradžioje buvo išsiaiškinta dar įžūlesnė labdaros vagystė – šįkart susijusi su Dievo namuose iš tikro dirbančiais asmenimis. Paaiškėjo, jog Klaipėdos krikščioniškos pakraipos bendruomenės, pasivadinusios Kristaus bažnyčia, buhalterė Rita Jokšienė porą metų tikinčiųjų paaukotais pinigais mokėdavo savo skolą bankui, kurią buvo paėmusi taksi paslaugų verslui vystyti.
Ši aukų vagystė buvo išsiaiškinta visai atsitiktinai. Kristaus bažnyčios bendruomenė turi dvi banko sąskaitas – vienoje buvo kaupiami pinigai, gauti iš rėmėjų užsienyje, o kitoje – sekmadieniais paaukoti tikinčiųjų pinigai. Kai bendruomenės vadovas patikrino, kiek suaukota, nustėro pamatęs, jog ten tėra pusė tūkstančio litų, nors turėjo būti bent 10 kartų daugiau. Dokumentų patikrinimas parodė, kad per 2 metus R. Jokšienė pasisavino ne mažiau kaip 82 000 litų.
Klaipėdos apygardos teismas už tą įžūlią vagystę skyrė 2 metus laisvės atėmimo. Nuteistoji sprendimą apskundė ir Apeliacinis teismas prieš keletą savaičių priėmė kitą nutartį – įpareigojo R. Jokšienę atlyginti žalą Kristaus bažnyčiai ir 2 metams apribojo laisvę. Teismas R. Jokšienės pasigailėjo, nes ji augina 4 vaikus, kurių jauniausiajam – vos 2 metukai.
Bandė pasinaudoti nelaime
Neretai pasipelnyti sugalvoję sukčiai, pasinaudodami kitų nelaime, „įkuria fondą“, ar atidaro sąskaitą, į kurią būtų galima aukoti pinigus, esą skirtus nukentėjusiems žmonėms.
Daugelis turbūt neužmiršę Skuodo rajone įvykusios skaudžios avarijos, kurioje girtas policininkas Saulius Paulikas suvažinėjo tris moksleivius. Nelaimės sukrėsti skuodiškiai tomis dienosmis įvairiais būdais palaikė žuvusiųjų šeimas – ne tik geru žodžiu, bet ir pinigais.
Ta tris šeimas ištikusia tragedija bandė pasinaudoti sukčiai. Paaiškėjo, jog kažkas internete skelbia banko sąskaitos numerius ir ragina visus aukoti žuvusių vaikų šeimoms. Tik kai žuvusiųjų moksleivių artimieji viešai pareiškė, jog neragino nieko aukoti ir savo banko sąskaitų viešai neskelbė, raginimai aukoti dingo iš interneto. Sukčiai nespėjo pasipelnyti ir liko nieko nepešę.
Apgaudinėjami užsieniečiai
Mūsų sukčiai savo kišenes papildo ir užsieniečių labdara. Štai Škotijoje buvo viešai raginama saugotis lietuvių, apsimetusių drabužių labdaros rinkėjais. Policija ten ragino škotus netikėti informacija, pateikta skrajutėse su užrašu „Nedelsk“. Jos buvo platinamos ir mėtomos į pašto dėžutes, o jose rašoma, jog pagalbos prašo Lietuvoje įsikūrusios įmonės, besirūpinančios vėžiu sergančiais vaikais. Skrajutėse buvo prašoma aukoti drabužius ir taip prisidėti prie paramos ligoniukams. Netrukus išsiaiškinta, jog nė viena organizacija, susijusi su šiuo drabužiu rinkimu, nėra registruota kaip labdaros gavėja ar teikėja.
Šiemet sukčiai vėl sugalvojo pasipelnyti tokiu pat būdu – tik šįkart Anglijoje. Kento grafystėje televizija slapta nufilmavo grupę lietuvių, renkančių labdarą, ir išsiaiškino, jog jie, dengdamiesi parama kovojantiesiems su vėžiu, anglų prašydavo paaukoti drabužių, bet suaukota labdara jokios organizacijos, kovojančios su vėžiu, nepasiekė. Šįkart lietuvių sukčiai apsimetinėjo Anglijos organizacijos, kovojančios su krūties vėžiu, atstovais. Filmuotoje medžiagoje matyti, kaip Žydrūnu pasivadinęs vyriškis aiškina, esą dirbąs Londono labdaros organizacijoje ir kad surinkti daiktai būsiantys gabenami į Lietuvą. Pagal to Žydrūno telefono numerį internete žurnalistai aptiko keletą skelbimų, kad ieškoma dėvėtų drabužių rinkėjų Anglijoje. Surinkta informacija perduota policijai, pradėtas ikiteisminis tyrimas. Manoma, kad už toną dėvėtų drabužių šie sukčiai gaudavo maždaug 700 svarų sterlingų.
Tik faktai:
Jungtinių Tautų Vaikų fondas UNICEF Lietuvoje surengė akciją, per kurią siekta surinkti 273 000 litų, mat tiek kainuoja pastatyti mokyklą Afganistane, Goro provincijoje. Surinkta beveik dukart daugiau – 524 000 litų.
2009-ųjų rugsėjo viduryje pradėjo veikti aukojimo portalas „Aukok.lt“. Jo kūrėjai tikėjosi iki metų pabaigos sukaupti 50 000 litų sumą. Sulaukta 5 kartus daugiau – 250 000 litų.
Nukentėjusiesiems nuo žemės drebėjimų Haityje vien Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija surinko 53 000 litų.
Kasmet šventiniu laikotarpiu Lietuvos televizijų vykdomoms paramos akcijoms suaukojama daugiau kaip 2 milijonai litų.
Giedrė POTELIŪNAITĖ
