Jevgenijus Bardauskas, LRT televizijos laida „Savaitė“
Po šios savaitės Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus susitikimo su „Gazprom“ vadovu Aleksejumi Mileriu žinios, kad rusai sumažins Lietuvai dujų kainą, nebuvo. Kita vertus, kai Lietuva jau kitąmet pasirengusi užbaigti suskystintųjų gamtinių dujų terminalą, derybos turėtų labiau rūpėti pačiam koncernui „Gazprom“.
Ne veltui prezidentė pareiškė, kad kainas „Gazprom“ turėjo sumažinti jau seniau, o dabar Rusijos dujų monopolininko veiksmus lemia pralaimėjimo grėsmė Stokholmo arbitraže, į kurį kreipėsi Lietuva.
Apie tai, kad „Gazprom“ gąsdina Lietuvos ieškinys tarptautiniame arbitraže, rašo ir Rusijos žiniasklaida, teigdama, kad baisiau už milijardines baudas, „Gazprom“ yra precedentas, leisiantis kitoms šalims kelti naujas pretenzijas.
Taigi premjero pažadas, duotas iškart po rinkimų, kad Vyriausybė sumažins dujų kainą, regis, liks tik kalbomis.
O kalbos A. Butkevičiui vis sukelia nemalonumų. Paskui tenka aiškintis: tai ne taip suprastas buvo, tai pats suklaidintas buvo.
Šią savaitę Ministras Pirmininkas vėl prakalbo keistai: esą konservatoriai per mažai pasiskolino – galėjo ir daugiau. Kuriuo A. Butkevičiumi tikėti: opozicinės Socialdemokratų partijos pirmininku 2010-aisiais, kai jis kaltino konservatorius praskolinus valstybę, ar premjeru 2013-aisiais, kai jis sako, kad konservatoriai galėjo skolintis dar du milijardus?
Viena nuomonė, kai buvo socialdemokratų pirmininkas, kita, kai premjeras
Socialdemokratas A. Butkevičius kelerius pastaruosius metus nuolat kritikuodavo konservatorių vyriausybę. 2008-ųjų pabaigoje – 2009-ųjų pradžioje sunkmečio laikus gyvenusioje Lietuvoje buvo priimta nemažai nepopuliarių sprendimų: mažinti pensijas, karpyti algas tarnautojams, naikinti lengvatas, tad opozicijoje buvę socialdemokratai pareiškimams turėjo plačius horizontus.
Ypač Andriaus Kubiliaus vyriausybė savo oponentams užkliūdavo dėl augančių valstybės skolų, o tuometinis socialdemokratų pirmininkas A. Butkevičius ne kartą teigė, kad valdantieji praskolino valstybę.
„Galima sakyti, milijardai pravalgomi užuot įliejus juos į ekonomikos skatinimą. Tokiu būdu skolos augina naujas skolas, tik atiduoti teks su palūkanomis. [...] O Vyriausybė ir toliau skolinasi. [...] Dabar akivaizdu, apie skolas kalbama tyliai, o apie tariamai gerėjantį gyvenimą šaukiama garsiai. Konservatorių Vyriausybė lengva ranka skolos naštą perkels ant visų Lietuvos žmonių pečių, kurie kenčia jau dabar. Apie pinigų grąžinimą valdantieji negalvoja. Suprantama, juk skolas turės grąžinti kita vyriausybė“, – 2010-aisiais kalbėjo Socialdemokratų partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius.
Prabėgo treji metai ir dabar jau premjeras Algirdas Butkevičius keičia nuomonę. LRT laidoje „Dėmesio centre“ savaitės pradžioje politikas pareiškė, kad nieko baisaus nebūtų atsitikę, jei Lietuva tuomet būtų pasiskolinusi dar kelis milijardus litų.
„Faktiškai tada buvo galima didinti valstybės skolą, pavyzdžiui, dviem milijardais litų. Dėl to niekas nebūtų atsitikę, nes mes kol kas vykdome Mastrichto kriterijų“, – rugsėjo 2-ąją LRT televizijos laidoje „Dėmesio centre“ kalbėjo Ministras Pirmininkas A. Butkevičius.
Na, bet kaip diena, taip naujiena: ir šį kartą premjeras ilgai savo žodžių įsikibęs nesilaikė – po paros apie galimybę skolintis daugiau sunkmečio laikais prabilo kitaip.
