Prezidento pranešime – kirčiai valdančiajam elitui dėl žmonių skirstymo į „progresyviuosius“ ir „kaimietukus“ papildyta 10:35 val.

Lietuvos saugumas priklauso ne tik nuo išorės jėgų, bet ir nuo visuomenės pasitikėjimo demokratine politine sistema, o toks pasitikėjimas bus neįmanomas, jeigu valstybės politikai bijos savų žmonių, nesiklausys, kas jiems skauda, skirstys į „progresyviuosius“ ir „kaimietukus“, menkins piliečius, turinčius kitokią nuomonę, o patys manys esantys Tiesos ministerijos atstovai.

Taip šalies prezidentas Gitanas Nausėda savo antrajame metiniame pranešime atliepė pastaruoju metu visuomenėje ir politiniame elite kilusį susipriešinimą dėl tradicinių vertybių, šeimos politikos, lyčiai neutralios partnerystės ir homoseksualių žmonių padėties visuomenėje.

(81 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Gitanas Nausėda skaito metinį pranešimą Seime

„Dar nesubrendome kaip demokratinė valstybė, jeigu politikai žvelgia į piliečius kaip į statistinius vienetus, kurių balsas reikalingas kartą per kelerius metus rinkimuose. Nuo kada pradėjome bijoti mūsų žmonių? Ar bijojome jų balso Sąjūdžio laikais? Dar nesame brandi demokratija, jeigu puolame menkinti savo piliečius, turinčius kitokią nuomonę, patys save pasodinę į sostą ir viešojoje erdvėje įsitvirtinę Tiesos ministerijos atstovai“, – savo pranešime teigė šalies vadovas.

Prezidentas kiek anksčiau susilaukė didelės kritikos dėl sveikinimo šeimos dienos proga, kuris buvo ištransliuotas Vingio parke vykusiame šeimų gynimo marše. Šio maršo dalyviai ir kiti asmenys prezidento sveikinimą traktavo kaip kreipimąsi tiesiogiai į šeimų gynimo maršo dalyvius, kaip paramą maršo dalyvių vertybėms, nors kiek vėliau prezidento patarėjai tikslino, jog sveikinimas buvo skirtas visoms Lietuvos šeimoms.

Šeimos gynimo maršas kilo kaip atsakas į Laisvės partijos iniciatyvą priimti teisės aktus, kurie reglamentuotų heteroseksualių ir homoseksulių porų civilinius santykius. Vėliau Seime ši iniciatyva žlugo pateikimo stadijoje.

Pats prezidentas G. Nausėda sako remiantis partnerystės įteisinimą, tik nesutinkantis, kad būtų „išplaunamas“ Konstitucijos straipsnis, kuris apibrėžia, kad santuoka sudaroma tarp vyro ir moters. Partnerystės įstatymo kūrėjai buvo sulaukę kritikos, kad partnerius apibrėžia labai panašiai kaip šeimą ar santuoką, nors Seimo Teisės departamentas neįžvelgė jokio prieštaravimo Konstitucijai. 

REKLAMA

Pasak šalies vadovo, svarstant Partnerystės įstatymo projektą jis pasigedo partijų sutarimo. „Kol kas oponuojančios pusės nesiekia kompromiso, veikiau atvirkščiai, dar labiau gilina takoskyrą ir kaitina ginčą“, – teigia prezidentas.

Nurodė 3 darbus, kuriais valdžia parodytų pagarbą piliečiams

G. Nausėda sako, kad pasitikėjimą šalies piliečiais būtų galima parodyti priimant 3 svarbias iniciatyvas: palengvinant referendumo surengimą, užtikrinant galimybę žmonėms ir toliau tiesiogiai rinkti merus, suteikiant galimybę kandidatuoti į Seimą nuo 21 metų amžiaus.

