Politologas: N. Venckienė per anksti pasijautė reikšminga politine veikėja

klano seriami politologai plauna zmonems smegenis ,jei N VENCKIENE tikrai butu nepopuliari ,tai kiekviena diena nebutu skelbiamos apklausos kuriose minima N VENCKIENE ir ja remianti partija DRASOS KELIAS realybeje yra viskas kitaip ,tad klanas ir skelbia falsifikatus ,tokiu apklausu isvysime ie daugiau ,LIETUVA ruosiama rinkimu klastojimui

REITINGAI IR REALYBĖ. Kokie gali būti skirtumai?

Neatmestinė tikimybė, kad ši apklausa buvo skirta ram, kad būtų galima parašyti būtent tokį straipsnio pavadinimą. Jei buvo apklausta 1000 respondentų, tai 9 iš jų buvo už "Drąsos kelio" partiją. O ką tai pasako? Manau tik tai, kad apklausų užsakovai labiausiai šiuo metu prisibijo "Drąsos kelio" populiarumo augimo. Tos baimės esmę nesunku atspėti. Visi, kurie bando reikalauti šalyje tiesos ir teisingumo yra pavojingi tiems, kurie turi kitokią nuomonę. "Drąsos kelio" partija yra dar santykinai nauja Lietuvos politinėje erdvėje. Dar nėra aiškus jos politinis branduolys, mažai visuomenė informuota apie jos tikslus ir siekius. Net ir partijos priešrinkiminės programos man neteko matyti. Spaudoje skaičiau tik tai, kad ši partija stegsis savo veiklą labiausiai sukoncentruoti sudėtingai situacijai teisėsaugoje gerinti. Tai prasmingas siekis, tačiau kol kas nesimato aiškios vizijos, kokiais būdais bus bandoma tai siekti. Ar norima pasinaudoti tik tais Seimo nariais, kurių kandidatūras rems "Drąsos kelio" partija ar bus bandoma ieškoti koalicijos partnerių tokiam tikslui siekti. Pirmu atveju, rezultatai vargu ar bus ryškiau pastebimi, o kitu - visuomenė, manau, norėtų žinoti kokie tie potencialūs partneriai galėtų būti?

Primisiu kai kurias nesenas Pikasiuko mintis dar tada, kai D.Kuolis nebuvo padaręs "Lietuvos sąrašo" steigimojo susirinkimo, turėdamas asmeninėje dispozicijoje daugiau kaip pusę įgaliojimų, susirinktų dar po N.Venckienės vėliava.

RETRO: Manau, kad daugiau ar mažiau verta pasitikėti visais, kurie dalyvavo spaudos konferencijoje, kaip “Drąsos kelio” ar “Lietuvos sąrašo” atstovai. (Jie tada dar buvo įsivardinę kartu - P.) Net ir apie buvusį LDDP kabineto Užsienio reikalų ministrą P.Gylį neseniai esu išsakęs savo palankią nuomonę. Verta pastebėti, kad jis pastaraisiais metais ne tik išstojo iš minėtos “hegemono” palikuonių partijos, bet ir pasižymėjo savo socialdemokratine raiška pagal ES standartus.

Pasigedau aktyvaus visuomenininko D. Kuolio. (Dabar jau aišku - kodėl? Jis jau ruošėsi tam "steigiamajam susirinkimui" , jei tą nedidelį mitingą prie Prezidentūros galima taip pavadinti.- P.)

Jei jis dėl kokių nors asmeninių ambicijų atsisakys galimos politinės karjeros, tai pasielgs savanaudiškai. (Apie jėgų skaldymą tada dar nebuvo informacijos) Nemanau, kad toks asmeninės atsakomybės vengimas būtų vertas didelės pagarbos. Puiku būti aktyviu visuomenininku, prasmingai aiškinančiu valstybės skaudulius, bet dar svarbiau pačiam būti politiku, kad konkrečiais darbais prisidėti prie teisingumo kūrimo ir visuomenės gyvenime iškylančių problemų sprendimų.

REITINGAI IR REALYBĖ. Kokie gali būti skirtumai?

