Birželį visuomenės lyderiais laikomų veikėjų reitingai staigmenų nepateikė - palankiausiai vertinama Prezidentė Dalia Grybauskaitė, nepalankiausiai - Premjeras Andrius Kubilius. Tačiau kelintą mėnesį kyla buvusios Kauno apygardos teismo teisėjos, partijos „Drąsos kelias“ vedlės Neringos Venckienės reitingai - per penkis mėnesius, kai N. Venckienė minima tarp visuomenės veikėjų, jos populiarumas padidėjo 7 proc. Tačiau, politologo nuomone, N. Venckienė gerokai per anksti pasijautė reikšminga politine veikėja ir daro klaidą po klaidos.
Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ naujienų agentūros ELTA užsakymu birželio 13-22 dienomis atliktos apklausos duomenimis, valstybės vadovę Dalią Grybauskaitę palankiausiai vertino 76 proc. šalies gyventojų. Prezidentą Valdą Adamkų palankiai vertino 59 proc. gyventojų, Socialdemokratų partijos vadovą Algirdą Butkevičių - 58 proc. gyventojų. Prie politikų, kuriuos palankiai vertina daugiau nei pusė suaugusių Lietuvos gyventojų, prisijungė ir Seimo Pirmininkė Irena Degutienė, pelniusi 54 proc. gyventojų palankumą.
Šeši visuomenės veikėjai - europarlamentarai Viktoras Uspaskichas ir Vilija Blinkevičiūtė, Liberalų sąjūdžio pirmininkas, susisiekimo ministras Eligijus Masiulis, SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda, parlamentaras Julius Veselka ir partijos Tvarka ir teisingumas pirmininko pirmasis pavaduotojas, „tvarkiečių“ frakcijos Seime seniūnas Valentinas Mazuronis - įvertinti labiau palankiai nei nepalankiai.
Gyventojų antisimpatijos birželį beveik nesikeitė. Nepalankiausiai įvertintas šalies Premjeras A. Kubilius - jį nepalankiai vertina aštuoni iš dešimties, arba 80 proc. apklaustų gyventojų. Daugiau nei pusė respondentų nepalankiai įvertino Seimo narį Arūną Valinską (69 proc.), europarlamentarą Vytautą Landsbergį (65 proc.), europarlamentarą, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos vadovą Valdemarą Tomaševskį (63 proc.), sostinės merą, partijos „Sąjunga TAIP“ lyderį Artūrą Zuoką (60 proc.) ir finansų ministrę Ingridą Šimonytę (55 proc.).
Apklausos rengėjai pažymi, kad per mėnesį daugiausiai - 7 procentiniais punktais - pagerėjo Liberalų sąjūdžio pirmininko E. Masiulio ir Seimo Pirmininkės I. Degutienės vertinimas (6 procentiniais punktais). Be to, 3 procentiniais punktais padaugėjo gyventojų, palankiai vertinančių Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderius V. Landsbergį ir A. Kubilių.
Nuo gegužės mėnesio stipriau pablogėjo dviejų politikų vertinimai - europarlamentarės V. Blinkevičiūtės (5 procentiniais punktais) bei Seimo vicepirmininko Česlovo Juršėno (3 procentiniais punktais).
Buvusios Kauno apygardos teismo teisėjos N. Venckienės reitingai nuo vasario, kai ji pradėta traukti į dažniausiai minimų visuomenės veikėjų sąrašą, pakilo 7 procentiniais punktais. Vasarį N. Venckienę palankiai vertino 30 proc., kovą - 35 proc., balandį - 38 proc., gegužę - 36 proc., o birželį - jau 37 proc. respondentų.
Naujosios apklausos duomenimis, „Drąsos kelio“ lyderė savo populiarumu lenkia tokus politikus kaip Loretą Graužinienę, Rolandą Paksą, Vytenį Povilą Andriukaitį, Rasą Juknevičienę, I. Šimonytę, Vytautą Grubliauską, A. Zuoką, Algį Čapliką, V. Landsbergį, A. Valinską, A. Kubilių ar V. Tomaševskį. Nepalankiai N. Venckienę šiuo metu vertina apie 40 proc. apklaustųjų. Tuo tarpu politinės partijos „Drąsos kelias“ reitingas per mėnesį pakilo 0,6 procentinio punkto. Jei rinkimai vyktų rytoj, už šią politinę jėgą balsuotų 0,9 proc. respondentų.
Tačiau Kauno technologijos universiteto (KTU) Politikos ir viešojo administravimo instituto prof. dr. Algio Krupavičiaus teigimu, nors N. Venckienė ir reitinguojama, per anksti džiaugtis jos politine sėkme.
Politologo vertinimu, N. Venckienės reitingas auga menkai, ir apskritai jis yra neigiamas, nes neigiamai vertinančiųjų yra daugiau nei teigiamai.
Pasak A. Krupavičiaus, įtaką N. Venckienės įtraukimui į visuomenės veikėjų sąrašą apklausose turėjo didelis žiniasklaidos dėmesys šiai istorijai.
„Paaiškinimas yra paprastas: išties per pastarąjį pusmetį N. Venckienė, Garliava, Klonio gatvė ir t. t. buvo viena iš svarbiausių temų, nustelbusi praktiškai beveik visa kita. Akivaizdu, kad apie Visagino atominės elektrinės reikalus buvo kalbėta ženkliai mažiau, negu kad apie Venckienę ir Garliavos istoriją“, - lygino A. Krupavičius.
Kita vertus, pasak politologo, iš N. Venckienės reitingų nereikėtų daryti jokių svarbių išvadų, nes jos reitingas ganėtinai neaukštas. Be to, A. Krupavičius siūlo tiksliau formuluoti apklausų klausimą ir teirautis, „kas geriausiai atstovauja jūsų interesams“ ar „kaip vertinama viena ar kita veikla“.
Politikos apžvalgininko pasiteiravus apie N. Venckienės reitingus ateityje, KTU profesorius sukritikavo jos puikybę ir aroganciją, ypač viešuose pareiškimuose, kas neabejotinai turės neigiamos įtakos.
„Atrodo, kad ji gerokai per anksti pasijautė reikšminga politine veikėja ir daro klaidą po klaidos, ir ta arogancija, puikybė, ko gero, veiks kaip atstumiantis veiksnys. Vargu ar net ir dabartiniai palankumo reitingai išliks“, - sakė pašnekovas.
N. Venckienės elektoratas, kuris sąlyginai nedidelis, pasak A. Krupavičiaus, yra tiesiogiai nuo teisėsaugos institucijų veiksmų nukentėję asmenys, „tie, kurie turi aiškių asmeninių sąskaitų, jaučiasi, kad jų atžvilgiu teisėsaugos institucijos elgėsi neteisingai“.
„Kitos partijos, kurios orientuojasi į “protesto rinkėją„, paprastai kelia ženkliai platesnes problemas ir dėl to jas renkasi daug daugiau vadinamųjų “protesto rinkėjų„. Šiuo atveju tas “protesto rinkėjo„ segmentas yra labai siauras“, - reziumavo politologas.
