Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.
Vilnietė Danguolė prie benamių katinų šėrimo vietos eina kasdien, ir net ne po kartą per dieną. Ne tik juos šeria, kartu ir muzikos ar naujienų pasiklauso. Pamatyti viduryje dienos švelniakailius pasiseka ne kiekvienam. Mat būta atvejų, kai iš namų neturinčių katinų tyčiojosi vandalai, tad benamiai – išsislapstę.
„Šaudė iš tympų, akmenimis mėtė, žudė juos“, – matytus vaizdus atpasakoja Danguolė.
Tokių benamių katinų maistui močiutė išleidžia maždaug trečdalį, o kartais net ir pusę savo pensijos. Kartu su dukra ji prižiūri maždaug trisdešimt katinų.
Danguolė sako, kartais sau pagailinti gardesnio kąsnio, bet svarbu prižiūrėti gyvūnus. Pagalbos iš svetimų sulaukia labai retai – pavyzdžiui, kartą per tris mėnesius.
„Kartais atneša maisto, kurio nesuvalgo jų katinas. O šiaip iš savo pinigų, be abejo“, – kalba ji.
Pagalba labai reikalinga
Gyvūnų globėjai sako, kad pagalbos tokiems žmonėms reikia. Ypač dabar, prieš šventes, kai norisi gerumu dalintis ne tik su žmonėmis. Gyvūnų prieglaudos „Beglobis“ vadovė sako, jeigu tik kam kils noras paaukoti maisto, parama visada laukiama.
„Mes priimame, ir kai skambina mums šerėjos, kai prašo paremti, padėti, be abejo, jie atvažiuoja ir mes tą maistelį atiduodame“, – aiškina „Beglobio“ vadovė Danutė Navickienė.
Katinų maitinimo vietų per visą Vilnių – beveik pusketvirto šimto. Savivaldybė įrengusi beveik 160 katinų namelių, kur namų neturintys gyvūnai gali jaukiai pasislėpti nuo lietaus ar piktavalių. Vien šiemet savivaldybė įrengė 20 tokių namelių, išleido – 70 tūkst. eurų. Gyvūnus maitina tokį norą pareiškę, savivaldybės leidimą gavę žmonės. Tiesa, jie turi laikytis tam tikrų taisyklių.
„Šėrimas neturi vykti 24/7, vandens ten gali būti visą parą. Aišku, žiemą sunkiau su vandeniu. Bet maistas negali būti 24 valandas per parą. Tie katinai ateina, pasimaitina, ir tada jau vaikšto, kur tik nori“, – sako savivaldybės atstovas Gintaras Leperskas.
Į gyvūnus žiūrima kaip į daiktus
O katinų gatvėje, nemažėja.
„Kai pakeitė įstatymą, ir įteisino tokių programų vykdymą, mes turėjome viltį, kad laikui bėgant bešeimininkių kačių neliks, bet žmonės savo įpročių nekeičia, ir dėl to ta problema nesisprendžia. Kol bus gyvūnai dovanojami taip, kaip dovanojami rankšluosčiai, dar kokie kiti daiktai, kol gyvūnas bus daiktas, tol bus ir ta problema“, – situaciją aiškina jis.
„Dažnai žmonės žino, prie kurių rajonų yra maitinamos katės, ir jie padeda jiems nusibodusias kates, kurios buvo jiems kaip staigmenos. Tiesiog ir padeda, kur šeria žmonės į tas vietas. Visai neseniai atsirado katinėlis su visa transportavimo dėže, su visu maistu“, – atsimena D. Navickienė.
Vilnietis Juozas prisipažįsta prieš daugybę metų taip pat norėjęs pradžiuginti savo dukrą katinu. Senjoras ragina žmones labai gerai pagalvoti, prieš imant gyvūną į namus.
„Verkė, verkė dukrytė mažytė būdama, nupirkome Kalvarijų turguje, bet paskui pūkuojasi, veliasi visur, ir kvapas tas, vis tiek, mieste yra problema“, – kalba jis.
Ir taip katinas keliavo iš namų pas gimines. Todėl gyvūnų gynėjai ragina žmones dar kartą – bet kokių švenčių proga neturėtume prašyti dovanų kačiuko ar šuniuko. Ir jeigu turime vieną kitą eurą, skirti jį tiems, kas būdami dovanomis pasidarė nereikalingi ir atsidūrė gatvėje.
Visą reportažą žiūrėkite aukščiau pateiktame vaizdo įraše.