DĖL REFERENDUMO SURENGIMO. Prezidentas agituoja pailginti parašų, reikalingų referendumui surengti, rinkimo laiką, suteikti galimybę piliečiams pasirašyti elektroniniu būdu. G. Nausėda sako, kad nedovanotina ir tai, jog dar nepriimtas Referendumo konstitucinis įstatymas, nes nuo liepos nustos galioti Referendumo įstatymas, kurį Konstitucinis Teismas yra pripažinęs prieštaraujančiu Konstitucijai.

DĖL GALIMYBĖS RINKTI MERUS TIESIOGIAI. Antruoju svarbiu darbu įgyjant piliečių pasitikėjimą G. Nausėda įvardijo tiesioginį merų rinkimą. Kaip žinia, Konstitucinis Teismas yra pripažinęs, kad įstatymas, leidęs tiesiogiai rinkti merus, prieštarauja Konstitucijai, todėl norint išlaikyti esamą rinkimų sistemą teks keisti Konstituciją.

DĖL KANDIDATAVIMO Į SEIMĄ NUO 21 METŲ. Trečiąja svarbia iniciatyva prezidentas laiko galimybę kandidatuoti į Seimą nuo 21 metų, kai šiuo metu tokia galimybė yra tik nuo 25-erių.

Apkaltino valdžią blaškymusi

Savo metiniame pranešime prezidentas nemažai dėmesio skyrė koronaviruso pandemijos suvaldymui ir sveikatos krizei, kuri ištiko visą pasaulį.

„Matome, kad visuomenės sveikatos krizė prislėgė ne tik ekonomiką, bet ir švietimą, o galų gale — virto sugyvenimo, pasitikėjimo krize. Kantrybe ir ištverme apdovanoti Lietuvos žmonės stebėjo, kaip klumpa politikai — bevaisių rietenų, neįsiklausymo pasirinkimuose“, – teigia prezidentas.

REKLAMA

Pasak G. Nausėdos, tiek, kiek valdžia demonstruoja neužtikrintumo, blaškosi, keičia sprendimus, negeba planuoti žingsnių į priekį, tiek auga visuomenei tenkanti našta. Prezidentas sako, kad kai kurie vaikai iki šiol nelanko mokyklų, studentai nesusitinka auditorijose, iki šiol pilnai savo veiklos neatnaujino kai kurie ūkio sektoriai, kultūros įstaigos.

Prezidentas sako, kad tokiu metu labai reikia tarpusavio pagalbos ir pasitikėjimo. Jis akcentavo ir savo indėlį pandemijos valdymui primindamas, kad po Seimo rinkimų keičiantis Vyriausybėms subūrė ekspertų tarybą, kuri įrodė esanti labai naudinga. Daugelis ekspertų šį prezidento žingsnį sveikino, tačiau šalies vadovas anuomet buvo kritikuojamas pernelyg ilgai uždelsęs naujo ministrų kabineto patvirtinimą.

Pats G. Nausėda pažymėjo, kad pandemijos metu lyderystė iš ministerijų perėjo į savivaldą. Kaip žinoma, savivaldybės yra atsakingos tiek už gyventojų testavimą, tiek už vakcinacijos organizavimą. 

„Per pastaruosius metus pamatėme, kaip lyderystė iš ministerijų kabinetų perėjo į savivaldą. Jos ėmėsi tie, kurie kasdien mato žmonių poreikius ir geba į juos atsiliepti nelaukdami nurodymų. Tie, kas nebijo prisiimti atsakomybės“, – teigė šalies vadovas.

Prezidentas prisiminė ir savo raginimą iki liepos paskiepyti 70 proc. šalies gyventojų, tačiau šįkart svarstė, kad nėra prasmės ginčytis, kada tiksliai tai įvyks, tik siūlė sklandžiai vykdyti vakcinaciją, nes Lietuva neturi prabangos kartoti „išeitą pandemijos mokyklos kursą“.

