Teismas, spręsdamas kardomosios priemonės skyrimo klausimą, atsižvelgė į tai, kad vyras yra bedarbis, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgą laiką slapstėsi užsienyje. Teismas konstatavo, kad M.Sasnauskas padarė labai sunkius ir apysunkius nusikaltimus, suvokia, kas už tai gresia, todėl daro išvadą, kad jis dar kartą gali slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.
Tokios kardomosios priemonės prašė prokuroras Virginijus Mizaras.
„Prašiau griežčiausios kardomosios priemonės, nes jis įtariamas sunkių nusikalstamų veikų padarymu, laukia griežta laisvės atėmimo bausmė. Be to, jis ilgą laiką slapstėsi: iš karto po nusikaltimo išvyko į užsienį ir ten ilgą laiką gyveno“, – sakė prokuroras.
Su teisėsauga įtariamasis nebendradarbiauja.
„Šiuo metu jis naudojasi savo kaip įtariamojo teise ir atsisako duoti parodymus. Nepareiškė savo pozicijos“, – sakė V.Mizaras.
Kaip žurnalistams penktadienį sakė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus viršininkas Jonas Akelis, šio įtariamojo paieška vykdyta ketverius metus. Jis sulaikytas Redingo miestelyje, esančiame netoli Londono. Pareigūnai neteikia informacijos, kokiomis aplinkybėmis jis buvo sulaikytas, tačiau teigia, kad oficialių duomenų apie jo darbą Jungtinės Karalystės pareigūnai neturėjo.
„Jeigu jis būtų oficialiai dirbęs, tai kolegos jį būtų sulaikę anksčiau“, – sakė J.Akelis.
Pražūtingas gaisras Šilainių mikrorajono daugiabučio bute kilo 2012 metais, kai buvo padegtos buto durys ir jas atidaręs vaikinas nuo patirtų sužalojimų mirė. Tuo metu septintame aukšte esančiame bute vyko gimtadienio vakarėlis, jo dalyviai nuo liepsnų gelbėjosi balkonuose, dalis iškrito ir susižalojo. Vienas jų po nelaimės tapo neįgalus – nebegali vaikščioti.
Per kelias dienas policija sulaikė tris įtariamuosius, tarp jų ir M.Sasnausko brolį. Jis pats po nusikaltimo pasislėpė. Iškart buvo paskelbta kauniečio paieška, vėliau išduotas Europos arešto orderis.
M.Sasnauską Lietuvos policija buvo įtraukusi į ieškomiausių asmenų sąrašą.
Jo bylą atskyrus, likę trys kaltinamieji gaisro sukėlimu buvo teisiami. Savo kaltės nė vienas iš jų nepripažino – visi trys teigė apie kilusį gaisrą sužinoję tik vėliau, o teismo posėdžiuose tvirtino daugelio detalių neprisimenantys. Nepaisant to, Kauno apygardos teismas juos 2014 metais pripažino kaltais.
Paulius Diliūnas nuteistas 15 metų laisvės atėmimo bausme, Paulius Sasnauskas, kuris nusikaltimo įvykdymo metu buvo nepilnametis – 7,5 metų. Teismas nusprendė, kad trečiasis nuteistasis, Lukas Buckus, neturėjo tikslo nužudyti, todėl jam skirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant.
Teismo posėdžiuose duodami parodymus nuteistieji tvirtino, kad būtent M.Sasnauskas buvo iniciatorius, nusprendęs, kad reikia važiuoti „aiškintis“, kas nuskriaudė jo brolį. L.Buckus pirmosios instancijos teismo posėdyje yra teigęs, kad matė, kaip M.Sasnauskas šliūkštelėjo į butą benzino ir, supratęs, kad geruoju tai nesibaigs, pabėgo.
Nuosprendį nuteistieji skundė Lietuvos Apeliaciniam teismui, tačiau jis atmetė jų skundus ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo paskirtas bausmes. Buvo padidinta neturtinė žala neįgaliam likusiam nukentėjusiajam.
Žuvusiojo mamai priteista per 23 tūkst. eurų, broliui – per 17 tūkst. eurų neturtinės žalos. Pirmos instancijos teismas iš septintame aukšte esančio buto per gaisrą iškritusiam ir neįgaliu likusiam nukentėjusiajam buvo priteisęs per 41,5 tūkst. eurų neturtinės žalos. Apeliacinis teismas neturtinę žalą padidino iki 248 tūkst. 118 eurų. Panašios sumos po gaisro vaikščioti negalintis jaunuolis prašė pirmos instancijos teisme.
