„Dėl brigados įsikūrimo – mes visiškai pilnai dirbame pagal planą A. Bet mes būtume labai blogi planuotojai, jeigu neturėtume net apgalvoję kažkokios reakcijos, jeigu susiklostytų kažkokios nenumatytos aplinkybės“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė I. Šimonytė.
„Faktas tas, kad mes tikrai dirbame pagal planą A ir tikrai sieksime padaryti viską ir užtikrinti pasirengimą taip, kaip yra sutarta. Tiesiog reikia suprasti, kokio dydžio tai uždavinys“, – tęsė ji.
Premjerės teigimu, iš esmės sprendimai dėl brigados dydžio karinio vieneto dislokavimo Lietuvoje priimti maždaug prieš metus. Tačiau, pasak I. Šimonytės, institucijos jau iš anksto ėmė ruoštis tokiam žingsniui.
„Prieš tai mes turėjome labai ilgas diskusijas ir atrodė, kad gal to sprendimo ir nepavyks pasiekti. Tai labai gerai, kad mes, tikėdamiesi, kad tą sprendimą pasiekti pavyks, šiaip pakankamai iš anksti pradėjome daug darbų daryti, jau planuodami ir būsimos brigados poreikius“, – pažymėjo ministrė pirmininkė, akcentuodama, kad realūs brigados karių poreikiai paaiškėjo tik praėjusių metų pabaigoje.
„Mes dirbame labai įtemptomis sąlygomis, kai realiai ką tik sužinojome, ko reikia, ir bandome tai įgyvendinti per trumpiausią įmanomą laikotarpį“, – sakė politikė.
Pastaruoju metu diskusijos dėl to, ar Lietuva tinkamai rengiasi priimti Vokietijos karius, verda ir tarptautinėje spaudoje. „Business Insider“ skelbė, kad brigada Lietuvoje gali būti dislokuota vėliau, nei suplanuota, mat vėluojama įrengti reikalingą infrastruktūrą.
Kritiškai apie pasirengimą kalbėjo ir buvęs kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys. Interviu „Verslo žinioms“ į atsargą pasitraukęs generolas paragino galvoti apie alternatyvų planą dėl vokiečių brigados karių ir jų šeimų Lietuvoje priėmimo. Pasak V. Rupšio, šiuo metu steigiant reikalingą infrastruktūrą „iki šiol į žemę nėra įkastas nei vienas kastuvas“.
ELTA primena, kad Berlynas 2022 metų vasarą įsipareigojo Lietuvoje dislokuoti brigados dydžio karinį vienetą – toks sutarimas numatytas Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo ir prezidento Gitano Nausėdos pasirašytame komunikate. Iš viso į Lietuvą ketinama perkelti apie 5 tūkst. Vokietijos brigados karių ir civilių. Dalis jų atvyks su savo šeimomis.
Planuojama, kad iki 2026 metų į Lietuvą bus perkelta didžioji brigados dalis. Vokietijos gynybos ministro Boriso Pistoriuso teigimu, pilną operacinį pajėgumą brigada įgis 2027 metais.
Šį pavasarį į Lietuvą atvyko pirmasis Vokietijos brigados elementas – per 20 karių, kurie bus atsakingi už brigados perkėlimo į Lietuvą planavimą bei karinei infrastruktūrai keliamų reikalavimų derinimą.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
