Prezidento patarėjas Kęstutis Budrys po susitikimo sakė, kad dėl dalinės mobilizacijos Rusijoje saugumo situacija regione prastėja, bet karinės grėsmės lygis Lietuvoje išlieka nepakitęs.
Taip jis kalbėjo po pirmadienį surengto Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio.
„Mes vertiname, kad situacija regione dėl to blogėja, tačiau karinis grėsmės lygis nepakitęs. Jį vertiname kaip žemą“, – sakė K. Budrys. Pasak jo, Rusija sąmoningai eskaluoja situaciją.
„Išklausėme žvalgybos institucijų vertinimus ir Vidaus reikalų ministerijos vertinimus, kaip apie žinias dėl mobilizacijos paskelbimo reaguojama. Rusijos regionuose yra daug nerimo, bet to nesimato prie mūsų sienų. <...> Mes laikomės pozicijos, kad karinės mobilizacijos vengimas nėra pagrindas patekti į Lietuvą ar vieninteliu pagrindu gauti humanitarinę vizą“, – sakė prezidento patarėjas.
Jis tikino, kad Lietuvos visi aukščiausi pareigūnai tvirtai laikosi pozicijos, kad „neturėtų būti karinės tarnybos vengimas priežastimi patekti į Europos Sąjungą, tai nėra pakankamas pagrindas, reikia įsitikinti, kad ten Rusijoje išsėmė visas galimybes savo nepritarimą parodyti“.
Prezidento patarėjas taip pat kalbėjo apie tai, kad Lietuva diskutuoja kokią dar ginkluotę perduoti Ukrainai, bet tam reikia tyrimų ir išsamesnių pokalbių, šiuo metu niekas dar nėra aišku.
„Sprendimui priimti reikia platesnio įsivertinimo, finansinio pagrindimo, prieš šio klausimo grįšime ateityje, ginkluotės klausimai uždaryti nėra. Vyksta diskusija su mūsų partneriais. <...> Mes buvome šalis, kuri paramą teikė pirmiausiai, dar neprasidėjus karui, mes esame aktyvūs. <..> Apie paramos tiekimą buvo kalbėta ir prezidento su Ukrainos prezidentu Volodymiru Zelenskiu, yra kalbama apie visas ginklų sistemas, taip pat ir su partneriais, kaip mes galėtume nesumažinti savo pajėgumų. Procesas vyksta, vertinimas vyksta, turime turėti planą, kaip mes juos pakeistume, nes tai šiuo metu ji dirba, bet be plano mes to daryti negalime“, – ne itin tiksliai apie galimą ginklų tiekimą Ukrainai kalbėjo prezidento patarėjas.
Remdamasis trimis šaltiniais, naujienų portalas „15min“ pirmadienį pranešė, kad Kyjivas paprašė Vilniaus pasidalyti dalimi turimos modernios ginkluotės – perduoti vokiškų savaeigių haubicų „Panzerhaubitze 2000“, norvegišką oro gynybos sistemą NASAMS ir daugiau amerikietiškų šarvuočių M113.
Baltarusiai gadina tvorą pasienyje
Pasak patarėjo, VGT taip pat aptarė situaciją, kuomet Minsko režimo pareigūnai pasienyje su Baltarusiją gadindami fizinį barjerą „sąmoningai pažeidinėja NATO valstybės sieną“.
„Tai yra labai rimta“, – kalbėjo K. Budrys.
Anot jo, VGT sutarė, jog Krašto apsaugos ir Vidaus reikalų ministerijos peržiūrės valstybės sienos priedangos planą. Jį atnaujinti planuojama artimiausiu metu.
„Jame turėtų būti numatyti konkretūs saugumo situacijos pokyčio stebėjimo indikatoriai ir kriterijai, numatantys kada ir kokiomis apimtimis yra pasitelkiamos kitų institucijų pajėgos padėti užtikrinti sienos saugumą“, – teigė šalies vadovo atstovas.
Jis sakė, kad tai yra Baltarusijos provokacija prieš Lietuvą.
K. Budrio teigimu, fizinis barjeras šiemet buvo sugadintas kelis šimtus kartų, keliolika kartų iš jų tą darė Minsko režimo pareigūnai.
Apie VGT posėdį šalies vadovas praėjusią savaitę paskelbė Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pranešus apie dalinę mobilizaciją jo šalyje.
Rusijos okupuotose Ukrainos teritorijose jau kelias dienas tęsiasi pseudoreferendumai dėl prisijungimo prie Rusijos, jie baigsis antradienį. Valstybės gynimo taryboje dalyvauja prezidentas, ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė, kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys, Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas ir šiandien papildomai pakviesti Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, Seimo Nacionalinio Saugumo ir gynybos komiteto vadovas Laurynas Kasčiūnas.
