Ketvirtadienį vykusioje spaudos konferencijoje Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas pateikė siūlymą, kad trejiems metams po pirmo laikino leidimo išdavimo jis nebūtų pratęsiamas žmonėms, kurių „lietuvių kalbos lygis yra nulinis“.
Pasak miesto mero, didžiausia problema, jog laikinųjų leidimų pagrindu šalyje gyvenantiems užsieniečiams nėra sudaromos teisinės paskatos mokytis lietuvių kalbos. Miesto duomenimis, beveik 70 proc. ne ES šalių piliečių Vilniuje gyvena su laikinais leidimais, o apklausos rodo, kad dauguma vilniečių palaiko bazinio lietuvių kalbos lygio reikalavimą.
Vilniaus meras tikino, jog lietuvių kalbos mokėjimas yra būtina sėkmingos integracijos sąlyga, todėl siūloma numatyti ir aiškesnius kalbos reikalavimus laikiną leidimą gyventi Lietuvoje pratęsiantiems užsieniečiams.
„Šiuo metu jau galime pasiūlyti skirtingų lietuvių kalbos mokymosi formatų – dedame pastangas sukurti palankias sąlygas mokytis nepriklausomai nuo socialinės padėties ar asmeninių poreikių“, – teigė V. Benkunskas.
Metų pradžioje Vilnius tai pat pradėjo vykdyti nemokamus lietuvių kalbos kursus Vytauto Didžiojo universitete, kuriuos baigti galimybę turės net 1,5 tūkst. užsieniečių.
„Man užteko metų“
Apie tai, kas labiausiai padėjo išmokti lietuvių kalbos ir su kokias sunkumais teko susidurti, naujienų portalui tv3.lt pasakojo 2020 m. iš Kazachstano į Lietuvą gyventi atvykęs Aknazaras Meerlanovas.
Kiek laiko jums užtruko išmokti lietuvių kalbos?
A. Meerlanovas: Man užteko metų. Kai atvažiavau į Lietuvą ir nuėjau į kursus, man iškart pradėjo patikti pati kalba. Važiuojant troleibusu sako: „Gerbiamieji keleiviai, kita stotelė ta ir ta.“ Man viskas skambėjo vienodai kaip melodija, negirdėjau ten jokio žodžių ir aš supratau, kad visai norėčiau šnekėti ta kalba. Ji mane labai sudomino. Sakyčiau, kad mano smalsumas ir ta motyvacija padėjo man taip greitai šią kalbą išmokti.
Kas padėjo išmokti kalbos?
Kas labiausiai padėjo išmokti lietuvių kalbos?
A. Meerlanovas: Bendravimas su žmonėmis, darbas aptarnavimo srityje. Labai padėjo draugai, kolegos, nes bendravo su manim lietuviškai. Palaikė ir patys žmonės, pavyzdžiui, kai nueini į parduotuvę paklausia ir palaiko tave, bando atsakyti irgi lietuviškai. Kolegos pačioje pradžioje bendravo angliškai, vėliau, kai suprato, kad ir aš suprantu lietuviškai, visą laiką bendravo tik lietuvių kalba. Aš ir pats labai norėjau išmokti lietuviškai šnekėti, čia irgi nuo žmogaus priklauso, kiek jis nori kalbėti ir mokėti.
Kalbant apie mokymąsi kitų kalbų, kaip galvojate, tai yra įgūdis ar viskas priklauso nuo žmogaus pastangų?
A. Meerlanovas: Žinoma, pačio žmogaus pastangos. Pavyzdžiui, aš visą laiką stengiuosi paklausti, kaip reikia teisingai lietuviškai skaityti, klausau muzikos irgi lietuvių kalba, nes kultūra labai gera, daug galima išmokti. Taip pat sakyčiau, kad tikrai pačioje pradžioje reikėtų nueiti į kursus. Aš pats nuėjau į juo Vilniaus universitete, kas antrą dieną susitikdavome ir mokėmės kalbėti lietuviškai, suprasti gramatiką. Vėliau pačiam reikia viską daryti, nes jei pats nedarysi, nesistengsi, nekalbėsi lietuviškai, tai tada jokie kursai tau nepadės.
