Ugnė Galadauskaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
LRT televizija tęsia pažintį su kandidatais į šalies vadovus. Paskutinis – politinio judėjimo „Taip“ lyderis dabartinis Vilniaus meras Artūras Zuokas savo kandidatūrą iškėlė kaip nepriklausomas kandidatas.
Mėgstantis naujoves ir dažnai iškeliantis netikėtų, o kartais ir, atrodo, neįmanomų idėjų – šįkart Vilniaus meras A. Zuokas nutarė išbandyti jėgas Prezidento rinkimuose ir, atremdamas skeptikų kritiką, sako: „Viskas įmanoma. Lietuvoje viskas įmanoma.“
Pasak politiko, jis turintis daugybę idėjų, o svarbiausia – gebėjimų jas įgyvendinti.
„Jeigu mes susitelkę dirbsime drauge, vienas kitam padėsime, nekonfliktuosime, neieškosime priešų – Lietuvoje viskas įmanoma: įmanoma susikurti gerą gyvenimą sau, įmanoma turėti pajamas, kurios leistų gyventi oriai ir rūpintis savo šeima, įmanoma kurti savo ateitį čia, o ne kažkur už Lietuvos sienų“, – tvirtina kandidatas į prezidentus.
Tačiau politologai tokių A. Zuoko pažadų nelinkę vertinti rimtai.
„Politikoje yra kelios kalbėjimo rūšys: vienas kalbėjimas yra pigus kalbėjimas, kitas – įtikinantis kalbėjimas. Tas pigus kalbėjimas pasižymi tuo, kad aš pasakiau, jog bus kažkas, bet jeigu nebus, aš visada galėsiu pasakyti, kad aplinkybės buvo pernelyg sudėtingos, ir dėl to aš tegalėjau padaryti tai, ką padariau. Dėl to politikais pasikliauti, kai jie sako, kad viskas bus gerai, yra abejotina. O A. Zuoko atveju tai dar labiau, nes jis sako ne tai, kad keis kryptį, o kad sugebės išlaužti daug daugiau iš situacijos, nei sugebėjo Dalia Grybauskaitė ir prieš tai buvę prezidentai. Tai turėtų sukelti tam tikrų abejonių rinkėjams“, – teigia politologas Vincentas Vobolevičius.
Efektyvių idėjų A. Zuokas sakosi turintis ne tik Vilniui, bet visai Lietuvai. Tarp svarbiausių savo darbų, jei taptų prezidentu, A. Zuokas mini tris: gyventojų pajamų didinimą, gerų santykių su kaimynais atkūrimą ir švietimo sistemos pokyčius. Esą šiandien jaunimas gauna netinkamą išsilavinimą, o vėliau dėl to negali rasti darbo. A. Zuokas tikisi, kad jaunimas – ir yra jo potencialūs rinkėjai.
„Tikiu, kad už mane balsuos ir tie, kurie mokosi, studijuoja, nes jie nori pokyčių, nori matyti modernią šiuolaikišką valstybę. Tikiu, kad už mane balsuos ir vyresnieji Lietuvos žmonės, nes puikiai žino mano požiūrį į pensininkus ir senjorus ir tikrai žino, kad jeigu būčiau buvęs prezidentas dabar, tikrai būčiau vetavęs įstatymą, kuris numatė pirmiausia atlyginimų kompensavimą politikams arba valstybės sistemos darbuotojams“, – tikina A. Zuokas.
„Sakykim, Vilnius būtų super duper miestas, kuris neturėtų didžiulių skolų, kuriame šildymas būtų pigus, kuris taptų Europos viso ko sostine, tada, be abejo, būtų labiau įtikinimas kalbėjimas. Vis dėlto, Vilnius turi daugybę problemų, ir rinkėją įtikinti, kad visos tos problemos egzistuoja dėl A. Zuoko priešininkų, o jis yra angeliukas, kuris nieko bendro su tuo neturi, bus neįmanoma. Taigi Vilniaus problemos natūraliai bus šleifas paskui merą A. Zuoką, kuris jo gražias kalbas šiek tiek apmalšins. Galų gale, kiek žmonių kalba apie tai, kad baisu, jog mikriukus panaikino? Patikėkit manimi, šitie dalykai turi svorio. Gražios vizijos po tokių elementarių sprendimų atsirūgsta“, – tvirtina V. Vobolevičius.
Apklausos merui nėra labai palankios, už jį balsuotų apie 3 procentus rinkėjų, tačiau pasak jo paties, tikroji apklausa – vienintelė, kuria jis pasitiki – vyks šį sekmadienį.
„Gegužės 11 d. žmonės rinksis ne šiaip prezidentą kaip personaliją, kaip asmenį. Lietuvos žmonės rinksis tarp karo ir taikos. Aš atstovauju – taiką“, – teigia A. Zuokas.
46-erių A. Zuokas yra baigęs Jonavos profesinę technikos mokyklą, taip pat Vilniaus universitete žurnalistiką, dirbo karo korespondentu karinių konfliktų zonose, vėliau pasuko verslo ir politikos keliu. 2000 metais pirmą kartą išrinktas Vilniaus meru. Kalba anglų, rusų ir vokiečių kalbomis.