Kliuvo prabangą mėgstančiam ir valstybės parama besinaudojančiam verslui

Prezidentas teigia, kad pandemijos metu augo socialinė nelygybė ir atskirtis, nors apie konkrečius skaičius nekalbėjo. Šalies vadovas priminė savo siūlymą didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį, kuris tokią nelygybę dirbančiųjų gretose galėtų sumažinti, nors valdantieji konservatoriai nėra itin entuziastingi šio siūlymo palaikytojai, kadangi biudžete tai atvertų skylę.

REKLAMA

„Nesutinku, kad ši pagalba mažiausiai uždirbančiam žmogui yra perteklinė, nesprendžia esminių problemų ar gali palaukti. Negali! Netiesos jausmas valstybėje palaukti negali“, – sako prezidentas.

Šalies vadovas išskyrė, kad per pandemiją į itin sunkią padėtį pateko žmonės su negalia, slaugos ar priežiūros reikalaujantys asmenys bei jų šeimos nariai, taip pat jaunimas bei vaikai, kurie mokslo metais buvo tiesiog prirakinti prie kompiuterių ir planšečių. „Uždarymas vienutėje su kompiuteriu ar telefonu rankose lems tik dar didesnius mokymosi rezultatų skirtumus. Tiesą sakant, jau lemia“, – reziumavo prezidentas.

Didžiule klaida G. Nausėda vadino pernelyg ilgą kultūros įstaigų uždarymą, nors jos galbūt galėjo saugiai veikti ir bent kiek išsklaidyti įtampą visuomenėje.

„Ten, kur nėra kultūros, tarpsta arogancija ir poreikis skirstyti bei rūšiuoti Lietuvos žmones. Ar pastebite, kaip iš mūsų gyvenimų, viešumos, dialogų kasdien traukiasi pagarba? Jos vietą užima įtampa ir pyktis. Ar pastebite, kaip įtikėjimas savo teisumu, vienintele teisinga pozicija augina sienas? Jų šešėliai tįsta į žmones, didindami neviltį — apleistumo ir vienatvės jausmą“, – teigia prezidentas.

Jis taip pat atkreipė dėmesį į verslo įmones, kurios pasinaudojo valstybės parama pandemijos metu, tačiau, vietoje investicijų į savo darbuotojus, pasirinko pirkti prabangius automobilius ir jachtas. Apie tai viešai paskelbė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas, kurio duomenimis, 148 verslo įmonės naudojosi valstybės pagalba ir pirko prabangius automobilius bei kitas prabangos prekes. 

„Krizė labai aiškiai atskyrė atsakingą verslą nuo praėjusio amžiaus verslo kultūros. Vieni kūrė darbo vietas ir rėmė pilietines iniciatyvas, kiti tenkino asmeninius poreikius gaudami valstybės paramą. Kol dalis verslų laukė vėluojančios pagalbos, kad išgyventų, kiti, pasinaudoję sukurtomis išimtimis, pirko ferarius ir jachtas“, – apgailestavo G. Nausėda.

REKLAMA

Regi gerovės valstybės naudą

Prezidentas G. Nausėda savo pranešime pažymėjo, jog pandemijos metu išryškėjo gerovės valstybės principo nauda piliečiams, nes mažus vaikus auginantys tėvai galėjo pasinaudoti ligos išmokomis ir prižiūrėti savo atžalas namie, senjorams ir vaikams buvo skirtos vienkartinės išmokos, o darbuotojams, kuriems darbdaviai negalėjo suteikti darbo – subsidijos jų darbo užmokesčiui.

Prezidentas gyrė, kad ankstesnieji ir dabartiniai valdantieji skiria dėmesį senatvės pensijų didinimui, nes senjorai yra viena labiausiai skurstančių visuomenės grupių. G. Nausėda sako palaikantis siekį didinti pensijas, bet iki orios senatvės, jo nuomone, dar ilgas kelias.

Metiniame šalies vadovo pranešime daug dėmesio buvo skiriama negalią turinčių žmonių padėčiai aptarti. G. Nausėda sako, kad negalią turinčių žmonių padėtis atspindi, ar gyvename civilizuotoje ir vakarietiškoje visuomenėje.