Neatmestinė tikimybė, kad ši apklausa buvo skirta ram, kad būtų galima parašyti būtent tokį straipsnio pavadinimą. Jei buvo apklausta 1000 respondentų, tai 9 iš jų buvo už "Drąsos kelio" partiją. O ką tai pasako? Manau tik tai, kad apklausų užsakovai labiausiai šiuo metu prisibijo "Drąsos kelio" populiarumo augimo. Tos baimės esmę nesunku atspėti. Visi, kurie bando reikalauti šalyje tiesos ir teisingumo yra pavojingi tiems, kurie turi kitokią nuomonę. "Drąsos kelio" partija yra dar santykinai nauja Lietuvos politinėje erdvėje. Dar nėra aiškus jos politinis branduolys, mažai visuomenė informuota apie jos tikslus ir siekius. Net ir partijos priešrinkiminės programos man neteko matyti. Spaudoje skaičiau tik tai, kad ši partija stegsis savo veiklą labiausiai sukoncentruoti sudėtingai situacijai teisėsaugoje gerinti. Tai prasmingas siekis, tačiau kol kas nesimato aiškios vizijos, kokiais būdais bus bandoma tai siekti. Ar norima pasinaudoti tik tais Seimo nariais, kurių kandidatūras rems "Drąsos kelio" partija ar bus bandoma ieškoti koalicijos partnerių tokiam tikslui siekti. Pirmu atveju, rezultatai vargu ar bus ryškiau pastebimi, o kitu - visuomenė, manau, norėtų žinoti kokie tie potencialūs partneriai galėtų būti?

Primisiu kai kurias nesenas Pikasiuko mintis dar tada, kai D.Kuolis nebuvo padaręs "Lietuvos sąrašo" steigimojo susirinkimo, turėdamas asmeninėje dispozicijoje daugiau kaip pusę įgaliojimų, susirinktų dar po N.Venckienės vėliava.

RETRO: Manau, kad daugiau ar mažiau verta pasitikėti visais, kurie dalyvavo spaudos konferencijoje, kaip “Drąsos kelio” ar “Lietuvos sąrašo” atstovai. (Jie tada dar buvo įsivardinę kartu - P.) Net ir apie buvusį LDDP kabineto Užsienio reikalų ministrą P.Gylį neseniai esu išsakęs savo palankią nuomonę. Verta pastebėti, kad jis pastaraisiais metais ne tik išstojo iš minėtos “hegemono” palikuonių partijos, bet ir pasižymėjo savo socialdemokratine raiška pagal ES standartus.

Pasigedau aktyvaus visuomenininko D. Kuolio. (Dabar jau aišku - kodėl? Jis jau ruošėsi tam "steigiamajam susirinkimui" , jei tą nedidelį mitingą prie Prezidentūros galima taip pavadinti.- P.)

Jei jis dėl kokių nors asmeninių ambicijų atsisakys galimos politinės karjeros, tai pasielgs savanaudiškai. (Apie jėgų skaldymą tada dar nebuvo informacijos) Nemanau, kad toks asmeninės atsakomybės vengimas būtų vertas didelės pagarbos. Puiku būti aktyviu visuomenininku, prasmingai aiškinančiu valstybės skaudulius, bet dar svarbiau pačiam būti politiku, kad konkrečiais darbais prisidėti prie teisingumo kūrimo ir visuomenės gyvenime iškylančių problemų sprendimų.

N.Venckienė arogantiška ir išpuikusi? Domėjausi ir stebėjau šią istoriją, dievaži, nieko panašaus neįžvelgiau.

Neringos Venckienės politinė pozicija ir toliau lieka labai neaiški. Skelbiamos idėjos – gražios, o kaip jas žadama konkrečiai įgyvendinti, jei Seime atsirastų tokia nauja DK frakcija, kol kas dar nežinioje. Jei N.Venckienė netgi pabrėžtinai pasirenka sau konkurentę apygardoje politinėje dešinėje, tai dėl tokio pasirinkimo paplos ne tik kairiųjų trojka LSDP, TT ir DP, bet ir kitos kairiųjų ar centristų politinės grupuotės bei dariniai. Pagal “Drąsos kelio” partijos iškeltus lozungus ir programos akcentus, šią partiją galima būtų laikyti artimą dešinės pozicijoms. Jei ji sieks valdžios pagrindiniu priešininku pasirinkdama dešinei atstovaujančią TS LKD partiją, tai tada, kai du pešasi, laimės neokomunistinės jėgos dar kur kas lengviau, negu dabartinėje situacijoje, kai susikaldymas ir pasimetimas valdančioje “Permainų koalicijoje” ir taip yra didelis.