Ar lietuvių kalba tikrai tokia sunki?
Yra žmonių sakančių, kad lietuvių kalba yra labai sunki ir gerai išmokti kalbėti beveik neįmanoma. Kaip jūs galvojate?
A. Meerlanovas: Aš sakyčiau, kad tai įmanoma, bet lietuvių kalba iš tikrųjų labai sunki. Pavyzdžiui, kirčiavimas, patys lietuviai nežino kaip teisingai sakyti kažkokį žodį. Iš tikrųjų sunki kalba, bet įmanoma išmokti, svarbiausia kartoti. Televizorių galima žiūrėti, radijo klausytis irgi labai padeda, nes ten dirba žmonės, kurie taisyklingai šneka lietuviškai.
Valstybinės kalbos įstatymo pataisos
Nuo šių metų pradžios įsigaliojo Valstybinės kalbos įstatymo pataisos, kuriomis sutarta, kad informacija apie parduodamas prekes ir teikiamas paslaugas turi būti teikiama lietuvių kalba. Kokia jūsų nuomonė apie tai?
A. Meerlanovas: Aš sakyčiau, kad jei žmogus planuoja dirbti Lietuvoje, tai turėtų kalbėti lietuviškai. Aš su tuo sutinku. Žinoma, reikia duoti laiko žmogui, kad jisai galėtų išmokti ir suprasti, kaip kalbėti. Aš žinau, kad yra įmonės, kurios investuoja į savo darbuotojus, kad jie išmoktų kalbėti lietuviškai. Aš sakyčiau, kad išmokti kalbėti lietuviškai reikia ne tik dėl kitų žmonių, bet ir dėl pačio savęs, nes tai padeda geriau galvoti, lengviau įsilieti į kultūrą, tapti jos dalimi ir susidraugauti su žmonėmis.
Aš esu tik „už“, kad žmonės, kurie pageidauja dirbti Lietuvoje, kalbėtų lietuviškai. Tie patys žmonės, jie visada padeda. Lietuviai būna labai linksmi, kai girdi, kad žmonės kalba, būtent jų kalba ir jie palaiko visą laiką, daug komplimentų duoda. Tas palaikymas, gaunamas iš žmonių irgi yra labai svarbus. Tada net motyvacija atsiranda, kai, pavyzdžiui, ateina lietuvis ir sako: „Kaip tu gerai šneki lietuviškai. Kaip aš džiaugiuosi, kad tu stengiesi kalbėti lietuviškai.“
Ar pajutote skirtumą lietuvių bendravime, kai pradėjote kalbėti lietuviškai? Ar atrodo, kad su jumis pradėjo bendrauti maloniau?
A. Meerlanovas: Šiaip patys lietuviai visada malonūs, nesvarbu kokia kalba, bet pats pastebėjau, kad, kai kalbi lietuviškai, jie yra atviresni su tavimi, nes tai gali išsireikšti būtent savo kalba. Tai yra labai svarbu žmogui. Tada jie jau šneka tokiomis temomis, kad tu niekada nepagalvotum, jog su tavimi gali tuo pasidalinti.
Taip pat ir kolegos, jie papasakoja apie savo gyvenimą, nes tai yra komunikacija. Aš pastebėjau, kad lietuviai tapo atviresni ir pasitikintys bendraujant savo kalba. Pavyzdžiui, prie manęs ateitų žmogus ir paklaustų, kaip man sekasi, norėtų, kad aš pasidalinčiau savo gyvenimu, tai man būtų lengviausia pasidalinti gyvenimu savo kalba. Galiu pasakyti, kad net ir pradėjau galvoti lietuviškai.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