„Ir jei kiekviena ministerija, savivaldybė, įstaiga ar įmonė kasmet įdiegs žmonių su negalia atskirčiai mažinti bent po keletą sumanymų, metų pabaigoje mes būsime arčiau vienas kito. Arčiau žmogiškumo, arčiau teisingos Lietuvos“, – sako prezidentas.

Išsakė kritiką teismų savivaldai, bet deda viltis į generalinę prokurorę

Teismų sistemoje prezidentas sako regintis poreikį atkurti teisėjų prestižą, tačiau kartu pažymi, jog teismų savivalda neskuba jam padėti keisti situaciją. Prezidentas išsakė nepasitenkinimą, kad iki šiol nenustatyta, kaip apskaičiuoti teisėjų darbo krūvį, gana didelė dalis apylinkių teismų teisėjų nesispecializuoja nagrinėdami bylas, o sudėtingų ir rezonansinių bylų nagrinėjimas tęsiasi metų metais, nors pagal jas visuomenė sprendžia, ar pasitikėti teismų sistema.

Tačiau G. Nausėda sako, kad jokiais įstatymų pokyčiais neįmanoma atstatyti to, ką sugadina alkoholiu savo mantiją apšlakstantys teisėjai. Taip šalies vadovas reagavo į neseniai visuomenę sukrėtusią Lietuvos aukščiausiojo teismo teisėjo Arvydo Daugėlos istoriją, kai teisėjas buvo sučiuptas neblaivus prie vairo, jam nustatytas 1,84 promilių girtumas.

REKLAMA

Prezidentas neslėpė nusivylimo ir užsitęsusia Konstitucinio Teismo teisėjų rotacija, kas lėmė, kad Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas ėjo pirmininko jau pasibaigus kadencijai.

Tačiau nemažai vilčių šalies vadovas dėjo į naująją generalinę prokurorę Nidą Grunskienę.

A. Lukašenką pavadino „filmų prisižiūrėjusiu diktatoriumi“

Kalbėdamas apie įvykius užsienyje prezidentas negalėjo nepaminėti situacijos Baltarusijoje, kur po pernai suklastotų prezidento rinkimų buvo brutualiai nuslopinti opozicijos balsai, o pastaruoju metu priverstinai nutupdžius iš Atėnų į Vilnių skridusį orlaivį buvo pagrobtas Lietuvoje gyvenęs žurnalistas, „Telegram“ kanalo „Nexta“ įkūrėjas Ramanas Pratasevičius bei jo draugė, Europos humanitarinio universiteto (EHU) studentė Sofija Sapega. 

„Už Lietuvos rytinių sienų – nestabili erdvė, kur paminamos prigimtinės žmogaus teisės ir laisvo pasaulio taisyklės, kur veiksmo filmų prisižiūrėję diktatoriai įsijaučia į teroristų vaidmenį ir grobia keleivinius lėktuvus. Kur sienų ir branduolinis saugumas tampa šantažo įrankiu“, – sako G. Nausėda. 

Prezidentas sako, kad Lietuva privalo stiprinti energetinę nepriklausomybę, įgyvendinti elektros tinklų sinchronizaciją su Vakarų Europa. Pasak G. Nausėdos, gali būti, jog sinchronizacijos pradžia gali būti paankstinta į 2023 metus, kai bus galima atlikti izoliuoto Baltijos šalių elektros energetikos sistemų darbo bandymą.

Tiesa, šalies vadovas pastebi, kad pasibaigus rinkimams Lietuvoje pritilo antiastravininkų balsai, nors problema su Astravo atomine elektrine toli gražu neišspręsta: nors fizinis srautas patenka į Baltijos šalių rinką, tačiau Lietuva neturėtų už ją mokėti. 

„Kviečiu Vyriausybę nenuleisti rankų ir kuo greičiau pasiekti susitarimą dėl bendros Baltijos šalių elektros energijos prekybos su trečiosiomis šalimis metodikos“, – teigia prezidentas. 