” Politologas Lauras Bielinis skaitytojams anksčiau aiškino, kad: “"Drąsos partija" - kuriama pogrindinė organizacija, apie kurias mes daug girdėjome tarybiniais laikais”. STOP. Įdomu ką sovietinio režimo metais, kuriuos autorius vadina “tarybiniais”, veikė pats Lauras ir jo tėtis Vilniaus LKP aukštoje nomenklatūroje, kad jis “daug girdėjo” apie “pogrindines organizacijas”? Jau pats faktas, kad taip sunerimo L.Bielinis, rodo, kad tas politinis vyksmas gali turėti rimtą prasmę. L.Bielinis teigia, kad: “Formaliai kol kas šios partijos įsteigimas yra neįmanomas.” Būtent įmanomas ir pats autorius tą puikiai žino. Svarbiausia, kad nebūtų pažeistos įstatyminės normos, atsirastų pageidaujančių 1000 piliečių šioje partijoje dalyvauti , o partijos statutas neprieštarautų LR Konstitucijai ir įstatymams. Jei kas nors dabar ar ateityje tokius reikalavimus vykdys, tai Lietuvoje galės įsikurti tiek partijų, kiek jų kažkam prireiks.

Iš dabar TM sąrašuose ęsančių gal apie pusė nebeturi teisinės legitymacijos toliau egzistuoti, nes neturi būtino narių skaičiaus. Manau, kad daugumas tokių bus išbrauktos iš sąrašo per artimiausius metus. Teisingumo ministerija pati pateko į gan keblią situaciją. Ji leido nevykdyti steigiamojo susirinkimo normų ir dabar TM ministrui gali būti sunku paaiškinti, kad kokie dalyvių turimi įgaliojimai už kitus asmenis yra neteisėti. Prisiminkime, kad iš antro karto TPP sukrapštė apie 800 dalyvių, o “Šatrijos” darinys tik kiek daugiau, kaip 200. (Tada šaipiausi, kad galėjo būti stegiamajame tik koks 10 dalyvių ir jie galėtų apsiforminti visus savo steigiamos partijos valdymo bei kontrolės postus.-P.)Toliau L.Bielinis teigia, kad “ši žmonių grupė koncentruojasi ties labai siauru, tačiau labai skandalingu klausimu”. Iš kur socialinių mokslų dakltarui tai žinoti? Bent jau anksčiau skelbta “Drąsos kelio” deklaracija rodo gan plačius savo tikslus ir siekius, kaip juos įgyvendinti. Kai bus pateikta šios besikuriančios partijos programa ,tada ir galėsime šia tema padiskutuoti.

“L.Bielinis mano, jog jis tegalėtų veikti prieš konkrečias politines struktūras ar konkrečius administracijos vienetus tam, kad realizuotų savo tikslus, susijusius su D.Kedžio mirtimi.”

Manyti daug ką galima, tačiau apie kokias “politines struktūras” ir “konkrečius administracijos vienetus” politologas kalbėjo? Ir kaip D.Kedžio mirtis gali padėti realizuoti kažkokius tikslus? Ar autorius tuos tikslus žino, ar tik “mano žinantis”. Tai ne tas pats. Autorius aiškina apie būtinus veiklos diapazonus. Juos turi teisę pasirinkti patys partijos nariai. Kaip ir tai, kuriose srityse jie žada labiausiai koncentruotis. Pagal tą kelių metų raišką matosi, kad bent jau teisėsaugos stiprinimo srityje tai ši partija panorės darbuotis. Gal L.Bieliniui tai atrodo per siaura? Nieko panašaus. Teisėsaugos neįgalumas dažnai būna susijęs ir su ekonomika, ir su politika, ir su socialinėmis problemomis ar net kultūros ignoravimu. Niekas negali būti kultūringas, jei nesilaiko bedražmogiškų vertybių principų. Krikščionys dar turi ir “Dekalogą”, kuris gali būti daug kame pagrindu bet kokioje veikloje. Apie tokios partijos šansus dabartinėje situacijoje esu anksčiau nemažai diskutavęs. Mano požiūris iš esmės nepakitęs, tačiau jis kinta. Prie to prisideda tos jėgos, kurios žūt būt pasiruošę nuskandinti visą “D.Kedžio istoriją” su pedofilijos ir žmogžudysčių skandalu. Visuomenė tą vis aiškiau mato ir tai suteikia šiam naujam dariniui tam tikrų šansų. Didžiausią problemą įžvelgiu tame, kad kol kas “Drąsos kelio” judėjimo atstovų santykiai su partijomis yra daugiau priešiški, negu krypstantys į galimą bendradarbiavimą. Bet koks Seimo naujas darinys (ar pavienis politikas) nepasieks pozityvių rezultatų, jei neišmoks ieškoti politinių artimus tikslus turinčių kolegų bei darbuotis su jais bendram tikslui pasiekti. Žinoma, bet kokie kompromisai privalo neperžengti moralės ir etikos ribų. Šioje srityje “Drąsos kelio” pozicijos, manau, ypač stiprios.

