Anot G. Nausėdos, Konstitucijos 137 straipsnyje įtvirtintas draudimas šalyje būti masinio naikinimo ginklams yra „absoliutaus pobūdžio ir neturintis jokių išimčių“.
Nausėda vetavo naują Klaipėdos uosto įstatymą: leistų įplaukti laivams su branduoliniu ginklu
Todėl, vadovaudamasis Konstitucija prezidentas grąžino parlamentui minėtą įstatymą svarstyti pakartotinai.
G. Nausėda siūlo atitinkamą įstatymo dalį pakeisti ir nustatyti, kad laivams su branduoliniu ginklu įplaukti į Klaipėdos jūrų uostą yra draudžiama.
Šalies vadovo teigimu, Lietuva pasitiki NATO kolektyviniu branduoliniu atgrasymu, yra aktyvi Aljanso branduolinės politikos dalyvė.
Visgi, anot prezidento, tuo atveju, jei šioje politikoje būtų tam tikrų pokyčių, vertėtų pradėti diskusijas, ar Lietuvos teisinėje sistemoje esantys absoliutūs apribojimai pilnai atitinka šalies nacionalinio saugumo interesus.
Kaip skelbė ELTA, Seimas pritarė Susisiekimo ministerijos siūlytai Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pertvarkai.
Ja numatoma sustiprinti ir investicinę aplinką, griežtinti nacionalinio saugumo saugiklius – patvirtintame įstatyme numatyta, kad uostas išliks atviras vidaus ir tarptautinei laivybai, tačiau tik tuo atveju, jei tai neprieštarauja valstybės saugumo interesams.
Tuo metu, esant grėsmėms ar pasikeitus geopolitinei situacijai, laivyba uoste būtų ribojama arba stabdoma.
Projektu taip pat numatyta didinti uosto konkurencingumą, efektyvinti veiklą ir stiprinti nacionalinį saugumą, nauja tvarka taip pat siekiama užtikrinti, kad uosto žemė ir infrastruktūra būtų naudojamos pagal paskirtį.
Tam keistas uosto infrastruktūros mokesčio ir žemės nuomos teisinio reguliavimo modelis – strateginius principus pavesta spręsti Vyriausybės lygmeniu, o techninius klausimus deleguoti Susisiekimo ministerijai.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