REKLAMA

G. Nausėda teigia, kad saugumo padėtį savo regione privalome vertinti realiai. „Remdamasi augančia karine galia, Rusija toliau šiurkščiai pažeidinėja tarptautinę teisę Kryme, Rytų Ukrainoje ir Sakartvele, taip pat vis labiau kontroliuoja Baltarusiją“, – pastebi prezidentas.

Pasak šalies vadovo, svarbiausias Lietuvos uždavinys – drauge su sąjungininkais stabdyti Rusijos ekspansiją ir išvengti dar didesnės regiono destabilizacijos. 

„Turime siekti, kad mūsų kaimynai įgytų galimybę laisvai ir demokratiškai apsispręsti dėl savo gyvenimo. Mūsų teikiamas prieglobstis Baltarusijos žmonėms, parama pilietinei visuomenei, garsus Lietuvos balsas, primenantis Europai, kas vyksta šalia jos sienų, – mažiausia, ką mes galime ir privalome padaryti kaimynų labui“, – sako G. Nausėda. 

Prezidento teigimu, saugumą geriausiai gali užtikrinti atgrasymas. Pasak jo, Lietuva turi siekti nuolatinių rotacinių JAV pajėgų buvimo mūsų šalyje. Apie tai bus kalbama artėjančiame NATO viršūnių susitikime šį birželį.

G. Nausėda ragino politikus skirti ne mažiau nei 2,5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto šalies gynybai jau 2030 metais, akcentavo būtinybę išlaikyti Europos Sąjungos dėmesį Rytų partnerystei. Lietuvos lyderystę Rytų partnerėms integruojantis į Europos Sąjungą prezidentas pavadino „neginčytinu mūsų užsienio politikos prioritetu“.

Jokio ženklo, kad norėtų atsisakyti atstovavimo EVT

Kalbėdamas apie užsienio politiką šalies prezidentas neminėjo pastaruoju metu vykstančio konflikto tarp didžiausios valdančiosios koalicijos partnerės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų bei Prezidentūros dėl to, kas turi atstovauti šaliai Europos Vadovų Taryboje – prezidentas ar premjerė. 

Šiuo metu tai yra prezidento prerogatyva, tačiau konservatoriai siekia keisti nusistovėusią praktiką, argumentuodami tuo, kad kai kurie klausimai geriau atitinka šalies premjero atsakomybes. 

REKLAMA

Tačiau skaitydamas metinį pranešimą prezidentas kalbėjo tik apie savo dalyvavimą Europos Vadovų Taryboje ir nepasiuntė jokio ženklo, kad situacija galėtų keistis. 

Jis teigė, kad ypatingai derina Lietuvos pozicijas su Skandinavijos valstybėmis prieš kiekvieną Europos Vadovų Tarybą ir kartu priminė, kad atkakliai derėjosi su Europos vadovais dėl lėšų skyrimo Lietuvai  – iš viso 14,5 mlrd. eurų.

Dėmesys – švietimui 

Švietimui prezidentas dėmesį skyrė pakalbėjęs apie užsienio politiką. Šalies vadovas pripažino, kad viena kitai prieštaraujančios švietimo reformos padarė didelę žalą jaunimui, todėl labai agitavo partijas pasirašyti politinių partijų sutarimą dėl švietimo. Šiuo metu apie tai diskutuojama, bet, pavyzdžiui, buvusiems valdantiesiems nepavyko rasti kompromiso dėl švietimo ateities tarp visų politinių jėgų. 

G. Nausėda taip pat priminė kiek ankstesnius savo siūlymus, kuriais daugiau vaikų iš socialinę riziką patiriančių šeimų būtų įtraukiami į privalomą ikimokyklinį ugdymą. Paprastai didesnis vaikų įtraukimas į ikimokyklinį ugdymą reiškia vienodesnes starto pozicijas, kai vaikai iš įvairių šeimų jau prieš eidami į pirmą klasę turi įgiję panašius įgūdžius. Tai vadinama galimybių lygybės užtikrinimu.