Veidmainiavimo ir apgavysčių aplinkoje maudosi nemažas skaičius žiniasklaidos atstovų. Apie naujos tokios partijos kūrimosi sudėtingas perspektyvas esu jau nemažai komentavęs. Dar ir dabar, kai nežinomas jos branduolys, tikėtini finansai ir programa, vertinti jos galimybes yra labai sudėtinga. Pateikti deklaracijos fragmentai, mano supratimu, yra gan pozityvūs, tačiau to sėkmingai politinės partijos veiklai aiškiai per maža. Nesiimsiu burti iš kavos tirščių apie tai, kas bus, jei bus. Manau, kad didelės jėgos padarys viską, kad ši partija nesustiprėtų ..."

Tautininkų režimas net nebandė organizuoti pasipriešinimą rusams, dėl ko iki šiol negalime išsivaduoti iš nepilnavertiškumo kompleksų, nesuformavo vyriausybės tremtyje. Nesibaigiantis išdavystės kelias. O ir dabar vienintelė jų "specializacija" - neapykantos tarp lietuvių ir lenkų kurstymas.
Tai ką Tamsta siūlai Venckienei į sąjungininkus?

Gerai pradėjai, bet kažką ne tą toliau pavarei.
Boravskis yra neatsakingas žmogus, tai tokie, kaip jis, o ne kaip Kuolys, gali "priskaldyti malkų".
Bet labiausiai nustebinai, kai į "pažangių judėjimų" sąrašą įtraukei tautininkus, kurie, kaip išsiaiškino mūsų istorikai, jau nuo 1920 metų dirbo Maskvai, 1922 - 1926 kartu su SSRS ambasados Kaune darbuotojais rengė, o paskui ir įvykdė antikonstitucinį valstybės perversmą, kuris paruošė dirvą 1940 metų nacionalinei katastrofai.

Net bjauru skaityti.
Pirmiausia todėl, kad dar kartą sužinau, jog gyvenu infantilioje šalyje. Kaip kitaip galima vertinti tautą, kuri net po trijų Grybauskaitės prezidentavimo metų ją liaupsina? Pasirodo, net trys iš keturių lietuvių yra visiški mulkiai, nes bet koks Grybauskaitės judėsis, kiekvienas jos žodis, mimika, viskas yra neatitaisoma žala Lietuvai, jos pilietiniam tapsmui, jos vidaus ir užsienio politikai, jos įvaizdžiui ir ateičiai. Tik visiškiems debilams gali patikti šita Lukašenką nemokšiškai kopijuojanti senmergė. Būtent jai taikyčiau Krupavižiaus apibūdinimus, jo pasakytus apie Venckienę - išpuikusi ir arogantiška.
Toks pats baisus ir visas lietuvių numylėtinių sąrašas, kuriame į gerąją pusę išskirčiau nebent A.Butkevičių. Mano tautiečiai tiesiog geidžia, kad juos valdytų tokie šiukšlės, kai Uspaskichas (kuriam aš apskritai neleisčiau grįžti į Lietuvą, nebent į kalėjimą) arba KGB provokatorius Veselka. Dar tarp numylėtinių - "valstybininkų" klano marionetė Adamkus (kaip dabar žinome, buvęs KGB informatorius), degutienė ir kažkokia Blinkevičiūtė. Tai ko mes stebimes, kad chujovai gyvename? Ką, šitie urodai gali mus nuvesti į šviesią ateitį?
Puldamas ant Venckienės, Krupavičius pats išsiduoda, kad jis priklauso supuvusiai sistemai, ir jo išvados neturi nieko bendro su tikrove. Pastarųjų trijų mėnesių duomenys rado, kad jos reitingai stabilizavosi, ir jie tikrai įspūdingi. O kad sistema nenori priimti naujokų, atsiradusių "iš apačios" (o ne už Rusijos pinigus, kaip Paulauskas, Paksas arba Uspaskichas) - visai nestebina, juk viskas jau pasidalinta, įskaitant mūsų vaikų ateitį.

matomai Vaigauskas balsus jau suskaičiavo, tai jau dabar ir ruošia tautą šiems rezultatams...apgailėtina