„Pasiskolinti jie negalėjo. Jie tuo metu galvojo, kad šitie įstatymai tikriausiai neprieštaraus Konstitucijai. Jei būtų buvę žinoma, tuo metu buvo geresnės sąlygos pasiskolinti, nes kriziniu laikotarpiu tai buvo daroma – buvo skolinamasi didelės sumos“, – kalbėjo Ministras Pirmininkas A. Butkevičius.
Štai ir suk galvą, žmogau, kuriais premjero žodžiais dabar tikėti.
I. Šimonytės reakcija: „Gal sapnuoju?“
Sunku buvo patikėti ir A. Butkevičiaus pasisakymą, kad Lietuva galėjo įsiskolinti dar labiau, išgirdusiai buvusiai finansų ministrei Ingridai Šimonytei.
Ji savo tinklaraštyje parašė, kad visa tai būtų galima nurašyti niekada nesibaigsiančiai „gėlavandenių“ ir „sūravandenių“ diskusijai.
„Gal sapnuoju? Šią žinią paskelbęs dabartinės Vyriausybės vadovas, kaip ir jo partijos kolegos, kaip ir koalicijos partneriai, pastaruosius kelis metus, ypač kol buvo opozicijoje, ne kartą vainojo Andriaus Kubiliaus Vyriausybę dėl neva „praskolintos“ Lietuvos. O paaiškėjo, kad Lietuva ne tik nepraskolinta, bet iš esmės ir „nedaskolinta“, – vertina Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja I. Šimonytė.
„Tokius premjero žodžius galiu vertinti kaip tam tikrą nesusipratimą arba aiškų įrodymą, kad premjeras, būdamas premjeru jau apie metus, vis dar nelabai kai kuriuos pamatinius dalykus valstybės finansų srityje supranta“, – pastebi opozicijos lyderis, buvęs premjeras A. Kubilius.
A. Kubiliaus teigimu, tuomet Lietuva neturėjo galimybių skolintis tarptautinėse rinkose tol, kol nesugebėta investuotojų įtikinti, kad mūsų šalis nebankrutuos ir sugebės vykdyti savo įsipareigojimus.
Su tuo sutinka ir ekonomistai.
Politologas: jei nebus ryžtingų sprendimų, premjero reitingai smuks
Premjero A. Butkevičiaus nuomonių kaita įvairiais klausimais jau seniai tapo pašaipų objektu. Premjero derybos su savimi kelia juoką politiniams oponentams, apie tai diskutuoja apžvalgininkai.
A. Butkevičius ginasi: tai jį teisininkai suklaidino, tai ne taip žurnalistai suprato.
Net jeigu taip ir būtų, premjeras A. Butkevičius, akivaizdu, ne tik keičia nuomonę, bet dažnai jos neturi labai svarbiais valstybei klausimais. Pavyzdžiui, liepos pradžioje premjeras tikino, kad Švedijos ekspertų išvados dėl Baltijos valstybių prisijungimo prie Europos elektros tinklo bus labai svarbios apsisprendimui būti Visagino atominei ar ne, o po dienos jis jau buvo priešingos nuomonės ir sakė, kad studija įtakos neturės.
Vyriausybės vadovas vis žada, kad bus išsiderėta iš „Gazprom“ mažesnė dujų kaina, tačiau šildymo sezonas – ant nosies, o pažadai kol kas ir liko pažadais.
Nebuvo premjeras nuoseklus ir dėl skalūnų dujų: iš pradžių palaikęs žvalgybos idėją vėliau ėmė kalbėti, kad „Chevron“ turi susitarti su bendruomene.
Pasak politologo Vincento Vobolevičiaus, premjeras elgiasi tiesiog talentingai. Po premjero A. Kubiliaus ryžtingos ir šokiruojančios veiklos, A. Butkevičius neva savo nuomonės neturėjimą ar neryžtingumą apvelka derybų, svarstymų ir pasitarimų rūbu. Ir tokia taktika esą kol kas rinkėjams yra labiau priimtina.
„Nors labai ironiška, nes neskubama keisti to, ką padarė A. Kubilius – taigi to, ko keisti atėjo dabartinė Vyriausybė. Tačiau vien tik ant svarstymų [...] ilgai nevažiuosi. Dėl to man susidaro įspūdis, kad jei nebus ryžtingų sprendimų, [premjero] reitingai po truputėlį turėtų mažėti“, – politologas V. Vobolevičius.
Reitingai ir socialdemokratų, ir paties premjero šiek tiek jau sumažėjo. Ar tai laikina, ar tik pradžia tolesnio pasitikėjimo praradimo, labiausiai turėtų rūpėti pačiam A. Butkevičiui, nes tai labai priklauso nuo jo kalbų ir pozicijos.