Pasak šalies vadovo, Lietuva apskritai turėtų judėti visuotinio ikimokyklinio ugdymo link, nes tai geriausias būdas mažinti mokinių pažangumo skirtumus. 

Prezidentas sako, kad Lietuva taip pat turėtų kuo labiau puoselėti įtraukųjį ugdymą, kuris turėtų būti pasiektas 2024 metais, kai dauguma vaikų su negalia, jei tai įmanoma, mokysis kartu su visais bendraamžiais. 

„Daugybė vaikų su negalia nebebus diskriminuojami, o mokydamiesi drauge su jais kiti vaikai jau nuo mažens suvoks, kokie įvairūs mes esame, ir išmoks tai priimti bei branginti. Tuo įsitikinau, aplankęs mokyklas, kuriose įtraukusis ugdymas yra šiandiena, o ne rytojus“, – teigė prezidentas. 

REKLAMA

G. Nausėda taip pat paragino skirti didesnį finansavimą mokslo tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, paragino geriau koordinuoti inovacijų politiką bei aktyviau dalyvauti tarptautinėse mokslo struktūrose. 

„Deja, mūsų Achilo kulnas tebėra pernelyg menka aukštųjų mokyklų ir verslo sąveika. Susidaro įspūdis, kad verslininkams kartais pristinga tikėjimo, o mokslininkams – pasitikėjimo savo jėgomis. Visi drauge esame pajėgūs šią ydingą grandinę nutraukti“, - teigė šalies vadovas, pridurdamas, kad jam inovatyvios Lietuvos siekis siejasi ir su žalios Lietuvos vizija.

Prezidento nuomone, Lietuva turėtų skirti daugiau dėmesio žaliosios infrastruktūros kūrimui regionuose, o tai gali būti užtikrinama skirstant europinę paramą. Kaip savo indėlį į žalios Lietuvos viziją jis paminėjo iniciatyvas naujai kuriamus teisės aktus vertinti ir per aplinkosaugos perpsektyvą, o viešuosiuose pirkimuose partnerius atsirinkti įvertinus ekologinius aspektus.  

Tai jau antrasis prezidento metinis pranešimas. Praėjusiais metais G. Nausėda akcentavo visuomenės atsparumą pandemijai, susitelkimą ir bendrą atsaką, bet nevengė ir kritikos valstybės institucijoms. Šalies vadovas daug dėmesio skyrė apibrėžti gerovės valstybės vizijai, kurios pirminę idėją pristatė jau per rinkimus.

Skaitydamas metinį pranešimą praėjusiais metais prezidentas išvardijo svarbiausius savo sprendimus: veto Seimo rinkimų barjero mažinimui, mokestines iniciatyvas, taip pat kelio užkirtimą Vyriausybės norui karantino metu reguliuoti kai kurias kainas, riboti prekių ar paslaugų prieinamumą. 

G. Nausėda pernai taip pat pabrėžė bendro sutarimo valstybėje svarbą, jo pranešimas pasižymėjo telkiančia ir taikančia retorika.

Prezidento pareigą Seime skaityti metinius pranešimus apibrėžia Konstitucija.

Savo pareigas prezidentas G. Nausėda pradėjo eiti 2019 m. liepos 12 d.


Rašyti komentarą...
R
R.G.
2021-06-08 10:46:48
Pranešti apie netinkamą komentarą
Puikus pranešimas, labai tokio laukiau.
Konservatoriams išvis svetimas dalykas pagarba žmogui. Įsigalėjo visiškas diktatas.




Atsakyti
-1

J
JO
2021-06-08 10:11:35
Pranešti apie netinkamą komentarą
PUIKU
Atsakyti
-6

B
Bravo
2021-06-08 10:34:01
Pranešti apie netinkamą komentarą
Prezidentė Gitanai ,Klaipėdos 5 vidurine ir Nida džiaugiasi tavimi,The Best!!!
Atsakyti
-3

SKAITYTI KOMENTARUS (32)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų