Ji kartoja su amerikiečiais niekada apie tai nekalbėjusi.
„Eskaluojame daugybę klausimų, kurių galbūt net nevertėtų eskaluoti. Vienas iš tokių yra trąšų tranzitas iš Baltarusijos“, – portalo lrytas.lt laidai „Iššifruoti esmę“ ketvirtadienį sakė I. Ruginienė.
„Niekada nebuvo jokiuose kuluaruose ir tarptautinėje erdvėje užsiminta ar kalbėta šita tema. Man bendradarbiaujant ir dirbant su amerikiečiais daugybę temų esame apkalbėję, bet niekada niekada nekalbėjome (apie trąšų tranzitą – BNS), jokio prašymo iš jų nebuvo“, – aiškino premjerė.
Pernai gruodį ji taip pat sakė, kad JAV pareigūnai neprašė atnaujinti baltarusiškų trąšų tranzito per Lietuvą.
JAV panaikino sankcijas
JAV praėjusių metų pabaigoje panaikinus sankcijas baltarusiškoms kalio trąšoms mainais į šalyje buvusių kalinių paleidimą, politikos stebėtojai ėmė svarstyti, jog Vašingtonas gali imtis spausti Lietuvą vėl leisti jų tranzitą per Klaipėdos uostą.
Kalio trąšų gamybos milžinės „Belarusklaij“ produkcija per Lietuvą ir Klaipėdos uostą buvo vežama iki 2022-ųjų vasario, kai Lietuva, argumentuodama JAV sankcijomis ir kitais nacionalinio saugumo sumetimais, jų sustabdė.
„Kažkodėl patys iškeliame klausimą, diskutuojame (...) ir kaip paskui galime tikėtis, kad staiga neatsiras tokia idėja ir prašymas, galbūt ir prieita prie šito klausimo“, – ketvirtadienį akcentavo I. Ruginienė.
Savo ruožtu prezidentas Gitanas Nausėda interviu BNS anksčiau sausį sakė ketinantis atstovauti tvirtai Lietuvos pozicijai, jeigu šalis patirtų spaudimą atnaujinti baltarusiškų trąšų tranzitą, ir dėl šios pozicijos tikėjosi rasti sutarimą tarp regiono šalių.
Jis taip pat yra teigęs sulaukęs kaimyninių Lenkijos ir Latvijos vadovų patikinimo, kad dėl baltarusiškų trąšų eksporto laikysis tokios pat pozicijos, kaip Lietuva.
Kaip rašė BNS, „Belaruskalij“ pernai gruodį arbitražui pateikė ieškinį Lietuvai ir iš valstybės reikalauja atlyginti 12,09 mlrd. JAV dolerių žalą.
Sankcijas baltarusiškoms trąšoms yra pritaikiusi ir ES, dėl jų pratęsimo Bendrija spręs vasarį.
