REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Rytų Lietuvoje neseniai apsilankęs prezidentas Valdas Adamkus pareiškė, kad čia veikia dvi atskiros švietimo sistemos - lietuvių ir tautinių mažumų kalbomis. Pasak jo, tai, kad moksleiviai atstumiami nuo lietuviškųjų mokyklų, reiškia lygių lavinimosi galimybių bei teisės mokytis valstybine kalba suvaržymą.

REKLAMA
REKLAMA

Vilniaus rajone nemažai švietimo problemų suvokiama per tautinių santykių ir tautinių įtampų prizmę.

REKLAMA

Tokią tendenciją atskleidė Švietimo ir mokslo ministerijos užsakymu atliktas tyrimas dėl padėties Vilniaus rajono mokyklose.

Pasak tyrimą atlikusios grupės vadovo profesoriaus Gedimino Merkio, nors švietimo įstaigų pertvarkymas vyksta visoje Lietuvoje, tačiau Vilniaus rajone neretai išryškėja tautinės netolerancijos aspektas.

Anot G.Merkio, tyrimo metu, kurio buvo apklausa daugiau nei 600 Vilniaus rajono lenkų, rusų ir lietuvių mokyklų mokinių, 35 tėvai, sąmoningai nebuvo klausimų apie tautinę netoleranciją, tačiau būtent ji buvo minima tarp gautų atsakymų.

REKLAMA
REKLAMA

G.Merkio teigimu, apibendrinus tyrimo rezultatus, galima tvirtinti, kad apskritai švietimo situacija Vilniaus rajone "nėra prasta", tačiau švietimo sistemos valdymą apsunkina daugiakalbė aplinka.

Tyrimo rezultatai ir išvados buvo aptartos ketvirtadienį Prezidentūroje vykusioje apskritojo stalo diskusijoje "Švietimo valstybine kalba raidos problemos Vilnijoje".

Diskusijoje V.Adamkus pabrėžė, kad praėjusią savaitę lankėsi Rytų Lietuvoje ir savo akimis pamatė problemas.

Pasak prezidento, Rytų Lietuvoje šiuo metu veikia dvi atskiros švietimo sistemos - lietuvių ir tautinių mažumų kalbomis. V.Adamkus apgailestavo, kad mokyklose, kur mokoma valstybine kalba, dažnai neužtikrinama reikiamų sąlygų mokymuisi - tokiu būdu priešinama ir skaidoma visuomenė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Lietuvos vadovas pažymėjo, kad kartais, tinkamų mokymuisi sąlygų nesudarymas bandomas pateisinti abejonėmis, esą nėra pakankamai norinčių lankyti lietuviškąsias mokyklas ir esą tai leidžia nesirūpinti reikiamomis patalpomis, mokslo įrangos atnaujinimu, vaikų pavėžėjimu.

"Tai, kad atstumiami moksleiviai nuo lietuviškųjų mokyklų, reiškia ne ką kitą, kaip tik lygių lavinimosi galimybių bei teisės mokytis valstybine kalba suvaržymą. Reikėtų ir kuo greičiau atsisakyti ydingos tvarkos, kai nelietuviškų mokyklų moksleiviai laiko kitokį, nelygiavertį lietuvių kalbos brandos egzaminą. Tai - neteisinga ir vienų ir kitų moksleivių atžvilgiu", - kalbėjo V.Adamkus.

REKLAMA

Prezidentas paragino keisti tokią padėtį - valstybės investicijos ateityje turi būti skirstomos taip, kad nei lietuviškų, nei lenkiškų, nei rusiškų Lietuvos mokyklų vaikai nebūtų priversti mokytis netinkamomis mokslui, blogomis sąlygomis.

Prezidento nuomone, moksleivio krepšelis, atnešęs daug naudos ir skaidrumo į švietimo sistemą, jokiu būdu negali būti iš vienų mokyklų ir kalbinių bendruomenių atimamas, o kitoms mokykloms ir kalbinėms bendruomenėms pridedamas. Pasak šalies vadovo, tokie savivaldybės tarybos sprendimai, kursto kalbinę nesantaiką ir griauna pilietinę santarvę Lietuvoje.

REKLAMA

Savo ruožtu, po diskusijos švietimo ir mokslo ministrė Roma Žakaitienė džiaugėsi, kad Vilniaus rajone per pastaruosius trejus metus lietuviškų mokyklų statybai ir atnaujinimui skirta daugiau nei 53 mln. litų, kad į lietuviškų mokyklų pirmąsias klases ateina tiek pat mokinių, kiek ir į lenkiškas.

Pastarąjį kartą dėmesys į švietimo problemas Vilniaus krašte buvo atkreiptas šios savaitės pradžioje, kai Šalčininkų rajono savivaldybės taryba, pirmadienį sprendusi Šalčininkų rajono mokyklų reorganizavimo ir likvidavimo klausimus, pritarė lietuviškos Tetėnų "Šalčios" pagrindinės mokyklos reorganizavimui į pradinę.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Lietuviškų ugdymo įstaigų uždarymui prieštaraujantys visuomeninių organizacijų atstovai pirmadienį išplatino viešą laišką šalies vadovams.

Visuomenininkai atkreipia dėmesį, kad Šalčininkų rajono savivaldybė nereorganizuoja lenkiškų Baumiliškių ir Tabariškių pagrindinių mokyklų, nors jose mokosi mažiau vaikų nei lietuviškose.

Jie skundžiasi, kad Šalčininkų rajono savivaldybė 13 metų nestatė patalpų lietuviškoms mokykloms, jų neremontavo, neįrenginėjo jų kabinetų tam, kad tuo pretekstu vėliau galėtų jas uždaryti, pagal Lenkų rinkimų akcijos programą prioritetą skyrė lenkiškoms mokykloms.

Šalčininkų rajone gyventojų daugumą sudaro lenkai.

 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų